Žymos archyvas: Lietuva

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

Lietuva nepripažįsta „rinkimų“ ir „referendumo“ dėl pavadinimo keitimo Gruzijos Cchinvalio regione (0)

urm.lt nuotr.

Reaguodama į pranešimus apie balandžio 9 dieną okupuotame Gruzijos Cchinvalio regione vykusius vadinamuosius „prezidento rinkimus“ ir „referendumą“ dėl regiono pavadinimo keitimo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškia, kad nepripažįsta jų teisinio pagrindo ir rezultatų bei smerkia tęsiamas pastangas įtvirtinti šio Gruzijos regiono aneksiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pakartotinai reiškia tvirtą paramą Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam Skaityti toliau

Išbandytas naujas būdas naikinti Sosnovskio barštį (9)

Sosnovskio barstis_zum.lt

Visuomenei pristatytas naujas būdas naikinti Lietuvoje invazinį augalą – Sosnovskio barštį. Gaukeliškių kaime, Vilniaus rajone, Aplinkos ministerijos specialistai–gamtininkai suorganizavo viešą Sosnovskio barščio naikinimo integruotu metodu pristatymą.

Š. m. kovo mėn. Lietuvoje užregistruoti herbicidai Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG, skirti Sosnovskio barščio populiacijos naikinimui. Tinkamu laiku Sosnovskio barščius nupurškus šiais selektyviais herbicidais, augantys jų individai sunyksta, Skaityti toliau

Lituanistinės atlikusios praktiką JAV: Įgijome daugiau tikėjimo tuo, ką darome (0)

Lituanistine praktika JAV_CLM

Švietimo mainų paramos fondas kiekvienais metais skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

Keletas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų kasmet dalyvauja šiame konkurse, o laimėjusieji meta sau iššūkį pabūti mokytoju svetur, išbando save lietuvių kalbos ir kultūros mokydami užsienio lietuvius ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Skaityti toliau

Brexit – lyg „žadintuvo skambutis“, pakėlęs Europos Sąjungą vienybei (video) (1)

Europos reikalu komitetas_Dz.Barysaites nuotr

Balandžio 7 d., Seimo Europos reikalų komitetas, Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras organizavo konferenciją – diskusiją „BREXIT: ką tai reiškia Lietuvai ir Europos Sąjungai. Diskusijos tikslas – aptarti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį pačiai Europos Sąjungai, Lietuvos Respublikai ir Jungtinei Karalystei. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (46)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

„M.Mažvydo bibliotekoje pristatyta Nepriklausomybės Akto kopija“ (video, nuotraukos) (0)

Nepriklausomybės Akto pristatymas M.Mažvydo bibliotekoje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduota eksponuoti Vokietijoje rasto Vasario 16-osios akto originalo faksimilė.

Tikimasi, kad geri santykiai su Vokietija leis susitarti, jog ir pats nepriklausomybės aktas būtų perduotas eksponuoti į Lietuvą. Dėl to užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę sakė sutaręs su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu

Pasibaigus pristatymo iškilmėms, žiūrovai buvo kviečiami susipažinti su Lietuvos Tarybos nutarimą pasirašiusiomis asmenybėmis – apžiūrėti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų, su 14 iš 20 signatarų susijusių originalių Skaityti toliau

Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies? (2)

Lukas Sidaravičius | KAM nuotr.

„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela

Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė

– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau

Laikinoji Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupė: reikalingas Baltijos šalių susitarimas regiono saugumo klausimu (0)

Astravo AE? Ačiū, nereikia"– Baltarusijos antibranduolinės kampanijos šūkis | youtube.com stop kadras

Kovo 30 d. laikinoji Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupė diskutavo apie gyventojų apsaugos užtikrinimą, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Į posėdį pakviestas Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas pristatė ne tik tarptautinius pasirengimo ir gyventojų apsaugos įvykus branduolinei avarijai reikalavimus, bet ir įvardijo dabartinę Lietuvos avarinės parengties būklę – kokie parengties gerinimo darbai šiuo metu atliekami ir kokie vis dar išlieka gyventojų apsaugos, įvykus branduolinei avarijai, spręstini klausimai pasirengimo fazėje. Skaityti toliau

Dveji metai be Algirdo Patacko (1943 – 2015) (nuotraukos, video) (3)

Romualdas Ozolas ir Algirda Patackas Vasario 16-osios eitynėse Vilniuje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka du metai kai 2015 m. balandžio 3 d. rytą netekome Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, VI, VII ir XII Seimo kadencijų nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko.

„Liūdna, tačiau Lietuvos būsimos kartos gyvoje savo atmintyje, deja, nebegalės išsaugoti tokio Algirdo Patacko gyvenimo ir asmenybės vaizdo, koks jis liko mūsų akyse ir širdyse. Kas ir kaip galėtų perduoti tą nepriklausomą ir kartu vienybės ieškančią unikalaus mąstytojo bei kilnaus kovotojo laikyseną, prieš kurią byra visos amoralių jėgų iliuzijos? Visa, kas netikra, ar tai būtų šiuolaikinės žmogaus teisių gynimo karikatūros, ar kitas Skaityti toliau

G. Radzevičius. Siekime būti Butsargiais. Algirdo Patacko atminimui (0)

Gediminas Radzevičius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Ta sąvoka: „Valdžia duoda – Lietuva gera… Valdžia neduoda – Lietuva bloga“. Beviltiškai įsisiurbė į mus per tuos sovietmečio laikus ir ligi šiol neapleidžia sąmonės…

Dauguma sako: „Valdžia renka mokesčius ir tegu rūpinasi visais mūsų reikalais, nuo materialinės gerovės kūrimo, socialinės rūpybos, kultūros, paminklų statymo ir t.t. Niekur taip mąstydami mes toli nenueisime. Niekas už mus pačius nepasirūpins papročių, savasties, dvasinės, kultūrinės, medžiaginės gerovės ugdymu ir išsaugojimu. Nesiimdami asmeninės iniciatyvos daugelis bergždžiai galvoja apie „aną krantą“, kuriame „rojaus sodai“ noksta ir tik laukia jų, nesulaukia… Skaityti toliau

Kaip sumažinti antibiotikų vartojimą? (0)

Antibiotikai | Pixabay.com nuotr

„Daugiau kaip prieš 30 metų tyrimais įrodyta, kad antibiotikus vartojant gausiai ir neracionaliai, bakterijos tampa jiems atsparios. Apie tai perspėjo ir antibiotikus atradęs mokslininkas Aleksandras Flemingas, atsiimdamas Nobelio premiją už šį atradimą. Šio amžiaus pradžioje dėl itin spartaus bakterijų atsparumo didėjimo pasaulio medikai ir mokslininkai sunerimo, kad trūksta veiksmingų antibiotikų. O pastaraisiais metais vis daugiau šalių praneša išskyrę visiems antibiotikams atsparių bakterijų. Mokslininkams intensyviai ieškant naujų antibiotikų, itin akcentuojama atsakingo turimų antibiotikų Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: naudingas idiotas; informacijos išskalbimas (I) (12)

informacija_pixabay_com

Žinote, man asmeniškai suvokimą, kas tai yra priešiška propaganda ir kaip ji veikia, teko įgyti praktiškai. Kai mano karta susidūrė su, pavadinkime, postsovietikų klanais, dar nebuvo jokių kovos su Rusijos propaganda ar „minkštosiomis galiomis“ vadovėlių. Pirmiausia tekdavo stebėtis, kas per velniava vyksta ir dėl ko kai kurie žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, dažniausiai dargi be jokių paaiškinamų priežasčių. Vienas kitas išmintingesnis susivokdavo, kad mūsų valstybėje aiškiai per daug sovietinio įšalo ir kad esmė – kova tarp ideologijų, senosios sovietinės ir naujosios, atstovaujančios laisvą nepriklausomą Lietuvą.

Tie, kas nesielgdavo taip, kaip liepiami ar vengdavo, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: G. Babravičius – svarbu, ką padarėme po Vasario 16-osios (video) (0)

Gintautas Babravičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Buvęs Seimo narys, žiniasklaidininkas Gintautas Babravičius kartu su visa Lietuva džiaugiasi atrastu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto originalu.

Tačiau jis teigia, kad tai mums turi simbolinę reikšmę, nes svarbiausia yra tai, ką mes padarėme po Vasario 16-osios.

Net jei Aktas į Lietuvą ir negrįžtų, mes suvokiame savo istorinės pilnatvės brandą, kuriai šis dokumentas turėjo ypatingai svarbią reikšmę. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją (0)

biodegalai-biokuras_biodegalai.lt

Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.

Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau

Varšuvoje prasidėjo Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos VIII sesija (5)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Pirmadienį, kovo 27 d., Varšuvoje prasidėjo dvi dienas truksianti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėja. Joje dalyvauja Seimo Pirmininkas, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje vadovas Viktoras Pranckietis, Seimo delegacijos nariai Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Žygimantas Pavilionis, Juozas Olekas, Jonas Jarutis, Jonas Liesys, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Skaityti toliau

Bevizio režimo pradžiai – Lietuvos ir Gruzijos prezidentų susitikimas (video) (0)

urm.lt nuotr.

Kovo 28 d. Oficialiai įsigaliojus Europos Sąjungos beviziam režimui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai sveikina Gruzijos žmones su galimybę laisvai keliauti po Europą.

Vaizdo sveikinime Gruzijos žmonėms Lietuvos vadovė pabrėžė, jog kovo 28-oji – ypatinga diena: nuo šiandien lietuvių ir gruzinų tautos taps dar artimesnės. Tai didelis europinės integracijos laimėjimas, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta A. Anušausko knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ (0)

„Versus aureus“ nuotr.

Kovo 29 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas) vyks „Versus aureus“ leidyklos išleistos dr. Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

Priešintis ar žūti, išduoti ir išlikti – ne kartą Lietuvos valstybės piliečiai stovėjo prieš tokius pasirinkimus. Didvyriai mus įkvepia, o apie išdavikus stengiamės nekalbėti. Tačiau kiekvieno išdaviko tyli svajonė – likti nepastebėtam, nuošalyje, saugiai. Paprastai jie neatgailauja, nejaučia sąžinės graužimo bei stengiasi save pateikti iš geresnės pusės. Todėl šiandien ir reikia kalbėti apie markuliškus nesipriešinimo okupantui teiginius, nes būtent išdavysčių aukos, kovoję ir žuvę yra mūsų tikrieji herojai ar įkvėpimo šaltinis. Skaityti toliau

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

Lietuviai – laimingiausi tarp Baltijos šalių, rodo tyrimas (1)

dazzlingsmilesdental.com nuotr.

Kasmetiniame nuo 2012 metų sudaromame Pasaulio laimės laimės indekse Lietuva šiemet užėmė 52 vietą. Kaip rodo Jungtinių Tautų remiamas tyrimas, lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už latvius, estus ir baltarusius, tačiau nusileido lenkams bei rusams.

Latvija teko 54, Estija – 66, Baltarusija – 67 vieta.

Lenkija Pasaulio laimės indekse – 46 vieta, Rusija – 49. Skaityti toliau

Savaitgalį bus įvestas vasaros laikas (6)

Vilniaus sav. nuotr.

Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Lietuva – viena nepopuliariausių šalių tarp prieglobsčio prašytojų (0)

Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių yra viena nepopuliariausių šalių Europos Sąjungoje (ES), praneša Eurostatas.

Nors palyginus su 2015 metais, pernai pirmą kartą prieglobsčio Lietuvoje siekiančių gauti asmenų prašymų skaičius išaugo 51 proc. nuo 275 iki 410, santykinai šis skaičius yra vienas mažiausių ES. 1 mln. Lietuvos gyventojų tenka 142 prašymai, vidutiniškai ES – 2360.

Mažiau nei Lietuvoje prašymų 1 mln. gyventojų tenka tik Slovakijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Čekijoje. Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)

Lietuvoje lankosi lenku zuvivaisos specialistai_zum.lt

Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau

Kultūros ministrė: Su Lenkija sieksime aktyvaus dialogo (7)

Kulturos ministre Lenkijoje_lrkm.lt

Kovo 16 d. Varšuvoje kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson susitikimo su Lenkijos Ministrų Tarybos vicepremjeru, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glinskiu (Piotr Gliński) metu aptartos bendradarbiavimo aktualijos kultūros ir kultūros paveldo srityse, bendradarbiavimas, rengiantis abiejų valstybių 100-mečio jubiliejui.

„Lenkija yra viena svarbiausių strateginių partnerių regione. Ryšiai su Lenkija yra naujosios Lietuvos Vyriausybės prioritetas, Skaityti toliau