Žymos archyvas: litvinai

A.Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus (25)

Prof. dr. Alvydas Butkus

Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo.

Vienas jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios Lenkijos intervencijos į Lietuvą nebūta, kad L. Želigovskis esą surinkęs vietinius „senlietuvius“ ir patraukęs vaduoti Vilniaus iš litvomanų, arba „naujalietuvių“ [2]. Tai buvęs ne karas, o viso labo vietinių tarpusavio „konfliktas dėl Vilniaus“, kur, pagal tokią logiką, „savi šaudė į savus“. Skaityti toliau

R.Ozolas. Pagiriamasis žodis Valdemarui Tomaševskiui (33)

Romualdas Ozolas | J.Vaiškūno nuotr.

Bravo, Valdemarai! Šaunuolis! Gražiai tu išdūrei maskolius, lenkiškai katalikiškai – nė vieno nepraleidai į Seimą! Apie litvinus nė nekalbu: kokie buvo, tokie ir bus – durniai. Ne tik tavo patronas už rubežiaus, bet ir mūsų ne vienas šiapus bus patenkintas: ten sugriežtins, čia sušvelnins savo dvigubas kalbeles, o tai tau labai pravers, supranti šitai gerai.

Kodėl reikalauji tik keturių ministerijų? O kas pataria nusileisti net iki dviejų? Ką tu veiksi be užsienio reikalų, švietimo, energetikos, finansų tik su kultūros ir dar kokia nors atlieka? Tarp tų tavo Seimo galvų, atrodo, yra ir pusgalvių, jei nesupranta, kad lenkui svarbiausia – principingumas? Laikykis, Valdemarai, ir laimėsi – juk matai, kad tavo korta Skaityti toliau

V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva (31)

Sunku gyventi be identiteto. Ypač tautinio. Jis formuojamas šimtmečiais, todėl jei vieta, kur gyveni, neturi savarankiškos praeities, vadinasi kažkada ji priklausė kažkam kitam – vadinasi kažkas kitas turi į ją visas teises. O nepriklausomam būti norisi, todėl net ir mažiausia valstybėlė stengiasi kuo labiau pagrįsti savo istorijos egzistavimą. Saiko šioje srityje nėra ir būti negali, nes kas gi susilaikys nenusipiešęs sau tokios praeities, kad visi kaimynai pavydėtų? Skaityti toliau