Žymos archyvas: krizė

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ar atūžia nauja krizės banga? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis, Birutė Vėsaitė ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Po krizės – krizė. Tai normalu. O ar normalu, kai viena krizė atūžia dar nepasibaigus kitai. Kai krizės bangos ritasi viena paskui kitą nesustodamos?

Nenormalu. Tai – aišku.

Kita vertus, jei jau kalbame apie Lietuvą, tai daugelis net abejoja, ar kokia nors krizė šiandien yra. Jei ir yra tai labai mažytė ir sunkiai pastebima.

Bet ateina metas, kada ji gali tapti pastebimesnė. Metas, kada baigsis ES parama ir mes liksime akis į akį su savimi. Ar nesutriksime tada? Kuo kompensuosime ganėtinai staigų finansinių įplaukų sumažėjimą? Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Kaip išgyvensime artėjančią krizę? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Į Lietuvą pamažėliais šliaužia krizė. Greitai pasibaigs ES struktūrinių fondų parama. Arba, galbūt, nepasibaigs, jei Lietuva nebus padalyta į du regionus.

O kam reikėtų Lietuvą dalyti į du regionus? Ir kaip reikėtų ruoštis atremti artėjančią krizę?
Apie tai diskutuoja Seimo narys Kęstutis Daukšys bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio (45)

Vytautas Radžvilas

Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.

– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas (13)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Kur nors pabėgėlių stovykloje Italijoje ar net Turkijojoje visai įmanomas  vaizdelis – sirė motina sako  užsiožiavusiam vaikiukui: „Jeigu,sūneli,  neklausysi, išvežime tave į Lietuvą“. Vaikai gąsdinami Lietuva.

Dar ničniekas nėra regėjęs Lietuvoje gyvo pabėgėlio, o jau sukėlėme dėl pabėgėlių tikrų tikriausią isteriją ir net spėjome susirieti. Vyriausybė, jos sudaryta komisija raportuoja  apie nuverstus kalnus belaukiant pabėgėlių, o opozicija kimba į atlapus: nė velnio jūs nepadarėte. Vyriausybė jau pritarė Migracijos departamento ir visos  prieglobsčio suteikimo sistemos reformai, tačiau   net dalis valdančiosios daugumos Seime Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

B. Ropė: Pienas negali būti pigesnis už vandenį (nuotraukos) (0)

??????????

Rugsėjo 7 d. Briuselyje, vykstant neeiliniam Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžiui, prie Europos Sąjungos Tarybos pastato protestavo iš visos Europos susirinkę žemdirbiai. Proteste prie lietuvių žemdirbių grupės prisijungusio, Europos Parlamento nario Bronio Ropės nuomone, ES šalys narės privalo kuo skubiau parengti aiškų planą krizei įveikti: sukurti sąžiningo atsiskaitymo mechanizmą, bei nustatyti krizės kriterijus, kad ūkininkai aiškiai žinotų kada ir kokios paramos gali tikėtis.

„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. – kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Diena po griūties (1)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Finansų rinkos mėgsta stebinti ir tikrai nepasižymi pastovumu. Jose vykstančius procesus neretai esame linkę apibūdinti įvairiomis frazėmis, ir kaskart jas vis tenka traukti iš kišenės vėl ir vėl.

Dabartinę rinkų korekciją galime vadinti amerikietiškais kalneliais, galime įvardyti kaip audrą stiklinėje, galime sugalvoti dar kokią nors skambią frazę, tačiau bene tiksliausia būtų pasakyti  – dabar rinkose viskas blogai. Vienas „Juodasis pirmadienis“ istorijoje jau buvo (1987 metų spalio 19 dieną), turbūt nevalia vakar dienos pavadinti lygiai taip pat, tačiau, tenka prisipažinti, tikrai Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie krizę Graikijoje ir apie tai kas moka už NATO pratybas Lietuvoje (video) (0)

gitanas-nauseda-penki.lt-nuotr

Paskutinėje šį sezoną laidoje „Savaitės pjūvis“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas teiraujasi praeivių nuomonės apie krizę Graikijoje. Apie tai kalbamasi ir su finansų analitiku Gitanu Nausėda. Taip pat kalbamaasi su Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių karininku Andriumi Dilda apie tai, kas moka už rengiamas NATO pratybas Lietuvoje.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

J. Urbanavičius. ES kol kas netaps nei rūkstančiais pelenais, nei supervalstybe (7)

jonas-urbanavicius-ktu.edu.lt-nuotr

Graikijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriame du trečdaliai rinkėjų pasakė „Ne“. Tiesa, niekas nežino, kam jie pasakė šį „Ne“. Kad neaišku dėl ko buvo balsuojama šiame referendume, kurio organizavimas ne iki galo atitiko demokratijos principus, parodė ir balsavusiųjų apklausa: tiek balsavusieji „Taip“, tiek balsavusieji „Ne“ teigė, jog jų balsas buvo už Graikijos ir Europos išsaugojimą.

