Žymos archyvas: LLRI
J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija? (37)
Įvyko akibrokštas ar nesusipratimas? Masinis žmonių apmulkinimas, psichozė? O gal dar kas? O gal patys žmonės nori spręsti tiesiogiai svarbius valstybei reikalus, kai surinko per 320 tūkst. parašų? Žmonės apatiški, nesidomi politika, tik keikia politikus – pastebi ne vienas. O gal to abejingumo „didžioji partijų ir interesų politika“ ir siekia?
Dar nesibaigus parašų rinkimo laikui dėl dabar inicijuojamo referendumo, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai iš kai kurių apžvalgininkų ir politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę: „marginalai“, Skaityti toliau
D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“ (1)
Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?
Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos Skaityti toliau
J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis (3)
Bet kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.
Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.
Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų Skaityti toliau
A.Akstinavičius. Nesipildančios pranašystės (9)
Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidinta minimalia mėnesio alga MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.
Statistikos departamento duomenys, kiti rodikliai rodo, jog grynųjų pinigų apimtys verslo sąskaitose auga, įmonėse kaupiasi rekordinės pinigų sumos, Skaityti toliau
J.Valatka. Kodėl kyla kainos? (3)
Dar nesulaukus galutinių rinkimų rezultatų, Laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai vėl plauna vartotojų, o tuo pačiu ir rinkėjų smegenis tuo, kad dėl kainų kilimo kalta valdžia, nes pradeda per daug kištis į rinką. Deja, viskas yra atvirkščiai. Dėl visiško valdžios neįgalumo reguliuojant rinkos santykius, pagrindinėse prekių ir paslaugų sferose susiformavo praktiškai nekontroliuojamos monopolinės ir oligopolinės struktūros. Šilumos ūkį išnuomavus privatininkams šilumos kainos, nežiūrint to, jog turime Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, pasiekė tokias ribas, kad gyventojai paniškai pradėjo bijoti šildymo sezono. Dabartinės valdžios, taip pat ir Prezidentės, Skaityti toliau