Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau
Žymos archyvas: LAF
V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)
2016 12 15 09:24
Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.
Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“. Skaityti toliau
V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)
2016 12 07 16:39
Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune.
Nelemtasis Birželio sukilimas
Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau
V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)
2016 11 30 20:01
Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.
Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau
Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)
2016 06 22 11:23
Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.
Sukilėliai 1941 m. Birželio 23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.
Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau
Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)
2016 06 20 08:00
Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)
2016 03 06 16:07
Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.
V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)
2016 02 23 09:48
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra pažįstamas baldas.
Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.
Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio žydiško miestelio, Skaityti toliau
A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)
2015 11 27 12:08
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau
A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)
2015 10 30 00:03
Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.
Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau
Į gimtąją žemę sugrįžo žymaus išeivių žurnalisto, rašytojo B. Railos ir jo žmonos palaikai (0)
2015 06 27 18:05
Penktadienį, birželio 27 dieną, Kauno Petrašiūnų kapinėse, po daugiau nei dešimtmečio, palaidotas išeivių žurnalistas, rašytojas, literatūrologas Bronys Raila ir jo žmona Daneta. Rašytojo dukros Neringa ir Undinė pasirūpino, kad Tėvų valia būtų įvykdyta – atgulti amžino poilsio į gimtąją žemę. Neringa ir Undinė Railaitės atskraidino iš Jungtinių Amerikos valstijų urnas su tėvų palaikais.
„Lietuva neteko unikalaus rašytojo, daugybės puikių knygų autoriaus, mylimo skaitytojų ir vertinamo kritikų.
Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)
2015 06 21 17:49
Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.
Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.
Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)
2012 11 18 21:45
Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…
Drąsus Sūduvos trejetas
Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau
Grupė visuomeninių organizacijų šiuos metus paskelbė 1941 m. birželio sukilimo metais (11)
2011 03 19 16:12
www.alkas.lt
Grupė nevyriausybinių organizacijų išplatino deklaraciją, raginančią deramai pažymėti 1941 m. birželio sukilimo 70-ties metų sukaktį.
1941 m. birželio sukilimas – tai Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) surengtas sukilimas prieš okupacinį Sovietų Sąjungos režimą. Sukilimas buvo pradėtas pirmąją Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo dieną – birželio 22 ir vyko savaitę. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat buvo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Skaityti toliau
