Žymos archyvas: latviai

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją (nuotraukos) (0)

Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje skambėjo Latvijos ir Lietuvos himnai. Čia vyko Latvijos Respublikos nepriklausomybės 98-ųjų metinių iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Einaras Semanis (Einars Semanis). Į šventinį renginį taip pat atvyko Latvijos 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos atstovai Janis Ozols (bendrijos vadovas) ir Laura Liepkalne, Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos  pirmininkė Gunta Rone, buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzinas (Mikola Dziadzin), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, prof. Valdas Rakutis, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Vilniaus Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį (0)

pamoka-rygos-lietuviu-vidurineje-smm-lt

Viena iš geriausių akademinių rezultatų pasiekiančių Latvijos mokyklų – Rygos lietuvių vidurinė mokykla – šiemet mini mokyklos įkūrimo 25-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę spalio 21 dieną pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Iš kuklaus rūbo išaugusi, per tuos metus Jūsų mokykla sugebėjo tapti viena moderniausių, patraukliausių, prestižiškiausių švietimo įstaigų. Esate gyvas įrodymas, ko galima pasiekti, kai mokyklą kuri ne tik protu, bet ir širdimi, Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. Rudens lygiadienio dieną Neries krantai švytėjo baltų vienybės ženklais (nuotraukos) (25)

Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.

Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena šiemet bus švenčiama Liepojoje (0)

URM nuotr.

Jau tradicija tapusią šventę – Baltų vienybės dieną – kartu su artimiausiais kaimynais latviais šiemet švęsime rugsėjo 24 dieną Liepojoje.

Liepojos promenadoje vyksiančiame šventės atidaryme dalyvius sveikins Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkės, Liepojos miesto meras. Šventinę muzikinę akimirką, akompanuojant Palangos pučiamųjų orkestrui, svečiams dovanos Lietuvos ir Latvijos diplomatai kartu su Liepojos choru „Intis“. Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai? (video) (0)

Robotų varžybos | mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Ant šaligatvio plytelių padėtas ryškus maišelis puikiai matosi. O dabar užsiriškime akis, apsisukime keliasdešimt kartų ir suraskime maišiuką. Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25) (0)

amerikieciu-karikatura_leidykla Briedis

Kovo 16 d., trečiadienį, 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) bus atidaryta paroda Baltiečių karių išdavimui – 70“. Dalyvaus parodos sumanytojai architektas Robertas Čerškus, dr. Aušra Jurevičiūtė, istorikas Rokas Sinkevičius, Švedijos Karalystės garbės konsulė Kaune Jurgita Grigienė, VDU Letonikos centro vadovas doc. dr. Alvydas Butkus, išduotųjų karių artimieji.

Sausio 25 d. sukako 70 metų nuo pirmojo jungtinio Baltijos šalių karinio junginio, 1945 metų vasarą įkurto Švedijoje, išdavimo Stalino režimui. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugės kino salėje – ekrano veikėjai ir jų autoriai (programa) (0)

Ukrainieciu kino rezisiere, rasytoja Iryna Tsilyk

Vilniaus knygų mugėje jau šeštus metus duris atveria Knygos kino salė, įvairių amžių mugės lankytojams kasmet pasiūlanti filmų ir renginių programą, priderintą prie bendros Vilniaus knygų mugės temos, susijusią su mugės svečiais, knygomis, svarbiomis literatūros pasaulio datomis.

Šiemet mugės lankytojai, nutarsiantys užsukti į senuose „Litexpo“ rūmuose esančią jaukią Knygos kino salę 1.1, jau pirmą mugės dieną, ketvirtadienį, galės išvysti keturis jaunųjų režisierių iš Ukrainos trumpametražius vaidybinius filmus, kuriuos žiūrovams pristatys filmo „Atminimas“ režisierė, prozininkė, poetė, vaikų rašytoja iš Ukrainos Iryna Cilyk. Šia peržiūra prasidės Ukrainos ir Lietuvos draugystei skirta vakaronė „Tavo balsas mano sakiny“, Skaityti toliau

Baltijos šalių gyventojai linkę keliauti savarankiškai, o didžiausi keliautojai – estai (1)

kuprines_misijasibiras.lt

Lietuviai, latviai ir estai mieliau keliones planuoja patys negu kreipiasi į kelionių agentūrą, o lietuviai keliauja mažiausiai iš Baltijos šalių gyventojų. Tokias tendencijas atskleidė trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas, kurį 2015 m. rudenį atliko rinkos tyrimų bendrovės RAIT Lietuva, RAIT Latvia ir Faktum&Ariko (Estija).

