Žymos archyvas: Leonas Milčius
L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)
Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui.
Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.
Ką dabar nešam? Skaityti toliau
L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)
Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.
Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau
L. Milčius. Vėl degs laužai (0)
Vėl degs laužai ir sklis kaip giesmės dainos
Apie aukas nelemtosios nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta, tarytum žiedus iš širdies.
Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams lyg kad ugnis karšta,
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę
Rimties tyloj sustojus vėlei Lietuva. Skaityti toliau
L. Milčius. Nelik be atminties (7)
Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.
Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau
L. Milčius. Dvi vėliavos (5)
Lietuvos karių dienai
Dvi vėliavos aukštai iškeltos plazda,
Audringam vėjyje ugnim liepsnoja.
Žvelgi — ir lyg tvirčiau, širdyje gera,
Tarsi matai, kaip veda jos į kovą.
Matai, kaip Vytis drąsiai kalaviją aštrų
Prieš ordas priešų pelkėmis ir giriom mūšin neša. Skaityti toliau
L. Milčius. Prisimenant Baltijos kelią (0)
Skaudu ir gaila, kad ne vienas tautietis mūsų vienybės, Baltijos kelią, iškeitė į emigracijos kelią
Kodėl dabar vedi ne Baltijos pakrante,
Tačiau per ją, per dūžtančias bangas?
Kaip tavyje sustot ir kaip ištiesti ranką,
Kaip man greta bičiulį kitą rast?
Kodėl gi, broliai, juo keliaut pamilot,
Jo nepapuoš lakūnai gėlėmis. Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatars Kazimieras Uoka (nuotraukos, audio, video) (14)
Liepos 16 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, žinomas Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka.
K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. 1969 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. Dirbti mokytoju neleido tuometinė valdžia dėl pogrindinės veiklos, todėl 1971–1988 m. dirbo Kauno statybos treste ekskavatorininku, buldozerininku, kūrė nepriklausomas profesines sąjungas. Skaityti toliau
L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau? (9)
26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių. Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą, „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei kuo greičiau gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis. Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne. Skaityti toliau
L. Milčius. Iškelsim vėliavas (15)
Vasario 16-osios 98-osioms metinėms
Iškelsim vėliavas, iškelsim,
Plaikstysis spalvos danguje,
Į šilko šėlsmą vėjy žvelgsim
Ir liesis džiaugsmas širdyje.
Trispalvės skrydy – mūsų Laisvė, Skaityti toliau
L. Milčius. Kalaviju išvykim primestą mums kaltę (6)
Kažkam „balvonai“ Vilniuje dar brangūs,
Kažkam lietuviai amžiams liks, matyt, kalti,
Kad ritos baisios pasaulinio karo bangos,
Bet čia, prie Nemuno, išlikom dar gyvi.
Tarsi ne didžiosios valstybės pragarą atvėrė,
Kankino, degino žmoniją gaisruose,
Paleido siaust nacizmo, komunizmo žvėrį
Ir ištisas tautas skandino liepsnose.
Bet va, pakyla melas iš klajoklių žemės,
Sukranksi juodvarniu, net vanagu savu,
Istorijos klastotes mūsų žemėn beria Skaityti toliau
Signatarų namuose vyks knygos apie Kovo 11-osios Akto signatarę B.Nedzinskienę sutiktuvės (1)
Sausio 7 d. 16.30 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo parengtos knygos „Birutė Nedzinskienė“ sutiktuvės.
Prisiminimais dalysis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Birutė Valionytė, Vidmantė Jasukaitytė ir Algimantas Norvilas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Nikolajus Medvedevas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Skaityti toliau
L. Milčius. Esame turtingi (0)
Raginant kovoti prieš politikų ketinimus į mūsų nusistovėjusią abėcėlę įbrukti svetimas raides, griauti rašytinės lietuvių kalbos pagrindą
Esame tikrai turtingi
Mūs kalbos auksinių klodų.
Gelmėmis jų paslaptingi,
Kupini prasmės ir grožio.
Kur kitur taip dosniai bėrė
Žodį, tarsi brandų grūdą? Skaityti toliau
L. Milčius. Jei vis bijosim (19)
Širdis verda, o ką darysim? Parašiau tokį eilėraštį, bet argi politiškai ir tautiškai kurtiems begali kas padėt? Jie darys savo negerus darbus ir tiek.
Tai gal tik savo širdperšai nuraminti. Gal dar Prezidentė nepasirašys, jeigu Seimas priims patį juodžiausią variantą.
Leonas M.
2015 birželio 19 d. Skaityti toliau
L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas (1)
Sąjūdžio ir politikos bendražygiui Algirdui Patackui
Didysis Penktadienis – tiktai pradžia
Kelionės nuo Žemės Golgotos,
Į ten, kur sutinka Šviesa ir Tiesa,
Svajonės, čia veltui ieškotos.
