Žymos archyvas: Kūčios

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė sveikina su Kūčiomis ir Kalėdomis (video) (1)

Dalia Grybauskaite | youtube.com stop kadras

Mieli Lietuvos žmonės,

Kūčių vakaras mums dovanoja vertingiausias dovanas – brangiausių žmonių artumą, namų šilumą ir ramybę.

Jų vertas kiekvienas.

Tai geriausias atlygis už nueinančius metus, visiems drauge laukiant Kalėdų ryto. Jis ateina linkėdamas išsaugoti nuoširdų rūpestį vieni kitais, supratimą ir palaikymą. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

Vaikų dienos centro auklėtiniai mokėsi kepti lietuviškus kūčiukus (0)

vaikai_mokosi_kepti_tikrus_kuciukus_malsenoje_imones-foto2

Artėjant Kalėdoms Vievio vaikų dienos centro auklėtiniai prisiminė Kūčių tradicijas ir kartu su profesionaliais kepėjais gamino lietuviškus kūčiukus, kuriais papuoš savo Kūčių stalą. Jau aštuntus metus kūčiukų kepimo edukacinį projektą organizuoja grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena Plius“. Šiais metais bendrovė prisijungė prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir tapo nuolatiniais Vievio vaikų dienos centro globėjais.

Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

Žibutės per Naujuosius! Stebuklų metas ragina rikiuoti darbus (0)

Kauno romuvos nuotr.

Nuo vaikystės tikėjome burtų lazdelėmis, kalbančiais gyvuliais, neįtikėtinais atsivertimais, slapčiausių norų išsipildymais. Nors ilgainiui tokio tikėjimo nebelieka, išlieka noras, kad stebuklai mus aplankytų. Ir jie įvyksta.

Argi ne stebuklas, kad šį gruodį, kaip teigia gamtininkai, galima buvo rasti žibučių, kas atrodė neįmanoma našlaitei, kurią pamotė išvarė viduržiemį parnešti snieguolių, iš Samuilo Maršako pasakos „Dvylika mėnesių“?

Tamsiausias metas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių – puikiausias laikas apmąstyti, kas yra burtai, spėjimai, pranašavimai, stebuklai ir kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Skaityti toliau

Kalėdų proga Kauno danguje skrajojo žirgeliai (nuotraukos) (0)

Žirgelių ornamentas Kalėdiniame Kauno danguje | J. Rimkevičiaus nuotr.

Kūčių ir Kalėdų vakarais kauniečiai, pakėlę akis į senamiesčio nakties dangų, galėjo gėrėtis neįprastu meniniu reginiu. Danguje šalia Mėnulio pilnaties buvo galima stebėti įvairiomis spalvomis žėrintį ,,žirgelių” ornamentą. Daugeliui mačiusiųjų tai sukėlė nuoširdžią nuostabą ir pasigėrėjimą.

Žirgelių ornamentas, anot dailėtyrininko, etnosemiotiko Vytauto Tumėno, neša skalsą, sėkmę, teikia apsaugą. Tai lakiojančiųjų dangumi dvyniškų žirgų, panašių į angelus, simbolis. Jis nuo seno išreiškia žmogaus siekį prisišaukti dangiškojo pasaulio dėmesį, globą ir malonę. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Du trečdaliai gyventojų perka masinės gamybos kūčiukus (0)

Rengėjų nuotr.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų šiais metais ant kalėdinio stalo dės ne savo rankomis keptus kūčiukus (dar vadinamus kleckai, šlyžikais), tačiau pirktus prekybos centre.

64 proc. gyventojų nesibodi masinės gamybos kūčiukų, tarp jų gausu šeimų auginančių du ir daugiau vaikų. Tik mažiau nei trečdalis gyventojų skirs laiko naminių kūčiukų gamybai. Vis tik tradicija gaminti kūčiukus namuose gaji tik tarp vyresnio amžiaus, 65–74 metų,  žmonių. Skaityti toliau

Zita Kelmickaitė apie pakitusias lietuvių tradicijas: Kaip sužadėtuvių žiedelį pakeisdavo riešutai (1)

Zita Kelmickaitė asmeninio | archyvo nuotr.

Senovės Lietuvoje šventinis stalas buvo neįsivaizduojamas be riešutų. Ir ne tik maisto atžvilgiu: riešutai buvo glaudžiai siejami su meilės plotme – pradedant dėmesio patikusiai merginai parodymu, baigiant šventiniais būrimais, tikintis ištekėti. Pasak etnomuzikologės, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjos Zitos Kelmickaitės, riešutas lietuvių tautosakoje – ypatingai svarbus.

Riešutavimas anksčiau ir dabar

Z. Kelmickaitės teigimu, buriantis bei meilės reikaluose riešutas – nepakeičiamas. Skaityti toliau

Žuvies patiekalai šventiniam stalui (0)

zuvis.rukytas karsis_alko nuotr

Artėjant šventėms ir vis dažniau pagalvojant apie šventines vaišes, naudinga sužinoti keletą patarimų apie žuvį, nes ją šventiniam stalui renkasi dažna šeimininkė.

Paprastai žuvies rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę. Ji naudinga dėl joje esančių gyvūninės kilmės baltymų, be to, tai nekaloringas ir mažiau cholesterolio turintis produktas. Labiausiai žuvis vertinama dėl jos sudėtyje esančių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmas pats negamina ir kurios būtinos žmogaus smegenims, širdžiai, kraujagyslėms bei imunitetui.

