Žymos archyvas: Lietuvių kalbos institutas

„Atspindžiai”: Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500 metų (video) (0)

Sigitas Narbutas,Sergejus Temčinas, Audrys Antanaitis, Ilja Lemeškinas | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta septynių autorių parašyta knyga apie pirmąjį Lietuvos spaustuvininką Pranciškų Skoriną. Kaip sakoma knygos pratarmėje: „Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais – dar vieną knygą,šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ (0)

Aldonas Pupkis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves. 

Renginyje dalyvaus: Antanas Balašaitis, Janina Švambarytė-Valužienė, Regina Venckutė, knygos autorius ir kt. Renginį ves Audrius Valotka.

Bus kalbama apie tai kas buvo lietuvių kalbos sąjūdis sovietmečiu? Bus aptarti šie klausimai:

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

Lietuvių kalba Europos kalbų dieną skambėjo Aleksandrijoje (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasada Egipte rugsėjo 26 dieną dalyvavo Europos kalbų dienos renginyje Aleksandrijoje, kur lankytojus kvietė susipažinti su Lietuvių kalbos instituto parengta ekspozicija, pristatančia lietuvių kalbą, jos istoriją ir vietą tarp pasaulio kalbų „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, pasakojo apie mūsų gimtąją kalbą, rengė edukacinius žaidimus.

Lietuvos ambasados stende buvo galima susipažinti ne tik su lietuvių kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje ar kalbos istorija, Skaityti toliau

Minint Europos kalbų dieną, lietuvių kalba pristatyta Sankt Peterburge ir Dubline (nuotraukos) (0)

URM nuotr.

Sankt Peterburge, Ermitaže, rugsėjo 24 dieną vykusio Europos kultūros renginio „Atrask savo Europą“ lankytojus su lietuvių kalba supažindino Lietuvių kalbos instituto kilnojamoji paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Lietuvos ambasada Dubline lietuvių kalbą pristatė pirmą kartą rengiamoje Europos kalbų kavinėje Dubline.

Lietuvos stendo Sankt Peterburge lankytojai galėjo sužinoti, kokius lietuvių kalbos žodžius naudoja savo kalbose, kokie bendri indoeuropiečių prokalbės žodžiai išliko mūsų kalbose, su dideliu susidomėjimu klaidžiojo po indoeuropiečių kalbų mišką. Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos) (1)

Kazimieras Eigminas, 1978 m. | A. Petrašiūno nuotr.

Jau dvidešimt metų be Kazimiero. Be jo geraširdės šypsenos, nuoširdaus juoko, tvirto rankos paspaudimo. Be jo tarmiškos šnekos, anekdotų ir fokusų. Be ištikimo bendražygio. Tiesiog, be jautraus ir gero žmogaus…

Kazimieras Eigminas gimė 1929 m. sausio 22 d. Rokiškio rajono Parokiškio kaime. Mokėsi Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po studijų trejus metus mokėsi universiteto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki mirties dirbo įvairiuose Lietuvių kalbos ir Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą (0)

Kestutis Daukšys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.

„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto XIIP – 3866 (2) teikėjas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Skaityti toliau

Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video) (5)

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.

Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?

Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?

Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Skaityti toliau

Tautosakos kūriniai, lituanistinės duomenų bazės su vietovardžiais ir pavardėmis, žodynai jau prieinami internete (0)

Alkas.lt iškarpa

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu – paleista Lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (LKIIS).

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į internetinį tinklapį sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių. Skaityti toliau

Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (0)

Alkas.lt koliažas

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu –  Lietuvių kalbos išteklių internete informacine sistema (LKIIS).

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas (LKI) kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į LKI internetinį portalą sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių, tokių kaip:
– elektroninės kartotekos („Lietuvių kalbos žodyno“, lietuviškų mįslių, liaudies tikėjimų, partizanų pokario dainų);
– vienkalbiai žodynai (dabartinės lietuvių kalbos, sisteminis lietuvių kalbos, sinonimų, antonimų, frazeologijos, palyginimų); Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

Seime kalbininkai aptars mokslinius, administracinius ir edukacinius terminologijos lygmenis (tiesioginė transliacija) (1)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 4–5 dienomis Seime (Seimo III r.) vyks tarptautinė jungtinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“. Renginio dalyvius pasveikins švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

5-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją organizuoja LTF koordinavimo grupė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) Lietuvių kalbos departamentas, Seimo kanceliarija, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute bus pristatyta knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (0)

Knyga

Vasario 26 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute „Lituanistikos salėje“ (P. Vileišio g. 5) vyks Rasos Ambraziejienės knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė Rasa Ambraziejienė, žurnalo „Liaudies kultūra“ vyr. redaktorė dr. Saulė Matulevičienė,  Seimo narys Algirdas Patackas.

Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institutas kviečia į kalbininkui A. Vanagui skirtą parodą (0)

Aleksandras Vanagas | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Lapkričio 12 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos instituto (LKI)  bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) bus atidaryta instituto Vardyno skyriaus paroda skirta kalbininko, prof. habil. dr. Aleksandro Vanago 80-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Parodos atidaryme bus prisimintas ir pagerbtas garsus mokslininkas, aptarti jo pradėti ir mokslininkų tęsiami darbai, aplankytas jo kapas.

