Žymos archyvas: Kuršiai

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokutūros centras kviečia į filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūrą (kuršininkų ir lietuvių kalbomis) (0)

Filmo kūrėjo iliustracija

Vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) žinomo filmų kūrėjo Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Palangos kino teatras kviečia į filmo „Vėjų žemė“ pristatymą (0)

Palanga.lt nuotr.

Pirmą kartą Palangoje, kino teatre „Naglis“, liepos 16 d., šeštadienį, 15.30 val. bus galima išvysti meninės dokumentikos filmą „Vėjų žemė“. Filmas pasakoja apie Šventosios miestelį ir jame gyvenančią kuršių – Lietuvos latvių bendruomenę.

Išvysite charizmatišką kraštotyrininką Mikelį Balčių, jo bičiulius ir bendraminčius, grožėsitės kvapą gniaužiančiais Šventosios panoraminiais vaizdais, klausysitės Rucavos etnografinio ansamblio dainų ir jaudinančių vietinių gyventojų atsiminimų. Po peržiūros planuojamas susitikimas su kūrybinės grupės atstovais. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus ir Liepojos muziejus sutarė bendradarbiauti (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos kurorto muziejus, vadovaujamas direktoriaus Jūračio Viktoro Liachovičiaus, bendradarbiaus su Palangos miesto partnerio Liepojos muziejumi – tai patvirtinanti sutartis trečiadienį, balandžio 27 d., pasirašyta Palangos miesto savivaldybėje. Sutartį parašais patvirtino J. V. Liachovičius ir Liepojos muziejaus direktorė Dace Kārkla. Skaityti toliau

Artėja filmo apie nykstančią Šventosios kuršių bendruomenę „Vėjų žemė“ pristatymas (0)

„Vėjų žemė“ | rengėjų  nuotr.

Įpusėjus pavasariui visuomenei bus pristatomas meninės dokumentikos filmas apie Šventosios kuršius – „Vėjų žemė“ (rež. Ernestas Samsonas). Pirmieji pristatymai įvyks balandžio 23 d. 16 val.  Šventosios pagrindinės mokyklos salėje ir balandžio 24 d. 15 val. Rucavos (Latvija) kultūros centre. Vėliau filmą planuojama pristatyti ir kitose Lietuvos bei Latvijos vietovėse.

„Vėjų žemė“ – tai lyriškas pasakojimas apie pajūrio miestelį Šventąją ir joje įsikūrusią nykstančią kuršių ir Lietuvos latvių bendruomenę. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIIIa. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti Skaityti toliau

Kviečia pakeliauti ledynmečio pėdsakais (0)

ledynmecio pedsakai.am.lt

Rugpjūčio 2 d., sekmadienį, duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Skaityti toliau

Miesto gimtadieno proga į Klaipėdą sugrįš kuršiai (dienotvarkė) (0)

Klubas Pilsoto prie Tauralaukio akmens_Deniso Nikitenkos foto

Rugpjūčio 1-ąją, seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minės 763 metų sukaktį. Šiemet uostamiesčio gimtadienio renginiai yra skirti kuršių genties tematikai.

„Tai bus puiki proga visiems atvykusiems į šventę susipažinti su senųjų kuršių gyvenimo būdu, amatais, karybos menu bei kultūra,“ – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Miesto gimtadienio šventę organizuos kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai. Skaityti toliau

„Kuršių ainiai“ kviečia į teatralizuotą folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“ (0)

Kursiu ainiai programos plakatasGegužės 23 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Mažoji teatro salė) Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ kviečia į naują teatralizuotą Pamario krašto folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“.

Gyvename „ant pakrašti žemės“, kur vanduo ir vėjas, žuvys ir milžinai žmogui gyvenimą sukūrė. Čia medaus upės teka, žalčiai vandeniu laimę siunčia, vėjai „svodbas“ kelia, o žmonės žuvų išgalvotas giesmes gieda. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Senovinis kuršių laivas pašventintas ir pakrikštytas „Dreverna“ (nuotraukos) (1)

„Dreverna“ | Klaipėdos raj. sav. nuotr.

Rugsėjo 24 d., trečiadienį, Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas dalyvavo senovinio kuršių laivo-reizinės krikštynų ir pašventinimo šventėje.

Galima sakyti, kad šventė dreverniškiams ir gyvenvietės svečiams tęsėsi nuo pat praėjusio pavasario, kai laivas pradėtas statyti, iki dabar – kai jis sėkmingai ir laiku užbaigtas. Per tą laiką vyko ir laivo vainikinės, ir kalvystės plenero pradžios smagus susibūrimas, kuriuose pristatytas laivo statybos Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (1)

Juodkrantė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.

Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Skaityti toliau

Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos) (7)

Organizatorių nuotr.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.

Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, Skaityti toliau

Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“ (9)

Rugpjūčio 10 ir 11 dienomis,, 12 val. Skuodo rajone Apuolės piliakalnyje (Apuolės k., Aleksandrijos sen.) vyks jau 10-toji senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė„Apuolė“.

Didelėje piliakalnio aikštelėje vėl atgis senųjų amatų mugė, įsikurs karių bei lankininkų stovyklos, piliakalnio papėdėje – šventės lankytojų palapinių miestelis vadinamas „Gotlandu“. Skaityti toliau

Kviečia tradicinė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“ (1)

velungis_stovyklaBirželio 6-9 dienomis Etnokultūros centras vasaros poilsiavietėje „Pasaka“ (Giruliai, Kukuliškių k., Klaipėdos r.) rengia keturioliktąją vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovyklą „Vėlungis“. Šiltas, vasariškas vėjas kviečia keturias dienas praleisti Klaipėdos krašte, kur bus dainuojama, muzikuojama, šokama ir mėgaujamasi įvairių amatų popietėmis. Stovyklos tema – Tarmių metai. Jos met bus susipažįstama su etnografinių regionų tarmėmis, jų žodynu, pasakojamąja tautosaka.

Šioje stovykloje bus mokomasi bendrauti ne tik etnografinių regionų tarmėmis, bet ir muzikos, šokio kalbomis. „Vėlungis“ kvies pakeliauti po regionus, sužinoti jų skirtumus ir įdomybes. Tarmė išskiria ir puošia žmogų, tarmė parodo kas esame ir iš kur esame. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (62)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau

Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos (0)

Skulptūrinė kompozicija (autorė D. Matulaitė) ant Aukštojo kalno | VSTT nuotr.

Laikas nepaliaujamai keičia vietoves, kurias žmogui norisi išsaugoti kaip nepakartojamus paminklus gamtos grožiui. Įspūdingus šlaitus lėtai graužia erozija, nepamirštamą kraštovaizdį skuba užtemdyti menkaverčiai krūmynai, o gausūs lankytojai bei neatsakingi poilsiautojai gražiausius gamtos kampelius paženklina šiukšlėmis. Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ bus atnaujinta daugiau nei 70 saugomų objektų. Keturis iš jų – atsinaujinusius ir sutvarkytus – jau galima aplankyti ir išvysti savo akimis. Skaityti toliau

Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (0)

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Pažymint Muziejų metus ir Tilžės akto sukaktį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidarytos dvi parodos: „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“.

Parodoje „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ eksponuojami XIV–XVI a. kuršių vytinių juostų, audinių fragmentai, papuošalai ir amuletai iš Palangos Žemaičių kalnelio kapinyno, XVII a. II pusės klaipėdiečių avalynės pavyzdžiai, sukurti pagal to meto Nyderlandų mados tendencijas, unikalūs siuvinėti XVIII a. II p.–XIX a. Skaityti toliau