Žymos archyvas: LDDP

J. Jasaitis. Lietuva nebegali trauktis (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Per pastarąsias savaites Lietuva viešojoje erdvėje (ne tik savo, bet ir kitų valstybių visuomenei) buvo pristatoma, kaip valstybė, besimurkdanti primityviuose skandaliukuose, besikeikianti, be perstojo girtaujanti, ir aišku, nieko teigiamo nenuveikianti. Neseniai išrinkta Seimo dauguma buvo vaizduojama kaip nekompetetetinga, neįtakinga, neišmananti teisėkūros „procedūrų“ Save „populiariosiomis“ tituluojančios žiniasklaidos priemonės tarsi lenktyniavo, kuri iš jų išpils daugiau purvo savosios valstybės piliečiams ant galvų ir neleis pastebėti ne tik pasiekimų ir pergalių, bet ir kantraus kasdieninio triūso. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Mirė signataras Vladimiras Beriozovas (0)

lsdp.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Kovo 11 d. Akto signataras Vladimiras Beriozovas.

V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.

Iki II-ojo Pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ką pagimdysime po 9 mėnesių? (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paplepėkime. Va, taip ramiai, susėdę už rytinės kavos puodelio, pakalbėkime apie mūsų duoną kasdieninę. Ne, nedejuokime, kad daug kas brangsta (kai pinga, pavyzdžiui, benzinas, nesidžiaugiame), kad orai gripui palankūs, kad antai Užkalnis viename portale platina užkulnio lygio žurnalistiką…

Pasvarstykime, už ką balsuosime spalio pradžioje. Politikai jau susirūpino. Jie nenori nugrimzti užmarštin. Antai Artūras Zuokas nori susijungti su Liberalų sąjūdžiu. Jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) į Seimą nori patekti su antra pagal reitingus Eligijaus Masiulio vedama politine Skaityti toliau

A. Zolubas. A. M. Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas neteisėtai ir nepelnytai (13)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.

Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.

Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar vienas giesmininkas iš Kremliaus ambonos (8)

Vladislovas-Svedas-alkas.lt-koliazas

Jeigu buvę „platformininkai“ tikėtų į Dievą, tai sakytume: teatleidžia jiems Viešpats, nes jie nežinojo, ką daro. Pirma, užkietėję komunistai, ko gero, netiki nei į Dievą, nei į velnią, antra, jie žinojo, ką daro. O darė jie nusikaltimą prieš Lietuvos valstybę ir tautą, už kurį reikia atsakyti.

Išvaduotojai įsitvirtina Lietuvoje

Nebūčiau grįžęs prie Sausio 13-osios temos, jei ne buvę Lietuvos nepriklausomybės priešininkai, kurių dauguma nukaršę ir gaunantys solidžias savo globėjų pensijas, dabar vėl pragydo senais gergždžiančiais balsais, taukšdami nesąmones apie įvykius prieš ketvirtį amžiaus ir pildami pamazgas ant Lietuvos.

Skaityti toliau

P. Urbšys. Nutylėtas Konstitucinio Teismo nutarimas (8)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) netiesiogiai nurodė, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams būtų neteisėtas. Tačiau nei šiame išaiškinime, nei kituose dokumentuose nė žodžiu neužsimenama apie kitą – 1994 m. liepos 22 d. – KT nutarimą.

Tai, kad apie šį labai svarbų nutarimą niekas nekalba, susidaro įspūdis, jog šį dokumentą norima pamiršti, o gal net ignoruoti.

Trumpai priminsiu priešistorę. Skaityti toliau

D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu? (29)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Niekas rimtai nežiūrėjo į parašų rinkėjus dėl referendumo šaukimo – 300 tūkst. privalomų parašų skaičius su visom tom kvailai perteklinėm biurokratinėm normom (be asmens kodo, dar reikia nurodyti savo tikslų adresą, būtinai savo ranka ir pan.) yra akivaizdžiai per didelis 3 milijonų valstybei. Todėl taip ir atrodė – šis sumanymas beviltiškai žlugs, kaip ir tie iki šiol buvę n-niolika senesnių bandymų.

Vytautas Landsbergis primena,  kad, rodos, 1995 metais buvo surinkti parašai referendumui dėl žuvusių banko indėlių atkūrimo. Skaityti toliau