Žymos archyvas: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

Seime bus prisimintas sąjūdininko Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę (nuotraukos) (0)

J. Juzeliūnas kalba Sąjūdžio mitinge prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, 1991 03 11 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr.

Gruodžio 7 d. 13 val., trečiadienį,  Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks apskritojo stalo diskusija „Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę“, skirta kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario Juliaus Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Renginį pradės Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Diskusijai pirmininkaus Seimo nariai  dr. Arvydas Anušauskas ir  prof. Arūnas Gumuliauskas.

Apskritojo stalo diskusijos dalyviai aptars prof. Juliaus Juzeliūno kūrybinį palikimą ir jo vietą šiandieninėje Lietuvos kultūroje, indėlį į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatars Kazimieras Uoka (nuotraukos, audio, video) (14)

Kazimieras Uoka (1951–2016) | N. Balčiūnienės nuotr.

Liepos 16 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, žinomas Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas,  Tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka.

K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. 1969 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. Dirbti mokytoju neleido tuometinė valdžia dėl pogrindinės veiklos, todėl 1971–1988 m. dirbo Kauno statybos treste ekskavatorininku, buldozerininku, kūrė nepriklausomas profesines sąjungas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo (0)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 9 d Seime spaudos konferencijoje „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ skaitytas pranešimas.

Minime 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinio plebiscito 25-metį. Kodėl toks kuklus valdžios dėmesys šiam išskirtinės svarbos įvykiui? Atsakymas nėra paprastas. Net 1991 m. sausio 13-osios įvykių nepakako, kad demokratinius Vakarus įtikinti, jog 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas yra mūsų Tautos valios išraiška. Viešai tai iki šiol neaptarinėta, bet realybė buvo tokia, kad Vakarai reikalavo ne tik Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, bet ir tautos nuomonės dėl mūsų Nepriklausomybės. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose? (55)

J.Vaiskunas-Alkas.lt-nuotr

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo  11–ąją  praėjo ketvirtis amžiaus. Ką pasiekėme ir ką praradome? Svarbiausias pasiekimas – pati nepriklausomybė nuo Lietuvą alinusios sovietinės Rusijos okupacijos. Šaltojo karo sūkuryje trūkinėjant siūlėms tarp Rytų ir Vakarų geopolitinių kontinentų, sugebėjome išsiveršti iš Euroazijos gniaužtų ir grįžti vėl į Europą, o tuo pačiu persiorientuoti į vadinamos laisvosios rinkos ekonomikos erdves.

Lietuvos nepriklausomybei užtikrinti  atkūrėme šiuos svarbiausius Lietuvos savarankiškumo garantus: Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas (0)

Pranciškus Tupikas | LRS.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranciškus Tupikas.

Pranciškus Tupikas gimė 1929 m. sausio 2 d. Papilės miestelyje (Akmenės r.) darbininkų šeimoje. 1949 m. baigė Viekšnių gimnaziją, 1959 m. neakivaizdžiai baigė Kauno kūno kultūros institutą, įgijo mokytojo specialybę. 1949–1950 m. dirbo Pamockės (Šiaulių r.) pradinės mokyklos mokytoju, 1951–1964 m. – Naujosios Akmenės mokyklos mokytoju, Skaityti toliau

P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lietuva neteko Nepriklausomybės akto signataro ir pagrindinio Sąjūdžio įkvepėjo bei vieno iš kūrėjų Romualdo Ozolo. Jis, kaip ir visai neseniai iškeliavęs Algirdas Patackas, yra vienas tų, kuriems šiandienos ir ateities Lietuvos kartos, žinodamos tai ar ne, visada liks skolingos už Nepriklausomybės stebuklą.

Romualdas Ozolas buvo tikra asmenybė, kuri šiandien, galbūt, labiau būtų vertinama didesnes demokratines tradicijas turinčiose valstybėse. Jis turėjo Lietuvos viziją, kuri atsispindėdavo jo filosofiniuose raštuose, straipsniuose ir viešose kalbose. Skaityti toliau

Signatarų kreipimasis: Pasitinkant Kovo 11-osios 25-metį (11)

Kovo-11-osios-25-metis-Alkas.lt-koliazas

Dėl aukščiausiosios Lietuvos valdžios vykdomo tautos valios ignoravimo ir Lietuvos valstybingumo griovimo pernai kovo 10-osios kreipimusi Sąjūdžio pradininkai Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila atsisakė dalyvauti valdiškuose kovo 11-osios minėjimo renginiuose. Sąjūdininkų vertinimu, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka, valdžia visiškai atitrūko nuo Tautos ir šalies piliečių ir atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį (3)

„Už teisę į referendumą!“ | Alkas.lt koliažas

Kovo 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai, Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos karinę agresiją Ukrainoje ir… dabartinės visuomeninės organizacijos „Lietuvos Sajūdis“ vadovybės elgesį.