Per ateinantį pusmetį išvykas į užsienio šalis (į šiltus kraštus, atostogauti su šeima ir pan.) planuoja 12 proc. lietuvių ir 18 proc. latvių. Labiausiai keliauti trokšta estai – kas trečias (33 proc.) Estijos gyventojas ketina keliauti per ateinančius 6 mėnesius. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

„Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti (1)

baltu kelias latviai naisiu baltu muziejus_rengeju nuotr

Lietuvoje ir Latvijoje iki šiol nebuvo sistemos, kuri apjungtų paveldą, kultūrą, turizmą ir verslą. Asociacija „Baltų centras“ ėmėsi projekto „Nacionalinis/tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, siekiant skatinti kultūrinį turizmą. Buriamas partnerių tinklas kol kas dviejose šalyse, esant potencialui plėstis ir toliau. Surengtas seminaras ir pirmas partnerių susitikimas pateisino jau antrus metus kultūrinį turizmą plėtojančių šiauliečių lūkesčius. Susirinkusieji skatino tęsti pradėtus darbus.

Dviejų dienų seminare, vykusiame Vilniuje, Kultūros ministerijoje, vėliau persikėlusiame į Šiaulių Universiteto biblioteką, „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyrių Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Spalvotos vėliavėlės „Facebook“ ir viešas liūdesys dėl įvykių Paryžiuje: nuoširdi užuojauta ar veidmainystė? (7)

Blogspot.com nuotr.

Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai  paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos  vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau

Kauniečiai šventiniais renginiais paminės Latvijos nepriklausomybės dieną (video) (0)

latvija-lietuva-laisve

Lapkričio 18 d., trečiadienį, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks Latvijos Respublikos Nepriklausomybės šventei (lapkričio 18 d.) pažymėti skirti renginiai.

Prieš 97 metus – 1918 m. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.

1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo – V.Molotovo pakto, po kurio ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Skaityti toliau

Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video) (8)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ paskelbė, kad spalio 1 d. duomenimis per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį  yra surinkta apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.

Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.

Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos) (0)

Baltų vienybės dienos minėjimas 2015 | Rengėjų nuotr

Rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos proga Naisiuose, ant Alkos kalno, vyko šventės minėjimas, kurio metu buvo surengti ne tik bendri laužai, bet ir dainos, žaidimai bei kt.

Vienybė, darna, tapatumas – tai tautos ir kiekvieno žmogaus gyvasties pagrindas. Vienybės idėja stiprino senąsias kultūras, suteikdama jėgų jų išlikimui. Ne išimtis ir senoji baltiškoji kultūra: darna jungė tiekgamtą su žmogumi, jo veikla, tiek skirtingas baltų tautas. Šiandien indoeuropiečių šeimoje girdime tik dvi baltų tautų kalbas – lietuvių ir latvių (žiemgalių, sėlių, skalvių, prūsų ir kitų Skaityti toliau

Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės (6)

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vadovai Rokiskyje_lrv.lt

Šiandien, rugsėjo 18 d., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendrasis posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma.

Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO. Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną (0)

Baltu_vienybes_diena_2010

Šiais metais Baltų vienybės diena bus pažymėta pirmą kartą rengiamu bendru Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdžiu, šventiniais renginiais Rokiškyje bei paminklo Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai atidengimu Agluonoje, Latvijoje.

Pirmą kartą organizuojamas Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių bendras posėdis vyks Rokiškyje rugsėjo 18 dieną. Jam pirmininkaus abiejų šalių premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma, posėdyje dalyvaus ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vyks tradiciniai šventiniai Baltų vienybės dienos renginiai – paroda, Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Jūrmaloje aptarė ES darbotvarkę ir dvišalius klausimus (0)

baltijos_saliu_veliavos_kam.lt

Rugsėjo 6 d. Jūrmaloje įvyko užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus neformalus susitikimas su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi. Užsienio reikalų ministrai aptarė aktualius ES darbotvarkės, tarptautinių santykių, Lietuvos ir Latvijos dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Susitikimo metu užsienio reikalų ministrai kalbėjo apie ES susidariusią padėtį dėl didėjančio migrantų iš trečiųjų šalių antplūdžio. L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva prisideda prie ES pastangų spręsti šią problemą, rimtai ruošdamasi tinkamai įgyvendinti prisiimtus europinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio ieškančių asmenų paskirstymo ir yra visada pasiruošusi būti solidari su kitomis ES šalimis. Skaityti toliau

Olandijos mokslininkas: „Visuomenė keičiasi iš esmės – judame link didžiulio ryšių tinklo“ (3)

ICEM 2015 Kaunas konferencija

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) gegužę surengta jubiliejinė 20-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba  ICEM-2015“ į Kauną sukvietė per 220 mokslininkų iš 23 pasaulio šalių. Pagrindinė tris dienas trukusio renginio diskusijų tema – organizacijų ir institucijų atsakomybės dilemos nuolat kintančiame pasaulyje.

Anot vieno iš pagrindinių ICEM konferencijos (angl. „International Scientific Conference Economics and Management“) pranešėjų, Radboudo universiteto (Olandija) Socialiai atsakingo verslo ir viešojo sektoriaus mokyklos profesoriaus Jano J. Jonkerio,

Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II) (0)

Rokiskis_R.Ragauskaites nuotr

Tęsinys.

Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (5)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau