Žymos archyvas: Lietuvos raudonoji knyga

Geri darbai pražysta gėlėmis (0)

Didžiažiedė juodgalvė | wikipedia.org nuotr.

Prieš metus vertingosiose Palemono pievose Kauno marių regioninio parko direkcija surengė šienavimo talką. Na o šįmet užderėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiažiedžių juodgalvių (Prunella grandiflora) derlius.

Ši džiugi naujiena įkvepia nenuleisti rankų. Šienavimas ir krūmų išpjovimas suteikė galimybę vėl sužydėti retiems augalams Palemono pievose.

Iš Lietuvoje augančių juodgalvių rūšių, Skaityti toliau

Partrenkta lūšis iš Raudonosios knygos keliaus į zoologijos muziejų (0)

partrenkta-lusis_am-lt

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai vis dažniau sulaukia pranešimų dėl tamsiu paros metu keliuose partrenktų laukinių gyvūnų.

Rugsėjo 27 d. naktį Varėnos rajone, kelio Valkininkai–Vilnius 59 km, po automobilio ratais pateko į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žvėris – paprastosios lūšies (lot. Lynx lynx) patelė. Apie šalikelėje gulinčią partrenktą lūšį bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė pro šalį važiavęs vairuotojas. Skaityti toliau

Kur auga pajūrinė zunda? (0)

Pajūrinė zunda | VSTT nuotr.

Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena, deja tai itin reta augalų rūšis ir Lietuvoje auga labai ribotoje teritorijoje (Kuršių nerijoje bei keli vienetai aptinkami Nemirsetos apylinkėse – Pajūrio regioniniame parke). Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją.

Nerijoje pajūrinė zunda auga apsauginiame kopagūbryje bei už jo plytinčiame bemiškės palvės ruože. į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Skaityti toliau

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi išskirtinėje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje (0)

Smiltyninis gvazdikas.Dianthus arenarius_K.Obeleviciaus nuotr

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau

Gulbės giesmininkės įsikūrė Nevėžio senvagėje (0)

Gulbes giesmininkes_Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotrauka

Krekenavos regioniniame parke pirmą kartą aptikta Nevėžio senvagėje perinti gulbių giesmininkių pora. Tai yra savotiška ornitologinė sensacija. Iki šiol žinomi pavieniai atvejai, kuomet giesmininkės apsigyvena upių slėniuose.

Lietuvoje pastaruoju metu plintanti giesmininkė yra gana baikštus, trikdymo vengiantis paukštis. Paprastai kuriasi atokiau nuo žmonių: žuvininkystės tvenkiniuose, apleistuose durpynuose, karjeruose ar nuošaliuose ežerų užkampiuose. Skaityti toliau

Rengiant naują Lietuvos raudonąją knygą pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė (0)

Lietuvos raudonoji knyga | aplinkos ministerijos nuotr.

Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti. Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus.

„Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai. Kaip pagrindinis šalies įstatymas lemia teisinius visuomenės santykius, Skaityti toliau

Į draustinį paleista 100 balinių vėžlių jauniklių (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

Iš Juodabalės draustinio balinių vėžlių dėčių paimti jaunikliai, peržiemoję Kauno zoologijos sode, sugrįžo į gimtąsias vietas Dzūkijoje. Į pelkėjančius vandens telkinius paleisti vėžliukai iškart nėrė ieškoti maisto. Nykstančių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje balinių vėžlių didžiausia populiacija aptinkama Dzūkijoje – spėjama, kad jų čia gyvena nuo 400 iki 500.

Gamtosaugininkai trejus metus iš balinių vėžlių dėčių renka kiaušinius, patelių užkastus nesaugiose vietose – ant pamiškių keliukų, arimuose, toli nuo vandens telkinių. Skaityti toliau

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti uždrausta lankytis jų perėjimo vietose (0)

zuvedra_wikipedija.org

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai. Skaityti toliau

Bus leidžiama nauja Raudonoji knyga (0)

Baliniai vėžliai – saugoma rūšis, įtraukta į Raudonąją knygą | VSTT nuotr.

Aplinkos ministerija inicijuoja naujos Raudonosios knygos leidimą. Joje gali būti mažiau saugomų rūšių nei dabartinėje. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas numato, kad Lietuvos raudonoji knyga leidžiama ne rečiau kaip kas dešimt metų.

Dabartinėje Raudonojoje knygoje yra per 700 saugomų rūšių.Naujoji knyga bus formuojama pagal pasikeitusius augalų ir gyvūnų vertinimo principus, kuriuos yra paskelbusi Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija IUCN. Skaityti toliau

Tiek daug žiemojančių šikšnosparnių dar nebuvo (1)

siksnosparnis_vstt.lt

Neries regioninio parko direkcijos specialistai skaičiavo žiemojančius šikšnosparnius. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje suskaičiavo neįtikėtinai didelę šių gyvūnėllių populiaciją. Čia žiemoja net 1555 šikšnosparniai.