Žuvis, kaip ir kitos jūros gėrybės, taip pat turi vertingų mineralų, mikroelementų ir vitaminų. Renkantis žuvį, būtina atkreipti dėmesį į etiketę, Skaityti toliau

Kokius Kūčių valgius pamiršo lietuviai? (0)

kuciu valgiai1

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.

Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Skaityti toliau

Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis? (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.

Skaityti toliau

EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)

Rasos 2013 Dieveniskese_dirpd.am.lt

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms (0)

seimos_dsa-mes.lt

Gruodžio 23 dieną daugiavaikių šeimų asociacija „MES“ kartu su prekybos tinklu „Maxima“ daugiavaikėms šeimoms išdalino paramos prekėmis už 50 tūkst. litų. 50 asociacijos globojamų ir aktyviai veikloje dalyvaujančių daugiavaikių šeimų gavo paramos drabužiais, žaislais, namų apyvokos reikmenimis ir net smulkia buitine technika.

„Šia paramos akcija su „Maxima“ pirmiausia norėjome atsidėkoti šeimoms, kurios visus metus aktyviai dalyvauja mūsų veikloje ir savanoriauja, motyvuoti jas padėti mums vykdyti veiklą ir kitais metais. Taip pat parėmėme šeimas, kurioms parama yra svarbi, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė (14)

Alkas.lt nuotr.

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

Skaityti toliau

Savaitgalį Trakuose bus dalijamos šviesos dovanos (0)

 kaledostrakuose.lt nuotr.

Kalėdų sostinė Trakai tęsia kalėdinių renginių maratoną ir kviečia į tikras lietuviškas – ilgas, storas ir šviesias – Kalėdas salos pilyje.

„Kaip ir dera per didžiąsias metų šventes, po  Kūčių vaišių ir sotaus Kalėdų stalo šeimose kviečiame pasižmonėti. Neapsiriksite pasirinkę Trakus. Juk Trakai senoji sostinė, valstybingumo simbolis, brangus kiekvieno Lietuvos valstybės piliečio širdžiai, o be to, jie –Kalėdų Senelių sostinė“, – sako Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)

Kūčių stalas su avižų kisieliaus dubeniu | N. Marcinkevičienės nuotr.

Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.

Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių

Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)

Inija_Monikos Požerskytes nuotr

Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.

Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą. Skaityti toliau

J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais (7)

velines-v.daraskeviciaus-nuotr

Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos. Jose lyg kardiogramose pasimato tikrieji žmonių norai ir lūkesčiai, dar neįvelti į lipnų politinių technologijų voratinklį. Surašai atsainiai pūgžlinėti, t. y. be rūpesčių lyg krapų balkono lovelėse augintojui gyventi, neleidžiantį tekstą su „visa teisybe“ ar genialia idėja,

Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas (7)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Mieli Lietuvos žmonės,

šį vakarą danguje įsižiebusi pirmoji žvaigždė namuose virsta jaukiu namų žiburiu. Laukiančiu, telkiančiu ir stiprinančiu.

Lauždami kalėdaitį raskime vienas kitam gerą žodį, pasidalinkime, įkvėpkime ir palaikykime vieni kitus.

Būkime geranoriški šalia esančiam Skaityti toliau

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? (4)

6514_0_2_romuvos_kaledos_1_mediumAnot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga.

Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. Abi krikščionybės bangos susitiko ties etninėmis lietuvių žemėmis. Iš Rytų slenkanti krikščionybė Lietuvą pasiekė anksčiau negu iš Vakarų, apie XI a. Iki XV amžiaus apie 50 lietuvių kunigaikščių buvo pakrikštyti pagal Rytų bažnyčios apeigas, tarp jų, manoma, ir Vakarų krikščionybės įvedimo Lietuvoje iniciatoriai – Jogaila su Vytautu. Rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kalėdų supratimai (38)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kūčios – šeimos susitelkimo šventė. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą besisukantį apie namų židinį, tai ir žmogaus siela iš erdvių laukų platybių ir tolimų kelionių sugrįžta į namų vidų prie šeimos židinio, į sielos šviesą ir prisiminimų šilumą…

Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau

Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį (1)

Hailskitchen.com nuotr.

Kūčių vakaras – nepaprasta šventė. Pagal mūsų protėvių papročius tądien galima numatyti būsimų Naujųjų metų orus, derlių, sėkmę ir net viso savo gyvenimo lemtį.

Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų.

Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar snieguliuoja, tą vasarą lis. Skaityti toliau

Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas (1)

Sodai | Asmeninė nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centro tautodailininkė Margarita Macijauskienė nebe pirmuosius metus advento metu moko miestelėnus tradicinių lietuviškų rankdarbių – kurti iš šiaudelių. Šiaudas, senovėje vadintas nenutrūkstamos gyvybės simboliu, tautodailininkės rankose virsta ne tik sudėtingos konstrukcijos trimačiais meno objektais – sodais, bet ir žaisliukais Kalėdų eglutei.

Kuo anksčiau lietuviai puošdavo eglutę?

Šiaudais: pakabindavo šiaudų kūlius, apverstą eglutę kotu žemyn. Šis trikampio simbolis aptinkamas visuose soduose. Po jais padėdavo šiaudų. Pati eglutė mūsų pradėta puošti XIX amžiaus pradžioje. Skaityti toliau

Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės (0)

Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, Skaityti toliau