Žymos archyvas: laimė

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas  globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I) (6)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Žmonės norėtų būti laiminti. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių Skaityti toliau

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės (7)

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti 

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Laimingi marškiniai (0)

Deivės Mildos šventė Londone

Nagi, vaikelei, matot, kap yra. Tas žmogus, buvo jis labai turtings, bet, atrodo, kad jis ir biednam žmogui pavydėjo, atrodo jam, kad visi už jį geriau gyvena, negu jis. Jis toks pavydus. Nu ir dabar, supranci, užserga jis tokiu ligu, nervų ligu, kad jis nelaimingas, o visas svietas laimingas. Jis aina pas daktarus, pasako savo ligų, betgi atvažiuoja pas tuos daktarus – mato po rūbais jį, kad jis švariai apsirangis ir viskuoj jis gi ne paskutinis. – Ne, jis nelaimingas.

Nu, paskui važiuoja pas šaptūnus (užkalbėtojus) jau… Šaptūnas apžiūrėj apžiūrėj.

– Žinai kų, – sako, – aš tau pasakysiu: važiuok tu per pasaulį ir surask tu laimingų žmogų. Kap surasi tų žmogų, kap jis pasakis, kad aš laimingas, tai tu pas jį nupirk marškinius. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl lietuviai tokie liūdni? (video) (4)

Audrys Antanaitis ir Arvydas Akstinavičius | Alkas.lt nuotr.

Pagal Jungtinių Tautų tyrimus, laimingiausi pasaulio žmonės yra danai Po jų seka šveicarai, islandai ir kitos skandinavų šalys.

Kodėl tarp jų nėra lietuvių? Juk gyvename šalyje, kur nėra nei bado, nei maro, nei drebėjimų, nei cunamių?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su gydytoju psichiatru Arvydu Akstinavičium. Skaityti toliau

Atsinaujinančiame Klaipėdos lėlių teatre numatyta tarptautinė premjera (0)

Klaipedos leliu teatrasLapkričio 7-8 d. Klaipėdos lėlių teatro scenoje bus pristatyta pirmoji tarptautinė premjera – psichologinis lėlių spektaklis apie baimes „Kas tu?“. Augantis ir atsinaujinantis Klaipėdos lėlių teatras kelia naujus, ambicingus tikslus tapti lyderiu ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Lietuvos lėlių teatro erdvėje. Atnaujinamas teatro logotipas ir interneto svetainė.

Įvairių tautų komanda

Spektaklio režisierė –  lėlių teatro kūrėja Jūratė Trimakaitė – baigusi aktorystės studijas Lietuvos teatro akademijoje dirbo teatre „Lėlė“, 2012 m.  išvyko į Prancūziją. Ten menininkė  studijuodama  garsiausioje lėlių teatro meno mokykloje Šarlevilyje, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą! (10)

rasos -daraskevicius1

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Skaityti toliau

Kaip mes suprantame laimę? (1)

mergina-tinypic.com-nuotr1

Vieni dėl savo laimės pasiryžę padaryti viską. Tvirtai tiki, jog kiekvienas iš mūsų esame savo laimės kalviu. Kiti, nori surasti laimės formulę arba pasitiki lemtimi. Ir visi šie variantai yra teisingi pasirinkimai.

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, todėl ir laimės ieškome savaip. Miglė Mikalajūnaitė biomedicinos studentė iš Lietuvos savo laime pasidalins su visais. Ji įsitikinusi, jog žmogus norėdamas bbūti laimingas, neturi laukti, kol laimė ateis pati. Ją reikia susikubrti, Skaityti toliau

Šokdami sutikome pavasarį (2)

Algimantas Baltusis 5

Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui – šokiams.

Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (37)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė laimes (1)

Deivė (E.Petraitienės darbas) | V. Daraškevičiaus nuotr.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo savo brolį, išleistą toli in žentus. Ale sykį vasarą atvažiau tas brolis pas tą ūkinyką in svečius. Ten jiem bešnekant, užpuolė vakaras, jau jis turėjo nakvotie. Jam rengė pataisyt guolį klėtij, o jis sako:

– Šilta naktis, atsigulsu bile kur. O geriausia man bus – nuveisu in kluoną, an savo vežimo atsigulsu.

Ir teip padarė: nuvėjo, kluone an klojimo atsigulė an savo vežimo. Skaityti toliau

M. Baldauskas. Tiesos likimas barbarybės viešpatavimo sąlygomis (2)

youtube.com nuotr.

Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Susitikimas su filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais (1)

Kadras iš filmo „Žalčio nuotaka“

Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su ukrainiečių, latvių ir lietuvių kino filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais: Fiodoru Aleksandrovičium (Fiodor A. Aleksandrovich) (scenografas), Artiomu Ryžikovu (Artem Ryzhikov) (operatorius), Vladu Braziūnu (poetas), Skaidra Jančaite (menininkė), Nikitu Girnia (klarnetininkas), Tadu Surkiu (aitvaristas). „Žmogus prisiėmęs absoliučią valdžią, išvirsta į Mirties dievą. Ar pasaulis vertas būti gelbėjamas  meilės žūties kaina? Skaityti toliau

Prancūzų psichoterapeuto Ch.Andre knyga moko: mylėk save, nors ir netobulą (1)

Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingiKartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

Kauniečiai Naujuosius kviečia sutikti vakarėlyje be svaigalų (14)

Svente be alkoholio goloka1Ar gali vykti šventė be alkoholio? Žinoma! Tuo net neabejoja ir siūlo patiems įsitikinti „Goloka party“ Kauno komanda bei jos atstovai – Simas Grabauskas ir Darius Ražauskas.

Jie kviečia į šventę – „Goloka: Naujieji kiTaip“, kuri vyks gruodžio 31 d. Kauno kultūros centre – „Tautos namai“.

Renginio organizatorius kalbino žurnalistė Skirmantė Javaitytė.

Skirmantė Javaitytė: Kaip kilo idėja surengti Naujųjų sutikimo šventę be alkoholio? Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena laimės ieškoti kvies namuose (0)

Folkloro diena | M.Vidzbelio nuotr.

Laimės troškimas ir ieškojimas yra žmogaus gyvenimo variklis. Ji neatsiejama nuo namų, t.y. vietovės, šalies, iš kurios esi kilęs. Kaip šią žinią perteikti liaudies kūrybos, papročių, kitų tautos tradicijų priemonėmis, – tai pagrindiniai klausimai svarstyti šį antradienį, spalio 22 dieną, Lietuvos liaudies kultūros centre vykusiame tradicinio Lietuvos folklorinių ansamblių vadovų bei etninės kultūros specialistų seminare.

„Didžiausia žmogaus gyvenimo siekiamybė – būti laimingam ir padaryti laimingais kitus. Galima sakyti, kad laimė yra visą žmogaus gyvenimą, visus jo pavidalus, veiklas integruojantis principas, suteikiantis jam vertę. Skaityti toliau

Ilgi savaitgaliai ir šventės kilsteli lietuvių nuotaiką (0)

juokas logoNuo liepos pradžios veikiantis  „Laimės barometras“ apibendrina pirmojo mėnesio rezultatus. Laimingiausia Lietuvoje išlieka Utena, o liūdniausių nuotaikų miestas – Marijampolė.

Per liepos mėnesį, kai buvo paleista svetainė www.happybarometer.com, savo nuotaiką pamatavo daugiau nei 16 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje laimingiausio miesto pozicijas išlaikė Utena. Marijampolės gyventojai labiausiai linkę į santūresnes nuotaikas. Vilniaus laimės indekso vidurkis liepos mėnesį buvo 6.5 balo. Jis truputį pakilo lyginant su pirma liepos savaite, kai indeksas rodė 6.1 balo. Skaityti toliau

Kai pirmą kartą tampi tėčiu (0)

UNESCO nuotr.

Birželio 2 d., šį sekmadienį, minima Tėvo diena. Tapti tėvu yra didelis džiaugsmas, bet, kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė, neretai tai tampa ir iššūkiu. Ypač, kai toks potyris patiriamas pirmą kartą gyvenime.

Vaiko gimimas yra įspūdingas reiškinys, o apie jį galvodami ir jį planuodami tėvai dažnai pamiršta šalia to džiaugsmo vykstančius pasikeitimus, kurie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Vaiko gimimas sukelia stresą motinai, tėvui ir pačiam vaikui. Prisitaikymas prie naujo žmogaus, naujo vaidmens ir naujų gyvenimo taisyklių mamai ir tėčiui trunka ne vieną dieną. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė karalių, laimę ir marškinius (0)

Karalius | keistuoliai.lt nuotr.

Neatmenu, kokioj karalystėj buvo vienas karalius. Jis, mirtinai apsirgęs, šaukė garsingiausius gydytojus kas jį išgydys, atiduos tam pusę savo karalystės. Susirinko visoki garsingiausi galvočiai – po apžiūrėjimui karaliaus pasakė, kad negali jo išgydyt. Ale viens atsirado galvočius – sako:

– Būtų galima karalių išgydyt, ale reiktų rastie karalystėj laimingą žmogų o no jo nuvilkt marškinius ir apvilkt karalių, tai pasveiks.

Kaip tik karalius išgirdo tokią rodą, tuojaus pasiuntinius išsiuntė in karalystę ieškot laimingą žmogų. Bet negalėjo tokį niekur rastie laimingo an visko: katras turtingas, tai serga, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau