Žymos archyvas: kunigaikščiai

Birutės siekia populiarinti savo vardą (3)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir domisi viskuo, kas susiję su šiuo vardu. Svarbiausias jų tikslas – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo.

Pasak vienos iš klubo įkūrėjų, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės, idėja kurti klubą gimė visiškai atsitiktinai, Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau

Vaikų piešti kunigaikščiai ir valdovai keliauja į konkursą „Piešiam!“ (0)

Kęstutis

Kasmet organizuojamame ir gilias tradicijas turinčiame konkurse kviečiami dalyvauti 5–18 metų vaikai. Mokyklų atstovų pageidavimu, konkurso laikas pratęstas keliomis dienomis – darbus vaikai gali siųsti ne iki lapkričio 16 d. (kaip buvo skelbta anksčiau), o iki lapkričio 18 dienos. Konkurso organizatoriai jau sulaukė daugiau kaip 1 000 darbų, o šiomis dienomis kasdien jų gaunama po kelis šimtus. Dalį konkursui „Piešiam!“ pateiktų darbų galite pamatyti čia. Skaityti toliau

J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)

Vytautas Didysis | delfi.lt, A. Didžgalvio nuotr.

Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.

Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau

J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.

Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra  istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)

A.Slapšio pav.

Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks  parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas  Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai,  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse (14)

Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.

Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Smulkiųjų kunigaikščių epocha (video) (21)

Tomas Baranauskas

Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių. Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus.  Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais. Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Skaityti toliau

Valdovų rūmai pirmąją darbo dieną sutraukė rekordinį lankytojų skaičių (3)

Valdovų_rūmai_kviečiaLiepos 6 d., per Valstybės dienos iškilmes atvėrę savo vartus Valdovų rūmai jau kitą dieną sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio: liepos 7 d., sekmadienį, pirmąją oficialią muziejaus darbo dieną, čia apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – apie 3,5 tūkst.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, toks lankytojų skaičius maloniai nustebino, tačiau buvo prognozuotas. „Tikėjomės tokio antplūdžio, nes juk kiekvienam lietuviui rūpi sava praeitis, sava istorija, todėl natūralu, kad žmonės tai nori pajusti ir pamatyti savo akimis. Džiugu, kad mūsų šalies istorija grįžo ne tik į rūmus, bet ir į žmonių širdis. Pirmąją atidarytų rūmų dieną turėjome puikią galimybę patys tuo įsitikinti“, – sako jis. Skaityti toliau

VDU vyksta tarptautinė konferencija apie LDK kunigaikščius (4)

Balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo Universitete prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Šioje balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) dirbsiančioje konferencijoje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika.

Konferencijoje dalyvauja gausus būrys regiono mokslininkų siekiančių  rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine tauta kelią, Skaityti toliau

Dailininkas V.Baublys savo paveiksluose pristatė svarbiausius Varėnos krašto simbolius (nuotraukos) (1)

Vytautas Baublys

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta jubiliejinė varėniškio menininko Vytauto Baublio kūrybos darbų paroda, skirta Varėnos miesto 150-mečiui. Paroda, kurioje eksponuojama septyniolika paveikslų, atidaryta menininko jubiliejaus išvakarėse. Tautiškumą, ypatingą patriotizmo ir meilės, pagarbos savo gimtinei dvasią teigiančiuose paveiksluose „įspausti“ svarbiausi Varėnos krašto istorijos akcentai. Brandaus menininko darbų pristatymu baigiamas Varėnos miesto jubiliejui skirtų renginių ciklas.

Kaip sakė pats parodos autorius, šie paveikslai buvo sukurti per rekordiškai trumpą laiką – pirmąjį, skirtą jo gimtajai Perlojai, menininkas nutapė šių metų birželį, Skaityti toliau

„Naktis Trakų salos pilyje“ – su riteriais, muzika ir lobio ieškojimu (0)

Naktis Trakų pilies saloje

2012 m. gegužės 18 d. Trakų istorijos muziejus (TIM) jau septintąjį kartą Salos pilies menes lankytojams atvers sutemoms gaubiant Galvės ežerą ir kviečia dalyvauti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje.

Tik kartą per metus muziejus suteikia galimybę naktį susipažinti ir pabendrauti su viduramžių pilies gyventojais – amatininkais, kilmingomis damomis ir jų riteriais, mažakalbiais vienuoliais, didžiuoju kunigaikščiu, dvaro dailininku bei paslaptingomis pilies dvasiomis.

„Šis renginys nuo pat pirmojo karto sulaukė didelio lankytojų dėmesio, – sakė Virgilijus Poviliūnas, TIM direktorius. – Todėl, nepaisant to, kad vėlyvi renginiai reikalauja daugiau pastangų ir įdirbio, Skaityti toliau

V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus (4)

Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau