Žymos archyvas: Lietuvos mokslo premija

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija (1)

Vytautas Levandauskas_vdu.lt

„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas. Jo paties indėlis į mokslinę architektūros pusę sulaukė reikšmingo įvertinimo: architektūrologo monografija „Lietuvos mūro istorija“, kurią jis su pertraukomis ruošė net 40 metų, šiemet pelnė Lietuvos mokslo premiją.

Monografijoje mokslininkas nuodugniai ištyrinėjo mūro istoriją, raidą Lietuvoje – nuo XIII amžiaus iki Pirmojo pasaulinio karo. Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes, jų pokyčius. Istorikas sukūrė sistemą, kurią galima panaudoti architektūros paveldo datavimui – amžiaus nustatymui. Skaityti toliau

Kam reikalingos akustinės bangos, kurių negirdime? (0)

grafenas_mokslasplius.lt nuotr

Mus nuolat pasiekia įvairiausi garsai, kitaip tariant, iš skirtingų šaltinių sklindančios akustinės bangos. Nors girdime garsus, kurių bangų ilgiai skiriasi net tūkstantį kartų, tačiau, iš tikrųjų, tai tik nedidelė garsų jūros dalis. Žemiau mūsų girdimų garsų ribos yra infragarsas, kurio dažnis mažesnis nei 20 Hz, aukščiau – ultragarsas, kurio dažnis viršija 20 tūkst. Hz.

Garsus, kurių negirdime, kuria ne tik gamta, bet ir žmogus. Tokie garsai efektyviai naudojami įvairiose srityse. Ultragarso bangos pasitelkiamos vertinant pramonės gaminių kokybę ir nustatant jų defektus Skaityti toliau