Žymos archyvas: lietuviška knyga
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)
(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.
Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau
Skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu (video, programa) (0)
Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir skaityti kartu lietuvišką knygą.
Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.
Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais.
V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)
Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais“ iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu: nors pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į Vilniaus universiteto biblioteką, nors „Metai“ šiandien milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis pasklidę po didžiąją planetos dalį, tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau
Dingusiu laikytas J. Bretkūno „Postilės“ egzempliorius surastas Jerevane (4)
Žurnalo „Intelligent Life“ žurnalistė Ieva Rekštytė padėjo Lietuvos mokslininkams surasti XVI a. išleistos Jono Bretkūno „Postilės“ egzempliorių.
Praėjusią vasarą viešėdama Armėnijos sostinėje Jerevane žurnaluose IQ ir „Intelligent Life“ dirbanti I. Rekštytė seniausioje ir didžiausioje senovinių rankraščių bibliotekoje pasaulyje Matenadarane pamatė 1591 m. Karaliaučiuje išleistą J. Bretkūno „Postilę“. Žurnalistė nutarė pasidomėti, kaip ji atsidūrė Armėnijoje. Lietuvoje susisiekus su J. Bretkūno darbus tyrinėjusia filologe habil. dr. Ona Aleknavičienė, paaiškėjo, kad šis „Postilės“ egzempliorius po Antrojo pasaulinio karo laikytas dingusiu. Skaityti toliau
Druskininkuose susitiks lietuvių literatūros vertėjai iš 15 šalių (0)
Spalio 1–3 d. Druskininkuose vyks tradicinis lietuvių literatūros vertėjų seminaras, į kurį kas dvejus metus suvažiuoja vertėjai, savo profesinę veiklą susieję su lietuvių literatūra ir jos sklaida savose šalyse. Šiemet į seminaro darbų sūkurį įsitrauks 27 vertėjai net iš penkiolikos šalių.
Didžioji dalis svečių – aukštos kvalifikacijos vertėjai profesionalai, gerai išmanantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir visuomeninį kontekstą, o ir mūsų grožinės literatūros pasaulyje nesijaučiantys svetimi. Dėl jų pastangų ir kruopštaus darbo įvairiomis kalbomis pasaulyje kasmet išleidžiama po keliolika lietuvių autorių knygų. Skaityti toliau
Tomas Mrazauskas Leipcige pelnė prestižinį tarptautinio knygos meno konkurso apdovanojimą (0)
Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas tapo kasmet rengiamo „Gražiausių knygų“ iš viso pasaulio konkurso laureatu. Leipcigo knygų mugėje jis buvo apdovanotas už Margaritos Matulytės knygos „Nihil obstat. Lietuvos fotografija sovietmečiu“ apipavidalinimą.
Jaunosios kartos knygos dailininkui įteiktas pagyrimo raštas už ypatingus pasiekimus knygos mene, o „Nihil obstat“ pripažinta viena iš keturiolikos geriausiai apipavidalintų knygų pasaulyje. Šiame konkurse lietuviška knyga apdovanojama pirmą kartą. Skaityti toliau
