Žymos archyvas: lietuviškas maistas
Daržovių ir vaisių vartojimas žiemą: karaliauja citrusiniai vaisiai, bulvės ir kopūstai (1)
Lietuvoje šaltasis sezonas, kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, pakankamai ilgas, tačiau prekybininkų pardavimų statistika liudija, kad gyventojai nedvejodami apsirūpina reikiamais vaisių ir daržovių kiekiais.
Tiesa, šaltuoju periodu į daržovių skyrius užsukančių pirkėjų poreikiai visai kitokie nei vasarą. Sveikos gyvensenos žinovai tą aiškina žmogaus organizmui reikalingu mitybos raciono sezoniškumu.
Šaltuoju metų laiku vaisių ir daržovių paklausa išauga 14 proc. Iš pirmo žvilgsnio šiuo Skaityti toliau
Parodoje BAF apdovanoti geriausi lietuviški gaminiai (0)
Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF jau antrą kartą buvo įteikti specialūs parodos medaliai ir diplomai. Jais apdovanoti geriausiai specialistų įvertinti parodoje pristatomi maisto ir gėrimų gaminiai.
Kaip teigia parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė, BAF medalis – geriausias specialistų įvertinimas ir gaminio kokybės ženklas. Medaliais įvertinami kruopščiai specialistų patikrinti patys geriausi, teisingiausi bei įdomiausi maisto ir gėrimų gaminiai.
Kaip ir ką valgyti norint įveikti stresą, pagerinti sveikatą (0)
Jūsų dėmesiui – dar keletas praktinių patarimų, kaip pagerinti savo sveikatą pasitelkiant mitybą.
Ištrauka iš leidyklos „Tyto alba“ išleistos Nilas Šachas knygos „10 žingsnių įveikti stresą ir pakeisti elgseną“.
Valgykite spalvingą maistą
Dauguma nesveikų, smarkiai perdirbtų produktų yra blyškios spalvos, tokių geriau vengti. Skaityti toliau
Lietuviai išlieka ištikimi natūraliam, tradiciniam maisto skoniui (0)
Lapkričio 10-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF lankytojai galės susipažinti ne tik su Lietuvos maisto rinkos naujovėmis, bet degustuoti Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos gamintojų sukurtus produktus. Maisto ekspertų išrinkti geriausi lietuviški gaminiai bus apdovanoti BAF medaliais.
Dar vieni medaliai laukia pakuočių kūrėjų. Antrą kartą parodoje bus įteikti „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai Skaityti toliau
Kur valgo lietuviai? (1)
Baltijos šalių maisto vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad lietuviai pietauja ar vakarieniauja restoranuose arba kavinėse beveik kas antrą savaitės dieną. 70 proc. tyrimo dalyvių per dvi savaites vidutiniškai apsilanko penkiuose skirtingose restoranuose, daugiausia rinkdamiesi greito aptarnavimo restoranus.
Greito aptarnavimo restoranuose lankosi šiek tiek daugiau nei 30 proc. visų kavinių ir restoranų lankytojų. Taigi greito aptarnavimo restoranai tampa labiausiai lankomomis Skaityti toliau
Tyrimas: pirkėjai kokybę dažniausiai vertina kliaudamiesi išankstinėmis nuostatomis ir emocijomis (0)
Š. m. gegužę vienos iš prekybos tinklų atliktas pirkėjų įpročių tyrimas parodė, kad šalies pirkėjai prekių kokybę dažniausiai vertina pasikliaudami ne tik objektyviais kriterijais, bet ir emocijomis ar asmeniniais įsitikinimais. Pavyzdžiui, 79 proc. pirkėjų produkto kokybę vertina pagal jo kainą, 71 proc. – pagal prekės išvaizdą, dar kiek daugiau nei 60 proc. – vadovaudamiesi skonio bei kvapo pojūčiais.
Pasak verslo psichologės Beatričės Kaziliūnaitės, tokie pirkėjų pasirinkimai yra Skaityti toliau
Mėgstamiausi lietuvių maisto gaminiai – duona, sviestas ir prieskoniai (0)
Lietuvių labiausiai vartojamų maisto gaminių sąraše rikiuojasi duona, sviestas, prieskoniai ir žolelės, aliejus, švieži vaisiai bei daržovės. Latviai dažniausiai vartoja duoną, aliejų, prieskonius ar prieskonių mišinius ir sviestą. Estai – duoną, sviestą bei margariną, prieskonius, aliejų ir sūrį. Tokius duomenis parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.
Anot apklausos dalyvių, šiais metais visose Baltijos valstybėse labiausiai vartojamas gaminys yra duona. Lietuvoje bent kartą per dieną juodą duoną valgo 59 proc., Skaityti toliau
Ar tikrai „kaimiška“ višta yra sveikesnė? (3)
Skelbimų tinklapiuose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.
