Žymos archyvas: Lietuvos Partizanai

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

Bus pristatytas Juozo Prapiesčio knyga „Amalo uogos“ (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Kovo 27 d., pirmadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) bus pristatytas žygeivio, Liaudies dainų klubo vadovo, vieno iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių Juozo Prapiesčio (1949–2013) rinktinė „Amalo uogos“, kurioje sudėti autoriaus jaunystės eilėraščiai, autobiografinės novelės, esė apie pokario partizanų likimus ir kiti kūriniai.

Viena iš naujosios rinktinės dalių – dar 1998 m. išleista J. Prapiesčio knyga apie Gerdašių kaimo žmones „Pasaulė prasdeda sodzun“, nušviesta iš vaikystės atsineštų Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (50)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (29)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės (nuotraukos) (1)

Paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Sausio 22 d.  Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje bei Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko  partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jono Semaškos-Liepos  70-žūties metinių paminėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojai, savanoriai, šauliai, sąjūdiečiai, Jono Semaškos-Liepos artimieji, kauniečiai bei miesto svečiai.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodė šiam mūsų laisvės kovotojui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Kaune pristatomas filmas apie partizanų išdaviką Juozą Markulį (16)

Išdavikas Juozas Markulis | archyvinė nuotr.

Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno įgulos Karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, II aukštas) bus pristatytas dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį.

Šis filmas buvo sukurtas vykdant Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius projektą „Lietuvos partizanų gyvoji istorija I ciklas“. Šio projekto išdavoje iš viso buvo sukurti 8 filmai apie Lietuvos partizanų kovas. Filmas  apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį yra vienas iš aštuonių šio projekto filmų.

Juozas Albinas Markulis, išdavė duotą priesaiką Lietuvai ir kovojo okupantų pusėje. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams (7)

Kryžkalnyje pastatyti paminklą Lietuvos partizanams | rengėjų nuotr.

Lietuvos pokario partizanų kova už Lietuvos laisvę buvo išskirtinis reiškinys. Tai ne vien didvyriška kova su daug galingesniu priešininku, neteisėtai šeimininkavusiu Lietuvos žemėje. Tai ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų subjauroti kūnai.  Tai ir daugybė asmeninių gyvenimo tragedijų, išskirtų šeimų, daug skausmo, tačiau ir daug tvirtybės, valios kovoti iki pabaigos. Tai herojiškas lietuvių tautos karas tada, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Tai karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Karas po karo truko devynerius metus, apėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. Partizanai veikė pagal organizuotą struktūrą, dėvėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

Baltarusijos pilietis partizano Vanago byloje už akių nuteistas 6 m. (0)

A.Ramanauskas-Vanagas

Kauno apygardos teismas penktadienį, birželio 17 dieną, kaltu dėl genocido vykdymo pripažino ir šešerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo bylų kaltintą Stasį Šimkų.

Kaip paskelbė nuosprendį skaitęs teisėjas Valdas Vitunskas, teismas daro išvadą, kad S. Šimkus, dalyvaudamas A. Ramanausko-Vanago ir Birutės Mažeikaitės sulaikyme, po ko sekė kankinimai, A. Ramanauskas buvo sušaudytas, o B. Mažeikaitė ištremta, įvykdė genocidą. Skaityti toliau

Rasti itin svarbūs partizanų dokumentai (0)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Lietuvos centriniame valstybės archyve šio amato žinovai atkimšo butelį, kurį prieš savaitę Telšių rajono miške su partizanų paslėptais dokumentais iškasė istorijos mėgėjas Romualdas Jonušas. Radinį pavyko aptikti su metalo ieškikliu.

Manoma, kad radinį paslėpė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lakūnų būrys.

„1949 metų gegužės 21 d. šiame miške esantį bunkerį užpuolė saugumo būriai, stribai. Sužinojęs, kad jau puola jų bunkerį, Skaityti toliau

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera (1)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 dieną 14 val. (Lenkijos laiku)  Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą bei jų ryšininkus ir globėjus.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už laisvę! Už Lietuvą! Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! Skaityti toliau

Alytaus centrinėje aikštėje siūloma statyti paminklą partizanams (1)

Trakinių partizanų sąskrydis | rengėjų nuotr.

Alytuje viešėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai. Svečiai atvyko apžiūrėti Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistų parinktas vietas, kuriose galėtų stovėti Dainavos apygardos partizanų atminimui įamžinti skirtas paminklas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovams buvo siūloma įvertinti Skardžio ir Pulko gatvėse, Vilties gatvėje (šalia buvusios Vaikų poliklinikos), Pirmojo Alytaus skvere, ties VšĮ Alytaus jaunimo centru, prie Alytaus Skaityti toliau

LAT: Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė (2)

Antanas Kraujalis 1928-1965

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad remiantis surinktais ir teismų išsamiai įvertintais įrodymais, nėra pagrindo Marijono Misiukonio veiksmų pripažinti turinčiais genocido požymių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumui. Aplinkybė, jog „Siaubūno“ slapyvardžiu veikęs A.Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo partizano statuso ir nereiškia, kad  tuo metu buvo pasibaigusios Lietuvos valstybingumo kovos. Skaityti toliau

Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša (2)

Antanas Lukša (pirmas iš dešinės) lageryje, 1955 m. | www.xxiamzius.lt nuotr.

Mirė buvęs partizanas Antanas Lukša (1923-2016) – vieno žymiausių šalies partizanų Juozo Lukšos-Daumanto brolis.

Partizaninės kovos metais A. Lukša neteko trijų brolių ir tėvo, vėliau pats buvo išduotas, nuteistas ir ištremtas kalėti į Sibiro lagerius.

Iš Lukšų šeimos į partizanus išėjo 4 broliai. Jurgis, Juozas ir Stasys žuvo, kulkos aplenkė tik Antaną. Jo brolis Juozas Lukša-Daumantas turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, tačiau pasirinko kautis už Lietuvos laisvę ir buvo išduotas. Tačiau spėjo parašyti knygą „Už geležinės uždangos“, kuri pranešė pasauliui apie ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl partizano, kario savanorio, laisvės kovų liudininko Antano Lukšos mirties. Skaityti toliau

Paminėtas partizanų vado Antano Baltūsio-Žvejo atminimas (nuotraukos) (0)

Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokiniai | rengėjų nuotr.

Lapkričio 11 d. Pilviškių Kultūros namuose (Vilkaviškio r.) buvo paminėtas Lietuvos laisvės kovotojo, Tauro apygardos partizanų vado, pulkininko Antano Baltūsio-Žvejo (1915-1948) atminimas.

Minėjimo pradžioje buvo išvežtos gėlės į A. Baltūsio-Žvejo žūties vietą Gulbiniškių kaime. Marijampolės „Tauro“ apygardos muziejaus istorikas Jonas Gustaitis perskaitė pranešimą „Tauro“ apygardos vadas Antanas Baltūsis – Žvejys“. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokiniai skaitė eiles, šoko ir dainavo partizanų dainas. Skaityti toliau

Bus paminėtas Lietuvos partizanų vado B. Vaičėno gimimo 100-metis (9)

albumas_1_002

Lapkričio 21 d., šeštadienį, 12 val. Obelių miestelyje, Laisvės kovų istorijos muziejuje (Vytauto g. 18), Rokiškio r, įvyks Lietuvos partizanų vado Balio Vaičėno (1915–2015) gimimo šimtmečio minėjimas. B. Vaičėnas – Aukštaitijos partizanų vadas kovojęs su sovietiniais okupantais septynerius metus iki savo žūties, paliko mums penkerius metus rašytą dienoraštį, laiškus ir dainas.

Minėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, Balio Vaičėno bendražygis partizanas Andrius Dručkus, istorikai Valius Kazlauskas ir Dainius Noreika, fotomenininkas ir knygų apie B. Vaičėną leidėjas Klaudijus Driskius, Rokiškio tremtinių choras „Vėtrungė“ (vadovė Jurgita Raugienė). Skaityti toliau

Tautinis jaunimas pagerbė Generolą Vėtrą ir apgynė nuo sovietinės propagandos (video, nuotraukos) (2)

Generolas Vėtra

Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val.,pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę.

„Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik intelektu nepasižyminčius „vatnikus“, bet ir sugeba prasiskverbti į Lietuvos viešųjų „intelektualų“ makaules. Skaityti toliau

Visuomeninė taryba prie Seimo komisijos išreiškė protestą dėl partizanų žudiko išteisinimo (1)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

2015 m. spalio 26 d. Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos išreiškė protestą dėl šališko ir nesąžiningo 2015 m. spalio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kuriuo, nepripažinus genocido fakto, buvo išteisintas MGB ir KGB karininkas partizanų žudikas Vytautas Vasiliauskas.

20 tūkst. Lietuvos partizanų nužudymas ar 150 000 vaikų, moterų ir senelių ištrėmimas mirčiai į žmonių Skaityti toliau

G. Songaila. Europos sąžinė pralaimi 8:9 (56)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.

EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau

Strasbūro teismas paniekino Lietuvos partizanų kovą (7)

Europos-zmogaus-teisiu-teismas-alkas

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.

EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.

Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.

 

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos (4)

Koncius_Pranas_wikimedia.org_nuotr

Šių metų liepos 15 d. pajūrio leidinyje „Vakarų ekspresas“ pasirodė tikslingas prieš paskutiniojo Žemaičių apygardos partizano Prano Končiaus–domo, gim. 1911 m., atminimą nukreiptas kaltinamasis rašinys. Demaskuotas dar vienas „buržuazinis nacionalistas“. Nepasibodėta publikuoti Prano Končiaus žūties 50-ųjų metinių dieną. P. Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d. Netrukus, remiantis šiuo tekstu, pareikalauta iš žuvusio už Lietuvos laisvę partizano atimti valstybinį apdovanojimą.

Tai ne pirma ir ne paskutinė tokio pobūdžio pastanga, tiksliau – kelis pastaruosius metus intensyviai vykdomos akcijos sudedamoji. Visada tokiais atvejais remiamasi okupacinio Skaityti toliau

Įgyvendino eksperimentą, kuris įrodė NKVD melą (3)

K. Pansevič (DELFI) nuotr.

Verkių regioniniame parke šeštadienį pokšėjo šūviai, gyventojams buvo rekomenduojama nevaikštinėti parke, mat jame buvo vykdomas istorinis eksperimentas.

Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos imitavo 1945 metų Lietuvos partizanų ir Sovietų Sąjungos NKVD pajėgų mūšį, kuris iš tietų vyko Kalniškės miške Lazdijų rajone. Šis mūšis laikomas lūžiu Lietuvos partizanų pasipriešinimo istorijoje, tačiau jį gaubia melo šešėlis: NKVD savo oficialiuose Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau