Žymos archyvas: lietuviai

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (46)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Seimo TS-LKD frakcija siūlo leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę (17)

pasas

Balandžio 7 d. Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta A. Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ (0)

„Versus aureus“ nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas) vyks „Versus aureus“ leidyklos išleistos dr. Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

Priešintis ar žūti, išduoti ir išlikti – ne kartą Lietuvos valstybės piliečiai stovėjo prieš tokius pasirinkimus. Didvyriai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien ir reikia kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantui teiginius, nes būtent išdavysčių aukos, kovoję ir žuvę yra mūsų tikrieji herojai ar įkvėpimo šaltinis. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Lietuviai – laimingiausi tarp Baltijos šalių, rodo tyrimas (1)

dazzlingsmilesdental.com nuotr.

Kasmetiniame nuo 2012 metų sudaromame Pasaulio laimės laimės indekse Lietuva šiemet užėmė 52 vietą. Kaip rodo Jungtinių Tautų remiamas tyrimas, lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius, tačiau nusileido lenkams bei rusams.

Latvija teko 54, Estija – 66, Baltarusija – 67 vieta.

Lenkija Pasaulio laimės indekse – 46 vieta, Rusija – 49. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video) (0)

Cikagos lituanistinei mokyklai 25_cikagoslituanistinemokykla.org

Čikagos lituanistinė mokykla šį savaitgalį švenčia 25 metų įkūrimo šventę. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Per dvidešimt penkerius mokyklos gyvavimo metus į jos veiklos metraštį įrašėte daug prasmingų darbų. Visuomet nuosekliai ir atsakingai puoselėjate lituanistinio švietimo tradicijas Amerikoje, čia auga jaunoji karta, ištikima savo lietuviškai kilmei,“, – sakoma ministrės sveikinime. Skaityti toliau

Seime vyks diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“ (13)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 8 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Seimo nario Žygimanto Pavilionio pastangomis rengiama diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Renginio rengėjų teigimu, Lietuvos piliečiai užsienyje vis dažniau atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Pasak renginio rengėjų, tai yra ypatingai svarbu po 2016 m. Jungtinės Karalystės, kurioje šiandien gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Skaityti toliau

Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)

Sveicarija_LNB_plakatasKovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.

Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.

Skaityti toliau

Kaip išsaugoti lietuviškų knygų skaitomumą? (1)

Knygos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacijai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mažėjant gyventojų mūsų šalyje, knygų, ypač lietuvių kalba, skaitomumas dar labiau sumenks?

Skaitytojų ratas Lietuvoje siaurėja

Per 7 metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 9,1 % – Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Lietuvoje jų buvo 2,89 mln. Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena (0)

 Pixabay.com nuotr.

Vasario 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kartu su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu surengs dviejų dalių paskaitą-diskusiją: „Propaganda ir priešiškos informacinės operacijos Lietuvoje“ ir „Istorija – informacinio karo įrankis. Galimos falsifikacijos pasekmės valstybingumui“.

Šiais metais jau šeštąjį kartą minėsime Pasaulinę radijo dieną. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas kviečia vasario 16-ąją paminėti Laisvės žygiu (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario  16-ąją prie sostinės esantis Neries regioninis parkas valstybės atkūrimo dieną kviečia švęsti aktyviai, įdomiai ir pilietiškai. Čia rengiamas ne tik nemokamas 15 kilometrų Laisvės žygis vienomis gražiausių Lietuvos vietų, bet ir trispalvių dovanojimo akcija Dūkštų miestelio gyventojams!

Ne paslaptis, kad valstybinių švenčių dienomis mažesniuose kaimuose ir miesteliuose, ypač Vilniaus rajone, anaiptol ne prie kiekvieno namo pamatysi plazdančią trispalvę. Neries regioninio parko direkcija dovanomis,  ne baudomis nori keisti šią situaciją – vasario 16 dieną dūkštiečiams padovanos keliasdešimt trispalvių. Šį sumanymą geranoriškai parėmė įmonės Skaityti toliau

Alkoholis šeimoje – rykštė ne vien alkoholikų vaikams (0)

Mentor vaikų stovykla | „Mentor Lietuva“ nuotr.

