Žymos archyvas: Krosnis

Smalkės – klastingos žudikės (0)

www.photo-dictionary.com nuotr.

Prasidėjus šildymo sezonui ir ėmus intensyviai kūrenti krosnis, padaugėja apsinuodijimų smalkėmis. Per penkerius metus dėl apsinuodijimo smalkėmis šalyje mirė 7 žmonės. Per metus apie 100 žmonių dėl šios priežasties patenka į ligonines. Daugiausia apsinuodijimų smalkėmis buvo užfiksuota 2010 metais (162 gyventojai), o mažiausiai – 2013 metais (82 apsinuodiję gyventojai).

Vėsiuoju metų periodu patalpose, kuriose kūrenamos krosnys ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Skaityti toliau

Lietuviška pirtis senovėje buvo svarbiausias statinys visame ūkyje (0)

LPBD archyvo nuotr.

Viso pasaulio tautos naudojasi pirtimis nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad garo pirčių idėją mūsų protėviams „pašnibždėjo“ pro uolos plyšį ant įkaitusio akmens krentantys lietaus lašai arba paprasčiausiai šliūkštelėtas vanduo. Lietuviškos pirties bičiulių draugijos (LPBD) pirmininkas Egidijus Žukauskas sakė, kad lietuviška pirtis senovėje, ko gero, buvo svarbiausias statinys visame ūkyje. Naujakurys pirmiausia suręsdavo pirtį, o tik po to statydavosi būstą. Skaityti toliau

Būkime atidesni kūrendami krosnis (0)

efoto.lt, Alerto nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad naujausio „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečių požiūris į oro kokybę“ duomenimis, 55 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per pastaruosius 10 metų oro kokybė pablogėjo (Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 56 proc.), o 14 proc. teigia, kad ji pagerėjo (ES vidurkis – 16 proc.). Oro užterštumo poveikis sveikatai kelia susirūpinimą Lietuvos gyventojams: 80 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 87 proc.) mano, kad oro kokybės sukeltos kvėpavimo ligos, Skaityti toliau

Ugniagesiai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad daugėja gaisrų (0)

efoto.lt, M.Stakausko nuotr.

Šis savaitgalis buvo pažymėtas tragiškais gaisrais. Per tris dienas Lietuvoje kilo 125 gaisrai,  daugiausia – gyvenamajame sektoriuje. Nes atšalus orams, gyventojai pradėjo daugiau kūrenti ar šildyti savo būstus įvairiais kitais būdais ir, žinoma, neišvengė skaudžių nelaimių.

Kaip rodo vien tik šių metų gaisrų statistika, šiemet jau kilo 564 gaisrai, kuriuose žuvo 16 žmonių. Pernai per tą patį laikotarpį buvo įregistruota 490 gaisrų, nusinešusių 9 gyventojų gyvybes. Skaityti toliau

Namai, kvepiantys namine duona (4)

Stepono Jautakio kepama duona. | N.Petrošiūtės nuotr.

Steponą Jautakį iš Kelmės rajono Lašinskių kaimo drąsiai galima vadinti auksarankiu, nes nėra ūkyje tokio darbo, kurio jis negebėtų atlikti. Šis vyras pats iš savos gamybos plytų gali išmūryti sienas ir išpuošti sodybą taip, kaip niekas kitas. Prieš keletą metų Steponas pradėjo kepti duoną.

Šokiruojantys vaizdeliai

S.Jautakis neslepia, kad jam niekada nepatiko parduotuvėse perkama duona. Vyras atidžiai skaitydavo etiketes, rinkdavosi tik mažiausiai sudedamųjų dalių turinčią duoną, bet vis tiek ji nebuvo tokia skani kaip mamos kepta. Tikino, rasdavęs net tokios, kurios ir duona nepavadinsi, nes joje tebuvo 25 proc. miltų. Skaityti toliau

Kaip elgtis šildymo sezono metu? (0)

efoto.lt ,Ramūno U. nuotr.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Skaityti toliau

Netvarkingų krosnių šeimininkai gali prarasti artimuosius ir namus (0)

efoto.lt, Linos nuotr.

Vėstant rudens orams, netruks prasidėti šildymo sezonas. Ugniagesiai žino, kad jo metu ne tik supleška daugiausia gyvenamųjų namų, bet ir žūsta gyventojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus, kad prieš pradėdami šildymo sezoną, jie susiremontuotų krosnis bei išsivalytų dūmtraukius. Jei krosnis kūrenama kasdien, dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti nutinkuoti ir išbalinti kalkių skiediniu ar kitokiais dažais. Nes jei dūmtraukyje atsiras įtrūkimų ar plyšių, jie bus greičiau pastebimi. Skaityti toliau

D.Razauskas: technologijos nebūtinai paverčia susvetimėjusiais, atvirkščiai, gali išlaisvinti nuo baimių (1)

Senovės lietuvių mitologija daugeliui atrodo tolimas dalykas. Mitinės dievybės seniai pamirštos, išnykusios kartu su Jogailos iškirstomis šventomis ąžuolų giraitėmis. Tačiau tai tik viena medalio pusė, nes mitinis pasaulis mus pasiekia ir šiandien: per posakius, prietarus ir sunkiai paaiškinamus patyrimus.

LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su mitologu dr. Dainiumi Razausku, neseniai Skaityti toliau

M.Peleckis. Šventoji ugnis ir pekla (7)

D.Razauskas-Daukintas „Krosnis mitologijoje“Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas jos neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos. „Krosnis mitologijoje“ – trečioji knyga „Aidų“ serijoje „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pirmosios dvi – D. Razausko mokytojo Vladimiro Toporovo „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“ (2000) bei D. Razausko versta Pėterio Šmito „Latvių mitologija“ (2004). Skaityti toliau

Su dūmais – į dausas (4)

Dainius Razauskas, www.satenai.lt      

Dainius Razauskas

Pasak A. Vyšniauskaitės, velionį „išlydint į kapines, v ė l ė išeinanti pirmoji, atsisėdanti a n t pirkios k a m i n o ir sėdinti tol, kol velionį užkasa. Užtat Viduklės apylinkių žmonės sakydavo, jog mirusįjį išlydėjus reikia tuojau užkurti krosnį, kad visa negeroji dvasia iš namų išeitų.   

Pasak senųjų kupiškėnų, krosnį pakūrus, v ė l ė  s u  d ū m a i s pakylanti į Dievo teismą.“ Panašiai, beje, Baltarusijoje grįžę iš kapinių žmonės pirmiausia sėsdavo prie krosnies ir, ją liesdami, šildydavosi rankas, „kad mirtis išeitų pro kaminą ir daugiau troboje nebeužsiliktų“. Skaityti toliau