Žymos archyvas: Lietuvos vyriausybė

Struktūrinius pokyčius Vyriausybė pradeda nuo savęs (2)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 27 d. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams pristatyti planuojami struktūriniai pokyčiai, kurių tikslas – dinamiška, optimali, lanksti, aukščiausius veiklos standartus atitinkanti ir geriausių rezultatų pasiekti galinti valstybės įstaiga.

Reformos būtinybę diktuoja šiandienos situacija: žemas visuomenės pasitikėjimas viešuoju sektoriumi, ilgi biurokratiniai procesai, nepakankamai kokybiškai teikiamos viešosios paslaugos ir neefektyvus tam skiriamų finansinių išteklių naudojimas. Skaityti toliau

Savanoriško atsisakymo lošti privalės paisyti visi lošimų namų savininkai (0)

Cleveland.com nuotr.

Siekdama padėti asmenims, kenčiantiems dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, šiandien, sausio 18 d., Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui griežtinti patekimo į azartinių lošimų vietas tvarką. Nuo šiol lošimo namų savininkai privalės užtikrinti, kad asmenys, savanoriškai atsisakę lošti, bei tie, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais, į tokias vietas nebūtų įleidžiami. Šios prievolės nepaisantiems lošimų organizatoriams numatyta administracinė atsakomybė. Skaityti toliau

Prezidentė kreipiasi į KT dėl prieštaringai vertinamo Vyriausybės nutarimo (2)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.

„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų Skaityti toliau

Lietuvos vyriausybė raginama imtis priemonių, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos (8)

„Astravo AE? Ačiū, nereikia“– Baltarusijos antibranduolinės kampanijos šūkis | youtube.com stop kadras

Sausio 22 d.  kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ir kelių partijų atstovai pasirašė kreipimasi į  Lietuvos Vyriausybę dėl Astravo AE. Šiuo pareiškimu raginama „padaryti viską, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) statyba nedelsiant būtų sustabdyta“.

Šį pareiškimą pasirašė opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną (0)

Baltu_vienybes_diena_2010

Šiais metais Baltų vienybės diena bus pažymėta pirmą kartą rengiamu bendru Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdžiu, šventiniais renginiais Rokiškyje bei paminklo Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai atidengimu Agluonoje, Latvijoje.

Pirmą kartą organizuojamas Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių bendras posėdis vyks Rokiškyje rugsėjo 18 dieną. Jam pirmininkaus abiejų šalių premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma, posėdyje dalyvaus ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vyks tradiciniai šventiniai Baltų vienybės dienos renginiai – paroda, Skaityti toliau

Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN (0)

CERN Greitintuvų ir technologijų direktorius Frederikas Bordri | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Šiandien Vilniaus universitete viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) direktorius akseleratoriui bei technologijoms Frédérickas Bordry ir atstovas ryšiams su šalimis ne–narėmis Christophas Schaeferis. Susitikime su VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku jie aptarė bendradarbiavimo galimybes ir diskutavo apie potencialią Lietuvos narystę vienoje reikšmingiausių pasaulio mokslo institucijų.

C. Schaeferis pasakojo, kad procedūra, kol šalis, pareiškusi norą, tampa asocijuotąja nare, užtrunka gana ilgai, tad šiais metais, net ir labai norint, to padaryti Lietuvai nepavyktų. Skaityti toliau

Mitinge iš valdžios bus reikalaujama ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (28)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis ir „Vilnijos“ draugija Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų ketina surengti mitingą Lietuvos Respublikos valstybinei kalbai ir teritoriniam vientisumui apginti.

Mitingo dalyviai iš Lietuvos valdžios pareikalaus: nekurti teritorinės autonomijos su 3 valstybinėmis kalbomis; nekraipyti istorinių Lietuvos vietovardžių; Gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes Lietuvoje rašyti valstybine lietuvių kalba; visose Lietuvos mokyklose rengti vienodą valstybinės kalbos egzaminą; Skaityti toliau

Tibeto laisvės rėmėjai ragina Lietuvos Vyriausybę pareikšti poziciją dėl Tibeto (13)

Nuo šių metų kovo mėnesio etniniame Tibete, protestuodami prieš Kinijos vykdomą politiką, susidegino dešimt budistų vienuolių, kurie tokiu būdu paaukojo savo gyvybę už laisvą Tibetą ir tremtyje gyvenantį lyderį Dalai Lamą.

Lapkričio 2 ir 3 dienomis susirinkę Vilniaus Tibeto skvere Tibeto laisvės rėmėjai kvietė visus prisijungti prie pasaulinės akcijos ir savo miesto gatvėse palikti simbolinius solidarumo ženklus liudijančius Tibeto tautos tragediją. Akcijai reikėjo turėti kreidą ir žvakę: Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių (15)

Arvydas Akstinavičius

1. Istorinės realijos

Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai, latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo. Visa eilė istorinių aplinkybių lėmė tai, kad didžiausias Lietuvoje gyvenančių kitataučių etnines grupes sudaro lenkai ir rusai, Skaityti toliau