Žymos archyvas: Lietuvos Konstitucinis Teismas
KT išaiškino, kad apkalta galima ir už iki einant pareigas padarytus nusikaltimus (0)
Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį, vasario 24 dieną, paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti pareigas.
„Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo statuto nuostata tiek, kiek pagal ją apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ar teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ar teisėjo ir Seimo nario pareigas, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui. Skaityti toliau
KT: merų nušalinimas neprieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta draudimo savivaldybės tarybos narį nušalinti nuo mero ar mero pavaduotojo pareigų arba jo nušalinimo nuo šių pareigų trukmę ribojančių papildomų kriterijų, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pažymėjo, jog iš pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų visumos ir jame nurodytų Konstitucijos straipsnių, teisinio reguliavimo atitiktis kuriems ginčijama, matyti, kad pareiškėjas abejoja BPK 157 straipsnyje įtvirtinto laikino nušalinimo Skaityti toliau
KT: valstybinė pensija už tarnybą – ne privilegija (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos tiek, kiek jomis nebuvo draudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, ginčydamas minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, teigė, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinę
KT: Seimas, vadovaudamasis vadovų ataskaitomis, negali imtis atleidimų (1)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kokie padariniai galimi Seimui išreiškus nepritarimą šiai ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Skaityti toliau
O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas (29)
Paradoksas, bet kalbininkams tenka aiškinti, kad rašyti valstybine kalba nėra nusižengimas. Turiu galvoje Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.
Internete kai kuriuose straipsniuose gėdinama visuomenė ir siūloma, kaip apeiti įstatymus, kad būtų galima išstumti valstybinę kalbą. Ir išstumti ne iš bet kur, o iš itin svarbios viešojo gyvenimo srities: piliečių ir valstybės nuolatinių teisinių ryšių fiksavimo. Skaityti toliau
Vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šią bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą, kuriame teigta, Skaityti toliau
KT: automobilių su vairu dešinėje draudimas prieštarauja Konstitucijai (3)
Konstitucinis Teismas vasario 6 dieną priimtame nutarime pripažino, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas tiek, kiek juose nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvą su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos piliečiams, kurių Skaityti toliau
A. Kubilius: Konstitucinis Teismas šiandien darkart patvirtino – solidarumas nėra konstitucinė vertybė (5)
Šiandien Konstitucinis Teismas išplatintame nutarime nurodė, kad per sunkmetį aukštesnes pareigas einančių prokurorų algos sumažintos neproporcingai ir todėl turi būti kompensuojamos.
Konstitucinis Teismas ne pirmą kartą pažymi, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, tačiau tokiais atvejais turi paisyti proporcingumo principo. Tai nebe pirmas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris parodo, kad pagal Konstitucinį Teismą solidarumas nėra konstitucinė vertybė. Konstitucinis Teismas nemano, kad iškilus sudėtingoms Skaityti toliau
KT: Sumažintos pensijų įmokos neprieštarauja Konstitucijai (1)
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje 2012 metais nustatytas sumažintas kaupiamosios pensijų įmokos dydis (1,5 procento pensijų kaupimo sistemos dalyvių pajamų), neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas rėmėsi savo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, be kita ko, tuo, Skaityti toliau
G.Paviržis. Kam reikalingas mitingas? (15)
Balandžio 28 d. 14 val., nepaisant skurdžios žiniasklaidos informacijos ir blogo oro, įvyko mitingas Nepriklausomybės aikštėje dėl nuogąstavimų daryti nuolaidas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimams: asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, vietovardžius, gatves rašyti ir tautinių mažumų kalbomis, teikti lengvatas lenkakalbiams mokiniams, taikant skirtingą lietuvių kalbos egzaminą.
Tai nėra naujiena. Nauja tai, kad LLRA, pakliuvus į valdančiąją koaliciją jau nuo pirmų dienų pradėjo šokdinti koalicijos partnerius, reikalaudama pirmiau išspręsti šiuos klausimus, nei jų pačių kelti ūkiniai klausimai. Nors pačios Lenkijos politiniai apžvalgininkai, žiniasklaida skeptiškai vertino LLRA demaršus, jų nepaklausius, išeiti iš koalicijos, mūsų valdantieji, regis, išsigando ir, atrodo, linkę tuos reikalavimus skubiai spręsti. Skaityti toliau