Remiantis oficialia Lietuvos statistika, 41 nuošimčiai 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų bent kartą per mėnesį prisipažįsta rizikingai arba gausiai vartoję alkoholį. Tokie „nekalti“ suaugusiųjų pasilinksminimai, kurių metu vartojamas alkoholis, turi įtakos šeimoje augančiam vaikui – jo emocijoms, raidai ir ateičiai. Siekiant atkreipti dėmesį į šiuos vaikus ir jų problemas, jau dešimtus metus įvairiose pasaulio šalyse bei trečius – Lietuvoje,  organizuojama Alkoholikų vaikų savaitė.

„Tiek tais atvejais, kai šeimose nuolat girtaujama, tiek tuomet, kada alkoholis gausiau Skaityti toliau

Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“ (0)

Sartai | viskas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Dusetų hipodrome Žemės ūkio ministerija rengia tradicinę žiemos žirginio sporto šventę „Sartai 2017“. Tuo pačiu metu vyks jau beveik pusšimtį metų kartu su lenktynėmis rengiama mugė bei vis gausesni saviveiklininkų, įvairių muzikantų ir kolektyvų pasirodymai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad šventė rengiama jau nuo 1796 metų. Šiemet sukanka 84 metai, kai 1933 m. žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Nuo 1955 m. jos paskelbtos respublikinėmis, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Skaityti toliau

Lietuvos jaunimo idėjos žavi milijonus pasaulio žmonių (0)

Paroda Studijos_logo

Vasario 2-4 d. susitikti jau penkioliktą kartą kvies didžiausia ir aktualiausia Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“. Čia praktiniais patarimais, ką veikti baigus mokyklą ir kaip planuoti savo ateitį, dalinsis karjeros konsultantai, nuotolinio ir neformaliojo ugdymo įstaigos, savo verslą pradėti kvies sėkmingi jaunieji verslininkai. 

Šiemet lankytojai pasitinkami su šūkiu „Laisvė rinktis!“ ir skatinami savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su ateities planavimu ir pasirinkimu, mokomi žinių siekimą paversti įdomiu ir nuolatiniu procesu, kviečiami išsirinkti pačius įvairiausius savo ateities scenarijus – nuo savanorystės, profesijos ar specialybės įgijimo iki nuosavo verslo kūrimo.

Skaityti toliau

Bus ieškoma būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę (8)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 23 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybe ir teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

„Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Apie tai artimiausiu metu kalbėsime su specialistais“, –  sako parlamento vadovas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą (0)

Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitikęs su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais Jevhenu Dykyjumi ir Jurijumi Katriču pabrėžė, kad Lietuva prisimena Ukrainos žmonių, prieš 26-erius metus petys į petį su lietuviais kovojusių prieš ginkluotą agresiją Vilniuje, solidarumą ir tvirtai remia savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą.

Ukrainos atstovai pažymėjo, kad Lietuvos žmonių kova už laisvę 1991-aisiais įkvepia ukrainiečius, šiuo metu ginančius savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo karinės agresijos. Skaityti toliau

KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ vėliava – net už poliarinio rato (nuotraukos) (1)

zygis_per_uzsalusia_baltija-1_s-_damuleviciaus_nuotr

Daugumai mintis apie keliones į Šiaurę kelia siaubą, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) žygeivių klubo „Ąžuolas“ nariai poilsį šiltuose kraštuose bet kada iškeistų į poliarines ekspedicijas atšiauriausiose Žemės vietose. KTU absolventai Vytenis Dapkevičius ir Antanas Gadeikis, šiuo metu dirbantys programuotojais, bei doktorantas Paulius Kemėšis leidosi į žygius per užšalusią Baltijos jūrą, 3 savaites trukusią kelionę slidėmis per Grenlandiją ir įveikė 1200 km dviračiu iki Šiaurės kyšulio Nordkapo. Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys (3)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Skaityti toliau