Žymos archyvas: lietuvių tautinė mažuma
Lenkų ir lietuvių ginčas (16)
Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba) kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?
Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau
Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)
Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkų santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau
Neabejingi Lietuvos piliečiai piketavo dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Lenkijoje (nuotraukos, video) (0)
Vasario 26 ryte, Vilniuje, prie Lenkijos ambasados (Antakalnyje) visuomenininkai surengė piketą dėl Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų uždarymo. Buvo išsakytas susirūpinimas susiklosčiusia grėsminga padėtimi susidariusioje Lenkijoje, Punsko valsčiuje po to kai buvo paskelbta, jog numatoma uždaryti Navinykų, Vidugirio ir Pristavonių mokyklas, kuriose mokosi apie 50 mokinių.
Pilketuotojai laikė iškėlę plakatus ir transparantus su užrašais „Lenkai reikalauja to, ko lietuviams neduoda“, „Gėda Lenkijai negalinčiai 3-jų mokyklų išlaikyti, grbė Lietuvai išlaikančiai 100“, „Antikonstituciniamas LLRA reikalavimams – ne!“, Skaityti toliau
P.Maksimavičius. Vaikų darželis?! (7)
Teatleidžia man darželinukai už straipsnio pavadinimą. Rašysiu ne apie juos, o apie suaugusiuosius, kurie nesuvokiamo pykčio vedami bando iš vaikų paskutinius žaislus atimti. Ir nieko nebegalima padaryti. Negi vaikų darželiu užsiims ESBO, JTO, seimai, jų komitetai ar komisijos? Tai būtų pernelyg vaikiška ir nerimta. Vaikų darželyje veikia kitos taisyklės. Arba prie jų prisitaikai, arba vienas lieki stovėti kampe. Tada jau tik dvi išeitys – garsiai trepsėti kojomis ir tikėtis, kad kas nors išgirs, arba tyliai verkti.
Mėnesio pradžioje viename skaitomiausių Lietuvoje dienraščių „Lietuvos žinios“ pasirodė straipsnis apie itin sudėtingą Lenkijos lietuvių padėtį (perspausdino jį www.punskas.pl). Skaityti toliau
P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų (5)
Neseniai, gruodžio 9 d., Punske vykusio Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) tarybos posėdžio metu, tarp kitko, kalbėta apie lietuvių kultūros paveldo išsaugojimą Lenkijoje ir su tuo susijusias problemas. Tai nėra nauja tema. Jau ne kartą apie tai diskutuota, ne kartą bandyta įvairiais būdais tą paveldą registruoti ir išsaugoti.
Nemažai darbo atliko prieš kelis dešimtmečius Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) įsteigta speciali komisija, kuri surinko gana daug informacijos. Nors dėl politinės santvarkos nepavyko daugelio objektų įamžinti ar deramai jų pažymėti, Skaityti toliau
I.Degutienė ragina A.Butkevičių, vykstant į Lenkiją, neužmiršti tenykščių lietuvių vargų (22)
Prieš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kelionę į Lenkiją, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atkreipė Vyriausybės vadovo dėmesį į keletą Lenkijos lietuviams pastaruoju metu ypač rūpimų klausimų. Oficialiame kreipimesi I. Degutienė ragina juos aptarti ir pabandyti išspręsti kartu su Lenkijos politikais vizito metu.
Pasak Seimo vicepirmininkės, įstatymuose įtvirtintos teisės tautinėms mažumoms iš esmės yra pakankamos užtikrinti tautinių mažumų galimybes išlaikyti ir puoselėti savo kultūrinę tapatybę. Tačiau su sunkumais susiduriama tuomet, kai reikia šias teises įgyvendinti. Skaityti toliau
P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame (3)
Augustave lapkričio 7 d. susitiko Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko D. Tusko (D. Tusk) sutarimu sudaryta ekspertų grupė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klausimams aptarti, vadovaujama abiejų šalių švietimo ir mokslo viceministrų V. Bacio ir M. Sielatyckio (M. Sielatycki). Pirmasis ekspertų grupės susitikimas buvo surengtas 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkuose, antrasis – 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, trečiasis – 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje. Skaityti toliau
Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo (2)
Lapkričio 7 d. Augustave įvyks trečias, baigiamasis Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikimas. Šį kartą ketinama išklausyti mokinių tėvų atstovų bei atnaujinti abiejų šalių ministerijų bendradarbiavimo programą.
Šiame ekspertų susitikime dalyvaus Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, ir Lenkijos mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, mokinių tėvų atstovai. Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos (2)
Prieš dešimtmetį pradėta Lenkijos švietimo reforma Lenkijos lietuviams pasirodė esanti katastrofiška. Tuo metu nebuvo atsižvelgta į tautinių mažumų specifiką ir poreikius. Todėl iki 1999 metų nusistovėjęs lietuvių mokyklų tinklas ėmė griūti. Beje, reikia paminėti, kad nuo 1988 metų, kai įsikūrė lietuviškos klasės Krasnagrūdos mokykloje, vėliau Krasnave, tas mokyklų tinklas tik plėtėsi. Taigi nuo 1999 metų visur: tiek Punsko valsčiuje, tiek Seinų, tiek Krasnapolio, imta ne tik planuoti uždarinėti lietuvių mokyklas, bet palaipsniui buvo tai įgyvendinama. Todėl lietuviai aktyviai ėmėsi ginti paskutines savo mokyklas. Tokia buvo Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos atsiradimo pradžia. Minėtoji strategija turėjo išgelbėti lietuvių švietimą: užtikrinti optimalų lietuviškų mokyklų tinklą, tinkamą ir kokybišką egzaminų organizavimą, reikiamus vadovėlius. Skaityti toliau
„Kova“ dėl lietuviškų TV laidų Suvalkų krašte tęsiasi (4)
Lenkijos valstybinės televizijos Balstogės skyrius priėmė sprendimą, kad vėl bus rengiamos lietuviškos televizijos laidos. Priminkime, kad nuo šių metų sausio daugelis Suvalkijoje gyvenančių lietuvių šių laidų nematė, kadangi pakeitus jų transliavimo būdą siunčiamas signalas buvo per silpnas. Tuomet Lenkijos televizijos Balstogės skyriaus vadovai nusprendė žengti dar vieną žingsnį į priekį – nuo rugsėjo 1 d. išvis atsisakyti laidų rengimo. Tai argumentavo finansiniais sunkumais ir pusiau juokais pridurdavo, kad jeigu 7 min. trunkančių laidų (transliuojamų kartą per savaitę) lietuviai ir taip nemato, jas gali rengti ir transliuoti kiti, turtingesni, televizijos skyriai, pvz., Krokuvos ar… Ščecino. Skaityti toliau
Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją (15)
Nuo pirmadienio, rugsėjo 5 dienos Lenkijos Balstogės televizija nutraukė lietuviškų laidų („Lietuviškos panoramos“) transliavimą.
Protestuodami prieš tokį sprendimą Lenkijos lietuviai, rugpjūčio 18 dieną išsiuntė raštą Lenkijos radiofonijos ir televizijos tarybos pirmininkui Janui Dvorakui (Jan Dworak).
Raštą pasirašiusieji Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Skaityti toliau
