Žymos archyvas: Lietuvos valstybė
Pasirenkime Lietuvos šimtmečiui kartu su Istorine Prezidentūra! (0)
Vasario 16-ąją Istorinė Prezidentūra Kaune skelbia projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ finalinio etapo pradžią ir kviečia viso pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Balsuoti už reikšmingiausius Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykius galima Istorinėje Prezidentūroje ir muziejaus tinklalapyje, o projekto protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vyks muziejuje, virtualioje erdvėje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Projektu, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis, siekiama, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų sąmoninga savišvieta, aktyviai įsijungtų į įvairią kultūrinę ir pilietinę veiklą, prasmingai pasitiktų artėjantį valstybės šimtmetį. Skaityti toliau
Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)
Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.
„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau
A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)
Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva, šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.
„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Lietuva – valstybės iškamša (66)
Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2015 m. gruodžio 21 d.
Baigiantis metams, pabandykime susivokti, kur atsidūrėme. Kodėl Lietuva, vadovaujama nespėjančios laimėjimais girtis Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vėl sublizgėjo ženkliai didėjančia imigracija? Interneto komentatoriai net prisiminė senovės graikų filosofo ir mąstytojo Platono nuomonę, kad valdžia savavaldžiaus tiek, kiek mes, valdžią renkantieji, jai leisime tai daryti. Iš viso savo Skaityti toliau
V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (22)
Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau
G. Papinigis. Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės atkūrėjo, 130–mečiui (1)
1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, gimė būsimasis Lietuvos valstybės vadovas, mūsų valstybingumo bei tautos tapatumo gaivintojas – Stasys Šilingas.
Kas akimirką atitoldami nuo 1918 m. vasario 16–tosios meto Lietuvos atgimimo, gauname vis daugiau stulbinančių žinių apie mūsų Tautos ir Valstybės atkūrėjų praeitį.
Lietuvos laisvės kovotojas, kilmingųjų didikų Šilingų palikuonis, didžiai garbingai pratęsė 1831 m. sukilimo dalyvių, jau po caro amnestijos į Lietuvą grįžusių ir vėl 1863 m. sukilimą ruošusių, kun. Antano Mackevičiaus būrius Paberžėje apmokiusių bei apginklavusių, grafų Šilingų pasiaukojamą kovą už Lietuvos išsilaisvinimą. Skaityti toliau
V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)
Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.
Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)
Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau
D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)
Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys.
Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04
Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau
2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais (3)
Spalio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, nutarė 2016-uosius paskelbti Saulės mūšio metais. Už šį nutarimą (Nr. XIIP-3602(2) balsavo visi 79 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Priimtame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2000 metais Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio reikšmę, rugsėjo 22 dieną – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Skaityti toliau
Kultūros ministras pagerbs M. K. Oginskio atminimą Florencijoje (0)
Gegužės 8 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Florencijoje, kur dalyvaus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.
„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys,
P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį žymės pasodintas Europos miškas (0)
Balandžio 25 d. politikai, Seimo kanceliarijos, kitų institucijų darbuotojai, žurnalistai Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje, Kaišiadorių rajone, pasodino Europos mišką, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškų urėdija suorganizuoto renginio dalyviai daugiau kaip 6 ha būsimo miško plotą apsodino pušų, vinkšnų, beržų, eglių ir klevų sodinukais. Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis (5)
Prieš tris dienas rašiau keletą minčių dėl a.a. Algirdo Patacko ir išsitariau, kad bijau, jog šia netektimi šie metai nesibaigs… Metai įsibėgėja – šiandien iškeliavo signataras Romualdas Ozolas.
R. Romualdas, visų pirma, buvo ir liks vienas pagrindinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio simbolių. Jis ėjo į šį žingsnį visą savo sąmoningą gyvenimą. Kruopščiai ir tikėdamas tuo, ką daro, suprasdamas visa tai ir sugebėdamas įvertinti, paaiškinti ir kitiems. Retos savybės, kurios drauge su jo erudicija buvo tokios būtinos Sąjūdžiui, Lietuvos žmonėms, patikėjusiems Sąjūdžio idėja, iniciatyvine grupe ir tapusiems viena visuma. Skaityti toliau
Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją (0)
Vasario 16 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia vilniečius ir miesto svečius į atvirų durų dieną, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Nuo 10 iki 17 val. bus galima susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Tarpukario Lietuvos policija fotografijose“ iš Skirmanto Andriušio kolekcijos bei aplankyti koplyčią-kolumbariumą, kurioje ilsisi sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai.