Sąjūdininkai pareikalavo, kad Rusija nutrauktų karinę Krymo okupaciją ir nedelsiant išvestų savo karinius dalinius iš Ukrainos teritorijos ir nesikištų į jos vidaus reikalus ir pareiškė, kad „numatomas Krymo atskyrimas nuo Ukrainos ir Rusijos vykdoma aneksija yra visiškai neteisėti, todėl būtina griežtai laikytis jų nepripažinimo principo“. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai ragina nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime (33)

Sąjūdžio mitingas 1998 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Kovo 10 d. Lietuvos Sąjūdžio pradininkai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino kreipimąsi kuriame apkaltino aukščiausią Lietuvos valdžią tautos valios ignoravimu ir Lietuvos valstybingumo griovimu ir atsisakė dalyvauti valdiškuose kovo 11-osios minėjimo renginiuose.

Sąjūdininkų vertinimu Lietuvos nepriklausomybė tebuvo atkurta tik formaliai. O ją atkūrus  Lietuvoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka, valdžia, visiškai atitrūko nuo Tautos ir šalies piliečių ir „atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą“.  Skaityti toliau

Lietuvos mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos prieš valstybę veikiančią LLRA (20)

tomasevskis-ir-lenkomanai-alkas-lt-koliazas

Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos, o jos atvirai prieš valstybę nukreiptus veiksmus įvertinti Valstybės gynimo taryboje.

Viešame kreipimesi teigiama, jog pastaruoju metu LLRA partijos narių daromi vieši veiksmai bei pasisakymai paniekino už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio mėnesį kovojusiųjų ir žuvusių žmonių atminimą, Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių? (61)

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos  | R.Lanko nuotr.

…Jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės (Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės pareiškimas, 1988 m. lapkričio 20 d.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo 25-mečio minėjimą pasitinkame, visą valdžią palikę ramybėje dėl šios datos minėjimo. Tačiau ši valdžios „ramybė“ sąlyginė, nes susiklosčiusios valstybės valdymo sistemos nerimas neišpasakytas – per pusę laiko, skirto 300 000 parašų surinkimui dėl referendumo organizavimo, žemės nepardavimo užsieniečiams ir valdžios svertų valstybės valdyme sugrąžinimo Tautai iniciatoriai Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video) (134)

Zigmas Vaišvila

Birželio 5 d. Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir klubo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją?“

2013 m. birželio 3 d. Seime iškilmingame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjime LPS iniciatyvinės grupės  narys Vytautas Landsbergis šios organizacijos istoriniame pavadinime įžvelgė „socialistinio realizmo vertą mistifikaciją“. Zigmas Vaišvila pabandys atsakyti į klausimus, kodėl norima užmiršti ir pakeisti  Lietuvos Atgimimo istoriją – tiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą, tiek tikrąjį Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą. Skaityti toliau

B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas (19)

Bronislovas Genzelis

Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai.

Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu.

R.Mažeikytė: Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla kalbos apie mūsų šalies pirmininkavimą ES Tarybai.

B.Genzelis: Sąjūdis juk buvo tautos susitelkimo šventė ir mes turime tuo didžiuotis. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (38)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau

R.Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi (72)

Romualdas Ozolas | alkas.lt nuotr.

Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos. Skaityti toliau

M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją (2)

Mindaugas Tamošaitis | lrs.lt nuotr.

Skelbiame istoriko dr. Mindaugo Tamošaičio pranešimą, skaitytą konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“ Seime šių metų spalio 19 d.

Lietuvos visuomenei gerai žinomas žymus JAV istorikas Alfredas Erikas Senas (Alfred Eric Senn) savo 1995 m. parašytoje knygoje „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ laikosi nuostatos, kad SSRS žlugime išskirtinis vaidmuo teko Lietuvai. Esą M. Gorbačiovo vykdyta reformų politika susidūrė su iš anksto atgimstančia nacionaline savimone Lietuvoje, mažiausiai dviem lygmenimis. Centras prieš provinciją ir centras prieš nepaklusnią tautą. Skaityti toliau

Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video) (22)

D.Grybauskaitė sveikina prof. V.Landsbergį | lrp.lt nuotr.

Spalio 18 d. pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos pirmininkui, Kovo 11-osios Akto signatarui, ES  parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.

Šia proga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patriarchą V.Landsbergį sveikina jo bendražygiai sąjūdininkai, bei visa  Lietuva.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama V.Landsbergį šių neeilinių sukaktuvių proga sakė, kad jis visuomet gebėjo būti keliais žingsniais priekyje, Skaityti toliau

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų Skaityti toliau

Akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras Balandiškyje (1)

Stovykla-seminaras BalandiškyjeŠių metų rugpjūčio 19–25 d. Balandiškyje ir Pašušvyje (Radviliškio rajonas) vyko tarpuniversitetinė akademinio jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“. Stovyklos organizatorius – Šiaulių universiteto Istorijos katedra. Stovykla siekta ugdyti jaunimo istorinę ir paveldosauginę sąmonę bei visuomenei priminti apie išskirtinę mūsų krašto ir visos Lietuvos vertybę – Sajų sodybą Balandiškyje. Norėtųsi pasidalinti šios stovyklos idėja, buitimi ir įspūdžiais.