Tai pats didžiausias šių puikių žvėrelių skaičius nuo stebėjimų pradžios 2000 metais. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis – didžiausia kūdrinių pelėausių žiemavietė Lietuvoje. Skaityti toliau

Bandoma sugrąžinti didijį apuoką (0)

Didysis apuokas_P.Adeikio.vstt.lt nuotr

Pelėdos – vieni iš paslaptingiausių mūsų paukščių. Jos medžioja prietemoje ar naktį, dieną tūno drevėse, aukštuose medžiuose ar miškų tankumynuose; dėl šių priežasčių retai kada tenka pelėdą pamatyti. Kur kas dažniau, žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, per tuoktuves,  kaimų sodybose, parkuose, pamiškėse galima išgirsti pelėdų ūkavimą, ūbavimą. Lietuvoje aptinkama net 13 pelėdų rūšių, tačiau dauguma iš jų retos ar labai retos. Dažniausiai sutinkama naminė pelėda, rečiau pasitaiko mažasis apuokas, perintis varnų ir šarkų lizduose.

Kurtuvėnų regioniniame parke be šių dviejų pelėdų rūšių spygliuočių miškuose gyvena lututė. Pavasarį mėnesienos naktimis girdimi daugybę kartų kartojami patinėlio balsai – Skaityti toliau

Tartoko pelkė stebina gamtininkus (0)

Tartoko pelke_vstt.lt nuotr

Tartoko pelkė nuolat stebina savo retų rūšių buvimu ir didele gamtosaugine verte. Ne veltui teritorija buvo pripažinta esanti Europinės svarbos ir įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“,  išsaugoti retai Europoje sutinkamą gamtinių buveinių tipą – šarmingą žemapelkę.

Buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti. Tad čia vėl gausu saugomų augalų rūšių.

Pasak Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistų, čia auga 2 gegūnių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – baltijinė ir raudonoji gegūnės (Dactylorhiza baltica ir D. incarnata) bei labai reti Lietuvoje daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus). Skaityti toliau

Į laisvę paleista dar viena lūšis (0)

Lusis_S. Paltanavičiaus nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 5 dieną, į laisvę Kazlų Rūdos girioje paleista Lietuvos zoologijos sode gimusi ir Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ auginta lūšis.

Lūšys, laikomos ir veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose, kuriose išbus pirmąsias dienas. Vėliau jos ilgai keliaus po miškus, o kitą pavasarį jau ves jauniklius.

Ši ES remiama programa skirta gausinti nykstančią lūšių populiaciją. Per ketverius metus programos vykdytojai užaugino ir į laisvę išleido daugiau kaip 20 lūšių. Skaityti toliau

Miško gėrybės – drausmingiems lankytojams (0)

melyniu sukos.vstt.lt

Lietuvos miškuose prasidėjus uogų ir kur ne kur jau ir grybų sezonui, pasipylė ir pulkai miško gėrybių rinkėjų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino uogavimo ir grybavimo, miško lankymo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.

Miško lankytojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais Skaityti toliau

Šiauliuose sulaikyti trys asmenys prekiavę pataisais (0)

sulaikyti-asmenys-prekiave-pataisais-a.konderausko-nuotr-K100

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai, kartu su policijos pareigūnais apsilankė Šiaulių turgavietėje ir jos prieigose. Buvo gauta informacija, kad čia prekiaujama į Lietuvos raudonąją knygą įrašytais Pataisais. Informacija pasitvirtino.

Šalia turgavietės buvo sulaikytas I.P. (1994 m.) ir B.J. (1948 m.). Jaunuolis turėjo pilną rankinę priskintų pataisų. Moteris dalį augalų buvo išdėjusi prekybai, kitus paslėpusi maiše. Abu prekeiviai buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Skaityti toliau

Iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktos lašišos (0)

Lašiša (Salmo salar)

Pasikeitus situacijai, iš Lietuvos raudonosios knygos pagaliau išbrauktos lašišos.

Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Skaityti toliau

Neries regioniniame parke pražydo nykstantys paprastieji kardeliai (0)

Neries reg. parko nuotr.

Neries regioniniame parke esančiame Bražuolės botaniniame draustinyje pražydo tūkstančiai paprastųjų kardelių. Apie tai pranešama šio parko socialiniame tinklapyje.

Šie augalai nuo 1962 metų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Tai galimai pati didžiausia paprastųjų kardelių augavietė Lietuvoje. Šviesiai violetiniais žiedais pasipuošę šie puikūs augalai iš tolo traukia akį. Vykdant Bražuolės Skaityti toliau

Balinis vėžlys – griežtai saugoma rūšis (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

Informacijos priemonėse pasirodė privačių asmenų ir kaimo bendruomenių inicijuoti kreipimaisi į Lietuvos piliečius, skatinantys ne tik stebėti balinius vėžlius, bet ir juos gaudyti, laikyti, kol atvažiuos šių skelbimų teikėjai ir juos paims ar nufotografuos.

Gamtosaugininkai ir Lietuvos mokslininkai pasipiktinę tokiais skelbimais, nes balinis vėžlys – viena rečiausių Lietuvos roplių faunos rūšių, nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat esanti Berno konvencijos (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo konvencija) ir Europos Sąjungos Buveinių direktyvos II ir IV prieduose. Skaityti toliau

Ant pašto ženklų nutūps dvi nykstančios pelėdos (0)

Pašto ženklasPašto ženklų seriją „Lietuvos raudonoji knyga“ papildys dar du pašto ženklai, skirti atkreipti dėmesį į nykstančius paukščius – liepsnotąją ir žvirblinę pelėdas. Naujieji pašto ženklai bus parduodami nuo šio šeštadienio, balandžio 5 dienos.

Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. vienetų leidimu. Pašto ženklo, skirto liepsnotajai pelėdai nominalas – 2 Lt, žvirblinei pelėdai – 3 Lt. Abu pašto ženklus sukūrė dailininkė Irma Balakauskaitė. Skaityti toliau

Jūriniai ereliai yra dažni svečiai Kuršių nerijoje (0)

A.Razmo nuotr.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke šalia Juodkrantės užfiksuotas žieduotas jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), atkeliavęs iš kito marių kranto. Tai gana retokas paukštis visoje Europoje, bet jų populiacija paskutiniu metu daugelyje šalių atsistato, įskaitant ir Lietuvą.

Jūrinis erelis – tai labai stambus ir ir vienas didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas. Jūrinių erelių patelės pastebimai didesnės už patinėlius. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis 193–245 cm. Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode – nykstantis jūrinis erelis (0)

Jūrinis erelis. Zoologijos sodo nuotr.

Lietuvos zoologijos sode namus surado į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis. Jis iš Olandijos į Kauną atgabentas aukotojų lėšomis.

Iki šiol Lietuvos zoologijos sode gyveno tik viena jūrinio erelio patelė. Anot zoologijos sodo vadovo Aurimo Didžioko, patinėlis šiai nykstančių paukščių populiacijai gausinti Kaune – ypač svarbus.

Šiam ereliui kaip ir kitiems neseniai į Kauną pargabentiems gyvūnams transportuoti lėšos surinktos iš aukotojų Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode baliniai vėžliai ruošiasi žiemos miegui (1)

Balinis vėžlys

Ar žinojote, kad baliniai vėžliukai užmiega žiemos miegu taip pat, kaip ir meškos ar barsukai? Ar žinojote, kad baliniai vėžliai yra ties išnykimo riba? Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas atlieka kilnią misiją ir aktyviai dalyvauja šios rūšies išsaugojime?

Jei atsakėte neigiamai bent į vieną klausimą, tuomet Lietuvos zoologijos sodas kviečia sudalyvauti renginyje „Vėžliukų žiema zoologijos sode“ lapkričio 30 d. 13 val. Lietuvos zoologijos sode esančioje mokyklėlėje. Skaityti toliau

Rokiškietis aptiko į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą grybą – korališkąjį trapiadyglį (2)

J.Adamonio nuotr.

Rokiškio miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui Juliui Adamoniui – reta sėkmė: jis rado itin retą ir saugomą grybą – korališkąjį trapiadyglį (Hercium coralloides), labai panašų į vandenų gelmėse augančius koralus.

Jis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1992 metais. Mūsų šalyje žinoma tik 16 šio grybo radimviečių.

Grybą retenybę miškininkas Plunksnočių miške pastebėjo atsitiktinai – per pakartotinę kertinių miško buveinių inventorizaciją akis užkliuvo už nudžiuvusio beržo. Skaityti toliau

Saugomų paukščių atvaizdai papuoš du pašto ženklus (0)

Pašto ženklai su paukščiaisLietuvos paštas tęsia tradiciją pašto ženklais pristatyti saugomus gyvūnus bei paukščius, tad šį šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, į apyvartą išleis du naujus pašto ženklus iš serijos „Lietuvos raudonoji knyga“.

Naujuosiuose pašto ženkluose bus pavaizduoti saugomi ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) bei dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). Pirmojo pašto ženklo nominalas bus 2,15 Lt, antrojo – 2,90 Lt. Ir vienas, ir kitas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Naujuosius pašto ženklus sukūrė dailininkė Eglė Ratkutė.