13.00 val. Konferencijų salėje bus rodomas Justino Lingio ir Gerimanto Statinio dokumentinis filmas
Laisvės gynėjų susitikime: Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi (0)
Šiandien, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Prieš 24-rius metus, gindami parlamentą ir Televizijos bokštą, Jūs apgynėte svarbiausia: Lietuvos ryžtą – 1990 metų Kovo 11-osios ir vėlesnius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, nulėmusius pirmuosius atkurtos valstybės žingsnius. Jūs pastūmėjote Lietuvą eiti dar toliau – laisvu – Europos keliu. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje tik patvirtino šį teisingą mūsų apsisprendimą“, – pažymėjo Seimo Pirmininko Skaityti toliau
Minime kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi dieną (10)
Liepos 6 d. švenčiame Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Pasak Prezidentės, Valstybės diena – proga, kai galime didžiuotis savo šlovinga istorija, džiaugtis šiandienos žygdarbiais ir kiekvienas įsipareigoti Lietuvai.
Šiandien Tautiška giesmė skambės kaip niekada garsiai. Visi Lietuvos žmonės, kad ir kur būtų, kviečiami 21 val. giedoti Lietuvos himną. Tautiška giesmė bus giedama ir Dainų šventėje, ją tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Skaityti toliau
Laukiama sumanymų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti (7)
2018 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Valstybės kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos kviečiamos iki 2014 m. balandžio 1 dienos teikti siūlymus (projektus), skirtus šiai garbingai Lietuvos valstybingumo sukakčiai įprasminti, kurie būtų aktualūs daugeliui Lietuvos žmonių ir rastų palaikymą jų širdyse.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2018 metus Lietuvos valstybės šimtmečio metais. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu Nr. 276 buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programai parengti iki 2014 m. spalio 1 d. Skaityti toliau
Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)
Liepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.
„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau
Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai (11)
Birželio 1 d. 11 val. LR Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjimas ir XIV Sąjūdžio suvažiavimas.
Suvažiavimo išvakarėse gegužės 30 d., 13 val. naujienų agentūroje Elta bus pristatytas birželio 1 d., vyksiantis XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas: jo programa, Sąjūdžio veikla, valstybės problemos, suvažiavimo rezoliucijos, naujas „Sąjūdžio žinių“ numeris. Kalbės Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, vicepirmininkas Kazimieras Garšva ir kiti tarybos nariai. Skaityti toliau
A.Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje (21)
Nemaloniai nustebino naujojo Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus reakcija į Kultūros viceministro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) nario Edvardo Trusevičiaus pareiškimą įteisinti gatvių ir vietovardžių užrašus dviem kalbomis bei nelietuviškų pavardžių rašymą ne lietuviška abėcėle. Premjeras tam pasiūlymui pritaria, tiktai pataria neskubėti.
Reikėtų valdančiajai daugumai ir dabartinei vyriausybei pažvelgti giliau – kokie yra tikrieji Lenkų rinkimų akcijos kėslai ir kur veda nepagrįstų nuolaidų kelias. Skaityti toliau
Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės (1)
Lapkričio 8 d. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės.
9.30 val. Parlamento galerijoje bus atidaryta fotografijų paroda, kurią parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Parodoje eksponuojamos fotografijos nušviečiančios Gintaro Ramono gyvenimo kelią, jo politinę veiklą, darbą Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas. Skaityti toliau
Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa) (10)
Šiemet, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, rugsėjo 29 d. startuoja naujas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.
Renginys unikalus tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, t. y. XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius. Skaityti toliau
G.Papinigis. Laimos Šilingaitės-Vansauskienės gimimo 100-mečiui (4)
Laimos Šilingaitės-Vansauskienės 100-mečiui
Iš šios, Balio Buračo ateljė 1942 m. Laisvės alėjoje (Kaune) darytos nuotraukos, į mus žvelgia iškiliausios ir kilmingiausios Lietuvos atkūrėjų Emilijos ir Stasio Šilingų šeimos pirmagimė – Laima Šilingaitė-Vansauskienė.
Laikas mus visus pernešė 100-mečio atstu nuo tos dienos, – gimtadienio Vilniuje 1912 m. rugpjūčio 10 d., – kuriuo prasidėjo grafaitės Laimos, – būsimosios kunigaikštytės gyvenimas.
Esame palaiminti, kad laisvi – laisvoje pasaulio šalių šeimoje, Skaityti toliau
Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“ (3)
Liepos 6 d. 20.30 val. valstybinės šventės proga pirmasis Baltijos kanalas savo žiūrovams pademonstruos naujausią istorinę Algio Kuzmicko dokumentinio filmo premjerą „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo”.
Liepos 6-ąją minėsime pirmojo suvienytos Lietuvos valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Tuomet 1253 m. tai buvo reikšmingas pasiekimas Lietuvai – popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė. Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) Valstybės dienos proga liepos 6-ąją dovanoja žiūrovams režisieriaus A. Kuzmicko istorinio dokumentinio filmo „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo” premjerą. Skaityti toliau
