Žymos archyvas: lietuvninkai
M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)
Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.
Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau
V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)
I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d. įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau
Pristatoma Pagėgių krašto kulinarinio paveldo knyga „Lietuvininkų valgiai“ (0)
Vasario 24 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus pristatoma pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knyga ir CD diskas Pagėgių krašto „Lietuvininkų valgiai“. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei senųjų pievininkų ir laukininkų kulinarinio paveldo receptai.
Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė Skaityti toliau
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje (0)
Šį savaitgalį triukšmingą miestą raginama iškeisti į romantišką retųjų meldinių nendrinukių koncertą paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje. Galimybę saulei leidžiantis pasiklausyti globaliai nykstančių paukščių turės pirmieji užsiregistravę į festivalį „Vidur vandenų“.
„Ateinantis savaitgalis visiems bus muzikalus. Vieni rinksis miestą ir gatvės muziką, kiti – gamtą ir paukščių simfoniją. Šventės Nemuno deltoje pagrindinė žvaigždė bus meldinė nendrinukė, į Lietuvą pritraukianti garsiausius pasaulio ornitologus ir gamtos fotografus. Skaityti toliau
Vyks šventinis vakaras K.Donelaičio metų pabaigai ir 2014-ųjų Kalbos premijai įteikti (0)
Gruodžio 9 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija rengia šventinį vakarą „Taip, Donelaiti!“, skirtą Kristijono Donelaičio metų pabaigai.
Renginyje bus įteiktos 2014 metų Kalbos premijos. Jos šiais metais skirtos partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui – už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą, ir LRT Lietuvos radijo žurnalistei Janinai Mateikienei – už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių.
Premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, Skaityti toliau
Mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis (2)
Gegužės 3 d. eidamas 70-us metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis.
K.Milkeraitis gimė 1945 m. sausio 2 d. Delnickuose, Marijampolės apskityje, agronomo, visuomenės veikėjo, Klaipėdos krašto sukilėlio Richardo Milkeraičio ir ūkininkaitės Emilijos Rutkauskaitės šeimoje vyriausiuoju iš keturių vaikų.
1963 metais baigė Klaipėdos IV vidurinę mokyklą, o 1974 metais teisę Vilniaus universitete. Dirbo tardytoju prokuratūroje, specialistu medžioklės ūkyje, Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tardymo departamento Skaityti toliau
Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)
Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.
Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau
M.Kundrotas. Svetimo turto nebūna? (14)
Prieš keletą metų Čikagoje mirė lietuvių išeivijos veikėjas A. B. Nepažinojau senolio. Nebendravau. Net nebuvau girdėjęs, kad toks žmogus gyveno. Perskaičiau tik dabar, vartydamas senus išeivijos laikraščius.
Senolis mirė bevaikis. Paliko trobą priemiestyje, prie pat Mičigano ežero. Jachtą. Automobilį. Vadovavo bendruomenei, kuri po jo mirties – iširo. Liko bendruomenės pastatas. Skaityti toliau