Priešistorė

Stovyklos idėja gimė 2012 m. kovo 1 d., tačiau jos priešistorė prasidėjo dar 2010 metais. Ir viskas prasidėjo nuo vienos sodybos Balandiškio kaime. Skaityti toliau

Laisvieji menininkai kviečia išlaisvinti žodį ir palaikyti signatarus (0)

Birželio 19 d. 12 val., laisvieji menininkai kviečia Lietuvos piliečius rinktis prie Lietuvos radijo ir televizijos Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, ir užrašyti žodį „TIE-SOS!“. Tokiu būdu  kaip teigia akcijos rengėjai bus „ketinama pareikalauti, kad būtų išlaisvintas lietuviškas žodis ir pasipriešinta melui, kurį skleidžia piliečiams jų lėšomis išlaikomas vadinamasis „visuomeninis transliuotojas“.

„Primename, kad LRT pastaruoju metu nepraneša visuomenei nei apie suiminėjamus Kauno vaikus, nei apie Visuomeninės komisijos, tiriančios gegužės 17-osios smurtą, darbą. Skaityti toliau

Sąjūdžio teismui – ne! (13)

Sąjūdžio teismui – ne! | propatria.lt plakatas Piliečių judėjimas „Pro Patria“ išplatino atsišaukimą kviečiantį visus sąjūdininkus ir patriotiškus Lietuvos žmones gegužės 7 d. 10 val. atvykti prie Vilniaus m. 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79 A), kuriame bus bandoma nuteisti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius Bronislavą Genzelį, Alvydą Medalinską ir Romualdą Ozolą už tai, kad šių metų kovo 17 d. esą ne laiku surengto mitingo.

Pareiškime rašoma: „Sąjūdininkams iškelta byla dėl administracinės teisės pažeidimo yra dar vienas Lietuvos teisinės sistemos nuosmukio ir išsigimimo pavyzdys. Šis teismas dar kartą atskleidė, kokie įtakingi  šalies teisėsaugos institucijose tebėra sovietmečio tradicijų dvasia išauklėti pareigūnai. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Ar ilgai būsime užguiti? (24)

Zigmas Vaišvila, 2012 02 16 d. mitinge Kaune | Alkas.lt, Z.Langaičio nuotr.

Zigmo Vaišvilos kalba pasakyta po LTJS eitynių vykusiame mitinge Kaune, 2012 02 16 d.

Sveiki, kauniečiai, jaunime!

Prisiminkime ir pagerbkime tylos minute vasario 16-ąją išėjusius Dr. Joną Basanavičių ir prieš metus mus palikusį poetą ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį Justiną Marcinkevičių, visus aukojusius savo gyvenimą ir triūsą Lietuvos valstybės atkūrimui. /…/ Ačiū.

Šiandien, matydamas gan gausiai susirinkusį jaunimą, megafonus, prisiminiau 1988 m. birželio 21-ąją Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos įvykusį pirmąjį Sąjūdžio jaunimo (buvom drauge su Gintaru Songaila, Artūru Skuču, Arvydu Juozaičiu, Alvydu Medalinsku ir kitais) organizuotą mitingą. Skaityti toliau

Mirė Seimo narys V.Velikonis (0)

V.Velikonis. LRS nuotr.

Šiandien (vasario 15 dieną) mirė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, TSRS liaudies deputatas, trijų kadencijų Seimo narys Virmantas Velikonis. Velionis gimė 1934 m. spalio 15 d. Kaune.

1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, 1989-1990 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Panevėžio rajono skyriaus narys, Panevėžio rajono skyriaus tarybos narys, LSDP Etikos ir procedūrų komisijos narys. Skaityti toliau

Mirė Juozapas Algirdas Katkus 1936-2011 (1)

Algirdas Juozapas Katkus | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 12 d. Vilniuje eidamas 76-uosius metus mirė buvęs Seimo narys bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Juozapas Algirdas Katkus.

J.A.Katkus gimė 1936 m. birželio 15 d. Kretingoje, 1948 metais su šeima sovietų valdžios buvo ištremtas į Irkutsko sritį, 1949 metais – į Krasnojarsko kraštą. 1957 metais jis grįžo į Lietuvą, įsidarbino Kretingos rajono Švietimo skyriaus vairuotoju kroviku, tuo pačiu mokėsi vakarinėje mokykloje. Skaityti toliau