Prasmingo gyvenimo kelias sunkus,
Akmenuoti kalnai — ne kalva.
Tik motina šaukė ir ėjo sūnus,
O šaukė: „Litua“ — Lietuva. Skaityti toliau
L. Milčius. Džiaukimės ir didžiuokimės 25-uoju savo Laisvės pavasariu! (6)
Jeigu kas 1990-ųjų metų pavasarį būtų pasakęs, kad sulauksiu ir švęsiu Kovo 11-osios 25-erių metų jubiliejų, būčiau galvojęs, kad tai mintys iš pasakos, arba iš paties gražiausio sapno. Ir štai – sulaukėme. Sulaukėme ypatingos šventės, kaip pačios didžiausios Dievo dovanos, kaip atlygio už mūsų visų drąsą išgirsti tų metų Sąjūdžio kvietimą kilti ir eiti statyti naują, nepriklausomą Lietuvą. Džiaugiuosi ir dėkoju tuometinės 131-osios Vilkijos rinkiminės apygardos žmonėms, kurie man, kartu su kitais išrinktais Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatais, po valstybės pamatais patikėjo padėti dar vieną kertinį akmenį – balsuoti ir pasirašyti Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Aktą. Skaityti toliau
L. Milčius. O jūs žygiuokit! (14)
Vasario 14 d. buvo paskelbta, kad į Kauno miesto merą Andrių Kupčinską laišku kreipėsi Jeruzalės The Simon Wiesenthal centro „vyriausiasis nacių medžiotojas“ dr. Efraimas Zuroffas. Vasario 16-osios eitynės jis pavadino „neonacių eitynemis“ ir paragino A. Kupčinską ašaukti jas.
„Kaip jūs gerai žinote, dar kartą neo-naciai ir ultranationalistai planuoja žygiuoti Kauno centre ateinantį pirmadienį, vasaris 16-tą, per Lietuvos nepriklausomybės dieną. Manau, kad tai turėtų būti akivaizdu jums, jog tokios eitynes, kuriose pagrindinis šūkis – „Lietuva lietuviams“ ir daugybė Lietuvos svastikų, rodomų kartu su Trečiojo Reicho sirgaliaus Juozo Ambrazevičius įvaizdžiu. Skaityti toliau
L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis (1)
Apie omonininkų šturmuojamą Lietuvos radiją ir televiziją Konarskio gatvėje, retransliacijos bokštą ir visiškai realią tokią pat grėsmę Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 12-osios vakarą, tiksliau kalbant jau 13-osios dienos pirmosiomis valandomis, sužinojau Vilniuje, Fabijoniškėse, AT deputatų viešbutyje. Jau bene antra savaitė, kai AT posėdžiai vykdavo iki išnaktų. Menkai nuo nuovargio gelbėdavo kabinete, sėdint prie stalo, nusnausta viena kita valanda. Taip buvo ir sausio 12-ąją, sekmadienį. Visą dieną truko posėdžiai, keletą kartų buvo išklausyta Vytauto Landsbergio informacija apie politinę padėtį, svarstomas įstatymas dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo ir kai kurie Laikinojo Pagrindinio įstatymo pakeitimai. Skaityti toliau
Atidengtas paminklas generolui Kaziui Veverskiui atminti (nuotraukos) (0)
Spalio 31 d. Kauno rajone Užliedžių seniūnijoje, šalia tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui (1913-1944). Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Kovo 11-osios akto signataras L. Milčius, Kauno rajono savivaldybės valdžios, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, vietiniai gyventojai. Skaityti toliau
Kaune paminėta Laisvės diena (nuotraukos) (0)
Rugpjūčio 30 d. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos bei Kovo 11-osios g. bendrijos pirmininko dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje vyko renginys skirtas Laisvės dienai paminėti.
Ministro Pirmininko padėjėjas, žurnalistas Vilius Kavaliauskas pristatė enciklopedinį šešių tomų leidinį „Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai (1918 – 1940)“, kur aprašytos Vyties Kryžiaus kavalierių biografijos, pateikta tūkstančiai istorinių Skaityti toliau
L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti (2)
Prezidento Antano Smetonos 140-mečiui
Tu vis ryškiau švieti pro melo sluoksnį,
Kurį supylė priešai, o kartais ir savi,
Tikėdami, kad tautai ąžuolu jau nežaliuosi,
Dūlėt paliksi amžiams tolių užmaršty.
Bet melui nenulenkti ąžuolo viršūnės, Skaityti toliau
L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą (6)
Baltu debesimi man nepavirsti
Ir nenuplaukt, kaip upės bangai tarp krantų.
Laimė gyvent, atėjus laikui, mirti
Žemėj, kurioj tave vadina lietuviu.
Būtų skaudu, jei niekas jos negintų,
Palikdami, ranka numotų net savi.
Pamiršę, tarsi paukščiai lizdą gimtą,
Nerastų vietos meilės lašui jai širdy. Skaityti toliau
L. Milčius. Tu man gražiausia (1)
Buvai, esi ir liksi man gražiausia
Ne vien dėl saulės, žemės ir ugnies spalvų,
Tavimi gyvas kūnas, teka mūsų kraujas
Anksčiau išėjusių ir būsimų kartų.
Virš visko iškyli, prieš tave viskas blėsta —
Nesantaikos ledokšniai tyžta į šalis,
Rėksnių garsiausios kalbos tampa tuščios, lėkštos,
O pasipūtėlis atrodo kaip kvailys.
Tavo šilkuos valstybė gimė, kėlės,
Miškuose, pokary žieminėse, buvai šviesa, Skaityti toliau
L. Milčius. Vasario 16-oji (4)
Tikiu, nesuklupsi, Tėvyne mana,
Turi į ką atsiremti.
Vasario 16 – osios aušta diena,
Svarbiausia Lietuvai šventė.
Betgi būtų mažai vien švente pavadinti
Istorinę laikmečio uolą,
Kurią laiko tėkmė nepajėgs nugramzdinti,
Nors audros vis daužo ir puola.
Abejoti nereikia – išlaikys, nesuduš
Dar ne vieną šimtmečio ratą, Skaityti toliau
L. Milčius. Ko tylit, vyrai? (3)
Ko tylit, vyrai? Kam jums ugnis,
Ar tik nuo šalčio geliančio save apginti?
O kaip gi Lietuva, kas ją apgins,
Kada plėšikai gviešias mūs žeme dalintis?
Teisingai sakote – nuo svetimų apginti lengva,
Sunkiau daug nuo savųjų besmegenių,
Kuriems niekai nulenkt prieš poną galvą,
Jeigu jis eurais sočiai šeria, peni.
Ir kas tokiems tauta, kalba, orumas, Skaityti toliau
Antrąkart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai „Auksinis Feniksas“ (0)
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. Skaityti toliau
Raudondvaryje eksponuojama 81 metų trispalvė (nuotraukos) (1)
Lapkričio 13 d. Raudondvario pilyje vyko minėjimas „Vėliava ant pilies bokšto“. Būtent čia prieš 25 metus virš pilies bokšto suplevėsavo pirmoji Kauno rajone Lietuvos laisvės vėliava.
Į renginį buvo pakviesti tie patys oratoriai, kurie organizavo ir sakė iškilmingas kalbas prieš 25 metus, kai buvo keliama vėliava. Tai Sigitas Abromavičius, tautodailininkas, kuris tuomet kėlė vėliavą, Petras Mikelionis, dabartinis Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas. Skaityti toliau
Antrąkart šalyje bus įteikti garbingi apdovanojimai „Auksinis Feniksas“ (0)
Lapkričio 29 d. 16 val. Anykščių kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. „Auksiniai Feniksai“ bus įteikti „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; Skaityti toliau
L. Milčius. Mylėkim Lietuvą (10)
Mylėkim Lietuvą
Mylėkim Lietuvą, kurią širdy nešiojam,
Kiekvienas savo, ją savaip pažintą,
Kaip dainą motinos, kurią dainuojam,
Kaip šviesią meilę, laiko neištrintą.
Gal prasidės namais ir baigsis kaimo vingiu,
Kuriuo pasaulin šaukiamas nuklydai
Ieškot kelių, kaip tapt žmogum laimingu,
Plačiam lauke palikti gražią brydę. Skaityti toliau
L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams) (9)
Patrankos kalba — mūzos tyli,
Sena tiesa, tiktai ne man.
Tegul jos griaudžia, dūmai kyla
Ir mūzas žadina karan.
Juk per ilgai savim jos gėris,
Dienas užlieję vyneliu,
Ir kuria tuščią pasaulėlį Skaityti toliau
Lietuvos žemės gynėjų suvažiavimas: Mes nenugalimi. Mes – nugalėtojų tauta! (tiesioginė transliacija, video) (52)
Rugpjūčio 24 d. 11 val. Kauno sporto halėje įvyko visuotinis Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas telkiantis visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas visuotiniam referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti. Kauno sporto halėje susirinko apie 800 visuomenininkų.
Sporto halės scena buvo papuošta plakatais raginančiais saugoti Lietuvos žemę, neparduoti jos atejūnams. Pakylos viduryje plakate išrašytais Bernardo Brazdžionio žodžiais „Šaukiu aš tauta žemės pėdoj gyvą“ – suvažiavimo rengėjai priminė kiekvienam lietuviui jo šventą pareigą – vienytis kai kyla grėsmė švenčiausiam Skaityti toliau
