Žymos archyvas: Lietuvos tarmės
Kviečia Tarmių metų palydėtuvės „Kad tarme gimtoja apsisukus neišeit“ (0)
Šių metų gruodžio 6 dieną 14 val. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko lankytojų centre įvyks Tarmių metų palydėtuvių renginys „Kad tarme gimtoja apsisukus neišeit“.
Pirmoje renginio dalyje vyks konferencija „Tarmių metus palydint“, kurioje pranešimus skaitys tarmiškos kūrybos kūrėjas Algirdas Svidinskas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Onutė Drobelienė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, Skaityti toliau
Kokie miesteliai Zarasų rajone prasideda U raide? Teisingai – Untaliepte i Untazave! (1)
Kalbos, tarmės, patarmės ir šnektos gyvos tol, kol žmonės jomis bendrauja gyvai. Itin gyva buvo ir Zarasų viešojoje bibliotekoje spalio pradžioje vykusi Tarmių metams skirta konferencija. Renginio pradžioje skambėjo tarmiškai tariamos sveikinimo kalbos, o vėliau – gyvi, jaukūs ir labai įdomūs pranešimai, paįvairinti tarmiškai atliekamomis dainomis ir pasakojimais.
Konferencijos projekto autorė, bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė renginio pradžioje susirinkusius kultūros darbuotojus provokavo: Skaityti toliau
Tarmes naikina migracija, tačiau neabejojama, kad jos išliks (23)
Rugsėjo 26–27 dienomis Mykolo Romerio universitete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas“.
Konferencija skirta Tarmių metams paminėti, ją organizavo Humanitarinių mokslų institutas kartu su Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetu ir Lietuvių kalbos institutu.
Tarmių, kaip tautų aukščiausios kultūros formos (vertybės) tyrimas, sklaida, tarmių pokyčių Skaityti toliau
Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį (0)
Vasario 21 d. minėsime Tarmių dieną. Šia proga miesto etnologai ir kalbininkai kviečia į renginį „Motinos kalba dangų pramuša“, vyksiantį 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).
Lietuvių kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – itin svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tačiau tarmių gyvoji tradicija šalyje gana sparčiai nyksta. Siekdamas palaikyti tarmių gyvybingumą, vartojimo tradicijas, sustiprinti bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 metus paskelbė Skaityti toliau
A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)
Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau
A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)
Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau
Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui (2)
Spalio 16 d. posėdyje Vyriausybė pritarė pasiūlymams dėl Tarmių metų minėjimo. 2013-uosius paskelbus Tarmių metais, siekiama populiarinti lietuviškas tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas.
Tarp patvirtintų priemonių – pasiūlymai surengti tarmių festivalį Anykščiuose, organizuoti senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis pristatantį renginių ciklą, skatinti mokslinius tarmių tyrimus.
Kitąmet taip pat planuojama organizuoti „tarmiškiausios“ regioninės televizijos ir radijo stoties, sėkmingiausiai tarmes propaguojančio leidinio bei „tarmiškiausio“ lietuviško gaminio pavadinimo konkursus. Skaityti toliau
Raudondvaryje vyks respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamoji šventė (1)
Balandžio mėn. 14 d., 14 val. Raudondvario kultūros centre (Instituto 1 a., Kauno r.) dvylikos geriausių kūrinių autoriai bus pakviesti dalyvauti baigiamajame V tarmiškos kūrybos konkurso renginyje. Jame bus paskelbti nugalėtojai, įteikti organizatorių diplomai bei rėmėjų įsteigti prizai.
Jau penktą tarmiškos kūrybos konkursą rengia Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmiškos kūrybos grupės Rytų aukštaičių sambūris, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Raudondvario kultūros centras (Kauno r.) ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“. Skaityti toliau
2013 Tarmių metais kalbėsime penkiolika patarmių ir šimtu šnektų (7)
Siekiant stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą 2013-ieji metai buvo paskelbti Tarmių metais.
Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis, kurį Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos daugiakultūrei visuomenei. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 buvo patvirtinusi „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programą“. Skaityti toliau
2013 metai paskelbti tarmių metais (12)
Kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais.
Priimto nutarimo aiškinamojoje dalyje pažymima, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nes vyrauja neigiama visuomenės nuostata tarmių atžvilgiu, o valstybė dar per mažai skiria dėmesio šiai padėčiai pagerinti.
„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, Skaityti toliau