Kartu su pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir suvenyrinis lapas bei kiekvienam pašto ženklui skirti kartmaksimumai. Skaityti toliau

Ką sapnuoja miegančioji miško gražuolė? (1)

Didžiosios miegapelės apsigyvena ir inkiluose | V. Šiožinytės nuotr.

Kauno marių regioniniame parke gyvena 8 žinduolių rūšys, kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Viena iš jų – didžioji miegapelė (Glis glis), jau tapusi parko simboliu. Ši paslaptingoji miškų gyventoja, po 50 metų dingimo be žinios, pirmą kartą vėl aptikta 1990 m. Rumšiškių miške ir, tikėkimės, dar ilgai ir laimingai jame gyvens…

„Buria“ iš pumpurų

Didžioji miegapelė yra didžiausia iš visų pasaulyje gyvenančių 28 rūšių miegapelių, įrašyta Skaityti toliau

Didieji apuokai sugrįžta (3)

Ką tik pasirodžiusi patraukliai išleista knyga „Didysis apuokas. Sugrįžimo istorija“ skirta šiai itin retai paukščių rūšiai ir pastangoms ją sugrąžinti į Lietuvos gamtą. Kaip sako leidinio autorius, žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, tik įgyvendindami didžiųjų apuokų veisimo programą galime juos susigrąžinti.

Knyga buvo parengta Aplinkos ministerijos užsakymu vykdant ES remiamą lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programoms įgyvendinti skirtą projektą. Skaityti toliau

Kolekcinėje monetoje pavaizduotas balinis vėžlys (0)

Apyvartoje pasirodė dar viena mūsų gamtai skirta 50 litų sidabrinė moneta. Tai jau šeštoji Lietuvos banko išleista kolekcinė moneta, kurioje vaizduojami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai ar gyvūnai. Jie parenkami tariantis su Aplinkos ministerijos specialistais. Šįkart monetoje pavaizduotas balinis vėžlys.

Lapkričio 19 d. ši moneta buvo pristatyta Kaune, Lietuvos zoologijos sode, kuris įgyvendina balinių vėžlių veisimo projektą. Kaip sakė šia proga išleisto lankstinuko apie balinius vėžlius autorius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, Skaityti toliau

Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas grįžo namo (nuotraukos) (0)

Ruoniukas Velykis | Jūrų muziejaus nuotr.

Šiandien Smiltynėje ties Meškaduobe į Baltijos jūrą buvo paleistas Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas Velykis.

Ruoniukas į muziejų pateko per Velykų šventes: nidiškiai, paplūdimyje ties Naglių rezervatu pastebėję nusilpusį, vos bejudantį ruoniuką, paskambino Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui.

– 3–4 savaičių amžiaus gyvūnėlis buvo labai nusilpęs, netekęs daug skysčių – pasakojo Arūnas Grušas. – Ant užpakalinės letenėlės pūliavo kastinė žaizda, svėre jis tik 14 kilogramų.  Iš pradžių Velykis buvo girdomas tik fiziologiniu tirpalu, paskui jau maitinamas per zondą malta silke su priedais – virškinimo fermentais, vitaminais, žuvų taukais. Skaityti toliau

Anykščių regioniniame parke aptiktas Liobelio čemerys (0)

Lobelis čemeris, Anykščių RPD archyvo nuotr.

Šimonių girios biosferos poligone (Anykščių raj.) Anykščių regioninio parko specialistai aptiko Lietuvoje jau išnykusiu laikyto ir į Lietuvos Raudonosios knygos 0 (ex) kategoriją įrašyto augalo – Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietę. Lobelio čemerys – tai daugiametis, trumpus storus šakniastiebius išauginantis, 50–170 cm aukščio augalas. Žydi birželį – liepą, tačiau žiedai neįspūdingi. Dauginasi ir plinta vėjo nešiojamomis sparnuotomis sėklomis. Didžiausia grėsmė šiems augalams – per ankstyvas šienavimas ir dirvos suardymas. Skaityti toliau

Lančiūnavos miško biosferos poligone įsikūrė Didysis erelis rėksnys (0)

Didysis erelis rėksnys | Juliaus Auglio nuotr.

Krekenavos regioninio parko direkcijai priskirtoje Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje – Lančiūnavos miško biosferos poligone aptiktas itin retas paukštis – Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga). Išvaizda jis yra labai panašus į Mažąjį erelį rėksnį, tik kiek stambesnis už jį, sparnai trumpesni ir platesni.

Apdare paprastai vyrauja tamsiai ruda spalva, sparnų dengiamosios plunksnos tamsesnės nei plasnojamosios, yra gana ryškios pusmėnulio formos dėmės ties pirmųjų didžiųjų plasnojamųjų plunksnų pagrindu. Skaityti toliau