A. Vanagas (1934 – 1995) A. Vanagas 1959 baigęs Vilniaus universitetą, iki mirties dirbo LKI, o  nuo 1990 iki 1995 buvo ir LKI direktorius. Jis buvo žymiausias lietuvių onomastikos specialistas. Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

Kalbininkai tarė žodį dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (nuotraukos, video) (14)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 25 d. Lietuvių kalbos institute įvyko diskusija dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos institute surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus, remiantis instituto mokslininkų tyrimais ir parengtais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, Skaityti toliau

Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis (0)

Kalbos muziejaus eksponatai | muziejai.lt, T.Kapočiaus nuotr.

Lietuvių kalbos institutas rengia pirmąją kilnojamą edukacinę parodą svarbiausiems lituanistikos ir kalbotyros pasiekimams pristatyti. Ekspoziciją, kurią šį pavasarį planuojama parodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sudarys unikalūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys paliesti kalbą rankomis.

„Lietuvių kalbos institute veikia Kalbos muziejus, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Išgirdome ne vieną prašymą pristatyti panašią ekspoziciją užsienyje, todėl nusprendėme sukurti kilnojamą parodą, – pasakoja dr. Jolanta Skaityti toliau

J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine (6)

J.Zabarskaitė | K.Čachovskio (DELFI) nuotr.

Jei nieko nedarysime, jau po 25 metų lietuvių kalba gali tapti virtuvine – bus tinkama tik kaime iš močiutės paprašyti barščių, perspėja Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė. Interviu „DELFI“ J. Zabarskaitė ragina imtis priemonių, kad ateityje savo kalba galėtume diskutuoti moderniuose mokslo centruose, apie šiuolaikinį meną ir politinius procesus.

– Lietuvių kalba – viena oficialių Europos Sąjungos kalbų. Ar, Jūsų nuomone, mūsų kalba jau tinkamai įtvirtinta, Skaityti toliau

Iš V.Landsbergio rankų – apdovanojimai dailiausiai rašantiems (0)

Rašom.lt nuotr.

Šį penktadienį Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!“ finalas. Konkurso globėjas prof. Vytautas Landsbergis apdovanojo dailiausiai bei originaliausiai rašiusius.

Trečius metus iš eilės organizuojamame konkurse dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse. Į konkurso finalą pakviesta 30 dalyvių ir trys originaliausių darbo autorės. Jos perrašinėjo organizatorių pateiktus tekstus. Vertindama darbus komisija atsižvelgė į teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei taisyklingumą. 3–6 klasių moksleivių grupėje nugalėjo Vilniaus Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institutas surengs pirmąją Tarmių šventę! (6)

Tarmių metai 2013

Gruodžio 12 dieną Lietuvių kalbos institutas surengs pirmąją Tarmių šventę Anykščiuose (Anykščių kultūros centre, A.Basanavičiaus a. 2, Anykščiai). Anykščiai šias metais yra Lietuvos kultūros sostinė. Tai būtų vienas reikšmingiausių baigiamųjų šios kultūros sostinės renginių.

Gruodžio 12 d. Anykščių kultūros centre įsikurs „Tarmių miestelis“, kuriame įvairios šalys pristatys savo tarmes. Veiks parodų erdvė, kur bus galima eksponuoti literatūrą apie tarmes, plakatus, žemėlapius, kitą vaizdinę medžiagą bei elektroninius išteklius. Be to „Tarmių miestelio“ metu rengiami įvairūs tarmių pristatymai. Skaityti toliau

110 metų nuo fonetikos pradininko Lietuvoje Antano Salio gimimo (1)

Antanas Salys

Antanas Salys gimė Kretingos rajone (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV), Reketėje, lankė Salantų pradinę mokyklą. Privačiai pasiruošęs 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją. Jau būdamas Telšių gimnazijoje šeštos klasės mokinys Salys tvirtai nusprendė ateityje studijuoti lietuvių kalbą. Tokį jo apsisprendimą nulėmė lietuvių kalbos mokytojas Matas Untulis, kuris savo mokiniams aiškino, kad „ne viskas, kas knygose parašyta, yra taisyklinga ir gera; kad reikia žiūrėti gyvosios žmonių kalbos – kaip žmonės šneka“. 1923- 25 m. jis studijavo Kauno universitete, o 1925-29 m. Leipcigo, 1929 m. Hamburgo universitetuose. Po studijų dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1941-44 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius. Su kitais kalbininkais įkūrė ir redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. Skaityti toliau

Sukurtas lietuvių kalbos žodžių semantinio tinklo prototipas (0)

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. Sukurta bazė galės būti naudojama, kuriant naujas paieškos sistemas, sudarant sinonimų, antonimų, homonimų ar hiponimų žodynus, tobulinant mašininio vertimo sistemas, kurių populiarumas ir poreikis nuolatos auga.

Semantinio tinklo kūrimu rūpinosi kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė Skaityti toliau