„Sertifikuotos ekologiškos vištienos Lietuvoje nėra, todėl prekybos vietose ji gali būti vadinama nebent „namine“ arba „kaimiška“, Skaityti toliau
Omano verslininkus sudomino lietuviškas maistas (1)
Didžiojoje dalyje Omano plyti dykumos, o Lietuva – lietaus kraštas. Būtent dėl šio visiškai priešingo klimato, vis dar mažai mums pažįstamos šalies verslininkus taip vilioja lietuviškas maistas, žemės ūkio technologijos ir netgi geriamasis vanduo bei durpės.
Neatsitiktinai dvišalė Lietuvos ir Omano prekyba įgauna vis didesnį mastą. 2015 m. prekybos apyvarta siekė 59,9 mln. Eur, o palyginus su 2014 metais pakilo 23 kartus. Omano valstybė tapo 48 pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė. Skaityti toliau
Kovo pradžia – geriausias laikas pradėti mesti svorį (0)
Artėjanti kovo 8-oji – geriausias atspirties taškas pradėti svorio metimo programą. Tiesa, vyrams patartina tai pradėti dieną anksčiau, moterims – dieną vėliau, kad nereiktų joms skirtą šventišką dieną atsisakyti kokios saldžios dovanėlės.
Apskritai pavasaris yra tinkamiausias metas teigiamiems įvairiems pokyčiams, taigi – ir kūno linijų.
Apie tai kalba gydytojas endokrinologas, 30 metų konsultuojantis svorio problemų turinčius pacientus, Antanas Šatas. Skaityti toliau
Ūkininkų gaminiams – užkarda (2)
Lietuviško šviežio maisto paklausa auga. Jo pasigendama ligoninėse, ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo bei kitose įstaigose. Deja, viešojo maitinimo sistemai ūkininkų produkcija sunkiai prieinama. Jos įsigijimą stabdo ir griežtos laisvosios rinkos taisyklės, pagal kurias pirmenybė teikiama pigesnei atvežtinei produkcijai. Ūkininkai manymu, Viešųjų pirkimų įstatymą būtina keisti.
Pigiausi produktai Skaityti toliau
Lietuvos moterys restoranuose nori valgyti skaniai, o vyrai – pigiai (1)
Lietuvių apsisprendimą, kur valgyti mieste, lemia maitinimo įstaigų siūlomo maisto skonis, o mažiausią įtaką turi draugų rekomendacijos ir aplinka, rodo picerijų tinklo „Čili pica“ tyrimas. Jis parodė, kad 6 iš 10 gyventojų (60 proc.) pirmiausia ieško skanaus maisto. Maisto skonis gyventojams yra svarbesnis nei kaina.
Gyventojų apklausa parodė, kad skanių patiekalų dažniau ieško moterys nei vyrai, vidutines ir didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Skaityti toliau
Kaip per karščius išvengti apsinuodijimo maistu? (0)
Nors atšilę orai žmones vilioja iškylauti gamtoje, palepinant skrandį ką tik iškeptais šašlykais, dešrelėmis ir kitais gardumynais, vis dėlto VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai gyventojus ragina būti atsakingais ir atkreipia dėmesį, kokie pavojai tyko suvalgius gabalėlį šiluma neapdorotos, keptos ant laužo vištienos ar pyragaičių su įvairiausiais įdarais.
„Vasarą, esant aukštai oro temperatūrai, apsinuodijimo maistu tikimybė išauga dvigubai. Reikia itin atidžiai žiūrėti į produktų galiojimo datą, kai juos perkate Skaityti toliau
Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai? (0)
„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą“, – taip apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių maistą laidai „Istorijos detektyvai“ kalba LDK istorinės virtuvės žinovas doc. dr. Rimvydas Laužikas.
Jo teigimu, tipiniai kunigaikščio Vytauto pietūs buvę tokie: „Keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigerti.“ Skaityti toliau
„Tapatybė.LT“: lietuvės įmonė į JAV importuoja 2000 prekių iš Lietuvos (0)
Ryšius tarp pasaulio lietuvių plėtojančio projekto „Tapatybė.LT“ kūrėjai šįkart lankosi Jungtinėse Valstijose. Užatlantės lietuvių bendruomenės veikla sunkiai įsivaizduojama be Lietuvių fondo.
Amerikos Lietuvių fondo veikla prasidėjo 1962 metais, kai buvo iškeltas kilnus tikslas – finansiškai remti lietuvių jaunimą, švietimą, kultūrinius renginius. JAV gimęs ir užaugęs Lietuvių fondo tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas pasakoja, kad veiklos pradžioje buvo planuojama surinkti 1 milijoną dolerių, juos užšaldyti ir iš palūkanų uždirbtus pinigus skirstyti įvairiems lietuvių projektams. 1962-aisiais iškeltas tikslas buvo įgyvendintas su kaupu: per visą gyvavimo laiką Lietuvių fondas surinko beveik 40 milijonų ir išdalino net 17 milijonų dolerių lietuvybės stiprinimui visame pasaulyje. Skaityti toliau
