Žymos archyvas: lenkai

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

F. Kauzonas. Istorija apie slepiamą istoriją (19)

Stansilovas Urbonas | respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Jeigu būčiau paklaustas ką, mano galva, būtų galima vadinti NORMALIU ŽMOGUMI, manoji galva, esu tikras, nedvejodama nė sekundėlės, pasufleruotų ir aš nedelsdamas atsakyčiau: „Tą, kuris yra toks, kaip visi“. Bet atsidūsėjęs liūdnai pridurčiau: „Tik jeigu visi pasaulyje būtų normalūs, žmonija dar ir šiandien gyventų akmens amžiuje“. Taip jau pasaulis surėdytas – jį judina, keičia, stumia pirmyn tie, kurie KITOKIE. NENORMALŪS.

Ar kas nors dar pamenate 1988-1991-ųjų Lietuvą, staiga virtusią KITOKIA. Beveik visa didžiulė imperija tada mus ėmė garsiai vadinti nenormaliais ir krūpčiojo nuo kiekvieno mūsų nusičiaudėjimo Rytų link. Civilizuotosios Europos didžiuma tiesiai tada Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį (13)

Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis | kpd.lt nuotr.

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte (4)

Anastazija Kairiukstyte_skriaudziai.lt

Nastazija Kairiūkštytė. Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919–1939) (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 134–151). Ištraukos:

Lydos kraštas siejamas su jo administracinėmis apskrities ribomis. Tačiau šios ribos nebuvo nuolatinės. Priklausomai nuo administracinių pokyčių didėjo arba mažėjo apskrities teritorija. 1913 m. Lydos apskritis užėmė 4,9 tūkst. kv. km plotą, kuriame buvo 237,6 tūkst. gyventojų. Jie gyveno 23 valsčiuose, apėmusiuose 1,1 tūkst. kaimų.

Pasak istorinių šaltinių, Lydos kraštas yra etninės lietuvių žemės, išsidėsčiusios Nemuno intakų Ditvos ir Gaujos baseinuose. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Lydos apskritis, patekusi carinės Rusijos priklausomybėn, Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Vroclavas – Europos kultūros sostinė (audio, video) (0)

Gerimantas Statinis Justina Seferovič ir Marcin Lapczynski | alkas.lt nuotr.

Laidos svečiai: Lenkijos respublikos ambasadoriaus Lietuvoje patarėjas, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius – Marcinas Lapčynskis (Marcin Lapczynski) ir instituto projektų koordinatorė – Justina Seferovič (Justyna Seferowicz).

Ponas Marcinas jau pusmetį vadovauja Lenkijos institutui Vilniuje, kurio paskirtis plėtoti bei gerinti lietuvių ir lenkų santykius: „Aš esu atviras dirbti su visais, kurie yra pasirengę ir nori. Esu įsitikinęs, kad kultūra yra tokia sritis, kurioje galima apsieiti be konfliktų. Reikia siekti bendrumo, pozityvo, kuris jungia, o ne skiria. Manau , kad tokiu būdu mes galėsime surasti bendrą kalbą, įveikti prietarus, stereotipus, mokytis kalbėti ir dirbti kartu.“ Skaityti toliau

Vengrijos ambasadorius Z. Jančis: Mes nesutinkame su ES (6)

Zoltanas Jančis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Vengrija pirmoji Europos Sąjungoje pradėjo tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, pirmoji ėmė tvarkytis su migrantų krize ir pirmoji parėmė mūsų kaimynus lenkus, kai Briuselis pradėjo šiems grasinti sankcijomis. Apie Europoje vykstančius politinius procesus „Respublika“ kalbėjosi su Vengrijos ambasadoriumi Zoltanu Jančiu (Zoltan Jancsi).

– Kai Briuselis pabandė nubausti Lenkiją už jos vykdytas vidaus politikos reformas, Jūsų šalis tapo pirmąja Europos valstybe, kuri nedviprasmiškai užstojo mūsų kaimynus ir pareiškė, kad bet kokias sankcijas Lenkijos atžvilgiu vetuos. Kokie buvo pagrindiniai tokios paramos motyvai? Skaityti toliau

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (66)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Č.Okinčicas: Šiandien lietuvių ir lenkų santykių negrįskime tarpukario istorija… (video) (12)

Česlavas Okinčicas | penki.lt nuotr.

Šiame „Aktualiame interviu“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas  kalbasi su Nepriklausomybės akto signataru, advokatu Česlavu Okinčicu neseniai savo 60 metų sukakties proga  lenkų ir lietuvių kalbomis išleidusiu autobiografinę knygą „Vilniaus autoritetas. Pasakojimas apie laisvą Lietuvą“.

Šiame interviu aptariamos jos pasirodymo aplinkybės, bet politikas pasisako ir apie visą pasaulį sukrėtusius teroro išpuolius Paryžiuje, taip pat aptaria Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Spalvotos vėliavėlės „Facebook“ ir viešas liūdesys dėl įvykių Paryžiuje: nuoširdi užuojauta ar veidmainystė? (7)

Blogspot.com nuotr.

Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai  paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos  vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)

Lietuvos piliečio pasas? | Alkas.lt koliažas

Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.

Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau

Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė (31)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu greitai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva. Apie tautiečių už 1920 metais nustatytos sienos gyvenimą kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Skaityti toliau

G. Kaltenis. Apie toleranciją ir tapatybę dar ir dar kartą (6)

Tapatybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Sovietiniais metais iš vieno politruko esu girdėjęs – kad, nors visuose bekraštės „didžiosios tėvynės“ kampeliuose stovi bent po vieną, o kai kur ir po keletą didžiojo revoliucijos vado lenino skulptūrų, bet jos, tos skulptūros, visgi, esą, yra savitos – kiekviename krašte kitokios – mūsuose, daugiau į Vakarus (matyt, žiūrint nuo Maskvos),  jo veido bruožai daugiau-mažiau europietiški, o, sakysim, tolimoje šiaurėje ar rytuose – statulos akys siaurėja, kepurė didėja, žandikauliai platėja… Ta prasme, kiekvienam savas tas leninas… Tai irgi buvo tapatybės paieškos – nors ir „tarybinės liaudies“, nors taip ir neišsivysčiusio „mokslinio komunizmo“ pagrindais. Skaityti toliau

E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali (25)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.

Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu Skaityti toliau

Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija (video) (9)

Tomaševskis

Kaip praneša zw.lt, spalio 15 dieną susitiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomoševskis ir televizijos „Piervyj Baltiskij“ vykdomasis direktorius Antonas Bilinovas.

Susitikime buvo iš viso 5 asmenys, tarp kurių ir Vilniaus tarybos narė Romualda Poševeckaja. Ji anksčiau yra dirbusi „Pervyj Baltiskij“ kanale.

Po susitikimo niekas norėjau pakomentuoti, koks buvo šio susitikimo tikslas. V. Tomaševskis tik sakė, kad susitikimas buvo socialinio pobūdžio. Į klausimą, Kas jį sieją su  „Pervyj Baltiskij“ kanalu, jis atsakė, kad „daug kas“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą? (6)

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau

Kaune paminėta Vilniaus diena (nuotraukos, video) (0)

Konferencija Kaune Vilnius dienai atminti 2015-10-09 (2)-K100

Spalio 9 d., penktadienį, Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko „Vilnijos draugijos“ surengta konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“.

Konferencijoje pasisakė istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Buvo aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Konferencija buvo skirta Vilniaus dienai paminėti. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Vilniaus diena pradėta minėti 1921 m. spalio 9 d. kaip Lietuvos sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (4)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją (15)

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandieninė migracijos problema atskleidžia tamsiausias propagandos savybes. Jei vienas pateikia verkiančios moters arba dar baisiau – skęstančio vaiko atvaizdą, kitas būtinai ištrauks piktą, išsižiojusį, kažin ką rėkiantį migrantą, laikantį plakatą, kuriame kurstomas smurtas ar islamo diktatas.

Abiem atvejais apeliuojama į jausmus, ne į protą, ne į dorovę. Po tokio apsikeitimo propagandiniais memais racionali diskusija praranda galimybę – viskas nuleidžiama į primityvių sentimentų ir žemiausių instinktų lygmenį.

Jei kuo galima pateisinti vieną atvejį, tai kitu. Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau