Žymos archyvas: Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų (0)

Vilnius-K100

Balandžio 9 d. 16:30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Tai buvo viena svarbiausių lietuvių tautą telkusių organizacijų iki Lietuvos Tarybos išrinkimo. Parodos rengėja – Vrublevskių bibliotekos darbuotoja istorikė Rasa Sperskienė.

Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis tarpukario geopolitinėmis sąlygomis. Draugija išlaikė našlaičius ir senelius, rėmė neturtingą besimokantį jaunimą, suteikdama galimybę jiems apsigyventi Skaityti toliau

T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos politiniame gyvenime įsitvirtino socialdemokratai ir demokratai, iš kurių radikalesnio sparno ilgainiui susiformavo valstiečiai liaudininkai, o iš nuosaikesnio – tautininkai. Taip pat būrėsi ir krikščionys demokratai, tačiau galutinai savo partinę struktūrą jiems pavyko sukurti jau tik po Lietuvos valstybės atkūrimo. Skaityti toliau