Žymos archyvas: Lietuvos istorijos institutas

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija (0)

Vacys Milius, 1980 m. | archyvinė nuotr.

Gruodžio 8 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vacys Milius gimė 1926 metų gruodžio 8 dieną Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946–1951 metais Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos muziejuje. Baigęs studijas išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 metų pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

Istorijos institute vyks tarptautinė konferencija „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose” (0)

Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvos istorijos instituto (LII) Etnologijos ir antropologijos skyrius (Kražių g. 5, Vilnius) surengs tarptautinę konferenciją „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose”.

Konferencijoje, kurią remia Lietuvos
mokslo taryba, dalyvaus etnologai, antropologai, sociologai, folkloristai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokslo institucijų bei iš užsienio – Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos. Konferencijoje pranešimus skaitys ir doktorantai. Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Ketinama perskaityti 29 pranešimus.

Konferencijos rengėjai Vida Savoniakaitė, Auksuolė Čepaitienė, Vytautas Tumėnas, Darius Skaityti toliau

Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Š. m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos istorijos institute (Kražių g. 5, Vilnius) vyks dr. Mindaugo Pociaus sudaryto dokumentų rinkinio „Lietuvos sovietizavimas 1944 – 1947 m.: VKP(b) CK dokumentai pristatymas“. Leidinys parengtas centriniuose Rusijos (Maskvos) archyvuose saugomos unikalios dokumentinės medžiagos pagrindu.Dokumentų rinkinyje nuosekliai pateikiami istoriniai šaltiniai apie Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūrų 1944 m. antroje pusėje – 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvossovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Skaityti toliau

Mirė istorikė Aldona Gaigalaitė (1)

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Eidama 89-uosius metus mirė istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. „Joje puikiai derėjo dvi savybės: kietas stuburas – reikalingas rimtam mokslininkui ir lankstumas. Labai gaila, bet daugiau jos „tėviškų patarimų“ nebeišgirsime…“ – sako Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Sandra Grigaravičiūtė.

A. Gaigalaitė gimė 1927 m. birželio 15 d. Gaižiūnuose (netoli Linkuvos, Pakruojo raj.). Mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, Linkuvos gimnazijoje.

1946–1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Skaityti toliau

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai (0)

Vladas Jurgutis_archyvai.lt

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau

Rekordinis skaičius „Tyrėjų nakties“ renginių: nuo apsilankymų šalies strateginiuose objektuose iki raketų gamybos (2)

Tyrėjų naktis | tyrejunaktis.lt nuotr.

„Tyrėjų naktis“ šiemet padės atverti duris į mokslo pasaulį rekordiniu renginių skaičiumi – jau šį penktadienį, rugsėjo 25 dieną – siūlydama pasirinkti iš daugiau kaip 300 pačių įvairiausių veiklų aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų laboratorijose, viešosiose miestų erdvėse, kavinėse, muziejuose ir Nacionalinėje dailės galerijoje.

Be jau tradiciniais tapusių diskusijų, atvirų paskaitų, apsilankymų laboratorijose ar itin didelio susidomėjimo Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne (1)

Teodoras Lepneris „Prūsų lietuvis“Lapkričio 21 d. 19 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje (Charitestr. 9, 10117 Berlynas) Berlyne vyks dvikalbio leidinio: Teodoro Lepnerio „Prūsų lietuvis“ (1690), parengto Lietuvos istorijos institute pagal Berlyno Valstybinėje bibliotekoje saugomą rankraštį, pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rengėja ir vertėja Vilija Gerulaitienė.

Tai Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje renginys, bendradarbiaujant su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europai ir Lietuvos istorijos institutu. Skaityti toliau

Patvirtintos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos (0)

chemcentre.wa.gov.au nuotr.

Patvirtintos pirmosios ilgalaikės institutų mokslo programos – prioritetinės valstybei svarbių tyrimų temos. Iš viso aštuoni valstybiniai mokslinių tyrimų institutai vykdys per 40 tokių mokslinių tyrimų programų.

Reorganizavus mokslo institutų struktūrą ir veiklą, buvo pertvarkytas ir mokslo tyrimų finansavimas. Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos – paskutinis šios pertvarkos elementas. Jų tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbiems tyrimų projektams ir formuoti „valstybės užsakymą“, efektyviai naudoti lėšas ir nustatyti aiškią institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas ir pasiektus rezultatus. Skaityti toliau

Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai (7)

Mėlynųjų Vandenų mūšiui - 650 |G.Kazimierėno pav.Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius sausio 19 dieną susitikime su Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorikais, menininkais, Kultūros ministerijos atstovais aptarė renginių, skirtų 1362 m. vykusio Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-osioms metinėms paminėti, programą.

E.Ignatavičius pažymėjo, kad Lietuvos istoriografijoje Mėlynųjų Vandenų mūšis nėra plačiai žinomas, todėl šiam jubiliejui skirti renginiai galėtų „grąžinti” šio mūšio svarbą į lietuvių istorinę sąmonę, Skaityti toliau

Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją (7)

prof. Robert Kostro | P.A.Wasiak ir P.Wisnioch nuotr.Trečiadienį, lapkričio 9 dieną, Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje 17 val. įvyks antrasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi bei Lenkų ir Getės institutais Vilniuje. Projektą globoja Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai. Skaityti toliau

Kraštovaizdžio archeologija (III) (0)

„Mokslo Lietuvos“ 2010 m. lapkričio 23 d. Nr. 22 (444) 

Šereitlaukio milžinkapis

Kraštovaizdžio archeologija. Kas tai yra ir kokias galimybes teikia tyrinėtojams 

Humanitarinių mokslų daktarai Valdemaras Šimėnas ir Gintautas Vėlius su trijų šalies mokslo institucijų dar dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. 

Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Skaityti toliau