Graikijos valdžios manymu, šis „Ne“ turėjo suteikti jai geresnę derybinę poziciją derantis dėl pagalbos Graikijos ekonomikai. Ar taip iš tikrųjų, parodys ateitis, kai šalys vėl sės prie derybų stalo. Skaityti toliau

Vyriausybė spręs ar atstatyti itin mažai uždirbančių biudžetininkų atlyginimus iki buvusio dydžio prieš krizę (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija kreipėsi į LR Seimo peticijų komisiją dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bazinės mėnesinės algos, pagal kurią skaičiuojamas darbo užmokestis mokytojams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams ir pan., grąžinimo.

Ekonominės krizės metu LR Vyriausybė priėmė nutarimą laikinai sumažinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinės mėnesinės algos dydį. Tačiau itin mažai uždirbančių eilinių biudžetininkų atlyginimai iki šiol nėra atstatyti. Skaityti toliau

Kultūra mūšių lauke (0)

grafiti-wikimedia.org-nuotr

„Bukleto“ kavinėje susitinka Gediminas ir Augustinas. Vėliau pasirodo Vytenis.

Gediminas. Man regis, čia jaukus kampelis. Ar ne? Ypač dabar, po remonto. Turbūt bus praėjęs visas mėnuo nuo to sykio, kai paskutinį kartą čia buvome susitikę. Tu žinai, man ilgai neišėjo iš galvos tas pokalbis, kurį įdomiausioje vietoje nutraukė Jūsų šefo skambutis. Ir Jūs išvažiavote…

Augustinas. Apie ką mes tada kalbėjome? Ai, apie komunikacijų paradoksus…

Gediminas. Taip. Jūs tada įspūdingai komentavote ir šaipėtės iš kažkokio fantazuotojo straipsnio.

Augustinas. Viename prancūziškame žurnale perskaičiau. Skaityti toliau

A. Čaplikas. Laiko mašina Rusiją nukėlė į praeitį (6)

V.Janukovyčius ir V.Putinas | UNIAN nuotr.

Šią savaitę teko bendrauti su Lietuvoje atostogaujančiais rusais ir baltarusiais. Lyg tyčia tai buvo kultūringi, nestandartiniai, politinei daugumai nepriklausantys žmonės. Štai penkiasdešimt ketverių metų maskvietis Vasilijus su nuoskauda pripažino, jog tikriausiai jam savo šalyje normaliai pagyventi jau nebeteks. Ne mažiau tikėtina, kad nuo šiol ir užsienyje jis atostogaus gerokai rečiau. Lyg nujausdamas kilsiančią krizę už dabartines šeimos atostogas Lietuvoje jis sumokėjo dar rugpjūtį. Rubliui nuvertėjus dolerio ir euro atžvilgiu, dabar už šias atostogas tektų pakloti beveik 30 proc. daugiau. Taip ir pasakė: „Pagyvenome šiek tiek kaip žmonės, tačiau žmonėmis taip ir netapome.“

Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

R. Garuolis. Ekonominė krizė Europoje dar nesibaigė (2)

Ričardas Garuolis

Vasario 27–28 d. Briuselyje įvyko Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konferencija „Europos socialinis modelis krizės  ir griežto taupymo akivaizdoje“.

Renginyje dalyvavo Europos sąjungos profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, Europos sąjungos komisijos atstovai, bei ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Buvo aptariama kaip ekonominė krizė ir priemonės jai įveikti  paveikė įvairiose šalyse taip vadinamąjį Europos socialinį modelį, paremtą solidarumo ir socialinio dialogo principais. Diskusijos vyko ne tik konferencijos metu, bet ir per pertraukas bei prie vaišių stalo. Skaityti toliau

R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų (28)

Ričardas Garuolis

2013 m. pabaigoje Lietuvos bankas pagaliau paskaičiavo kaip Lietuvos ūkį paveiks euro įvedimas.

Remdamiesi Lietuvos banko duomenimis paskaičiuokime ir mes.

NAUDA, įsivedus eurą:

100 mln. litų kasmet. Tiek Lietuva sutaupys nekeisdama litų į eurus. Ir euro šalininkai, ir jo priešininkai dėl to nesiginčija.

IŠLAIDOS, atsiradusios dėl euro: Skaityti toliau

Bus atkurti neteisėtai sumažinti atlyginimai (2)

pinigaiRugsėjo 16 d. Finansų ministerija pateikė Vyriausybei įstatymo projektą, reglamentuojantį, kaip bus atkurta nuo 2009 metų sumažinta valstybės tarnautojų ir teisėjų bei kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų dalis. Šiuo įstatymo projektu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl neteisėtai ir neproporcingai sumažintų atlyginimų atkūrimo.

Nuo spalio 1 d., kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, bus atstatyti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių atlyginimų koeficientų, priedų už kvalifikacines klases bei statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)

europaLietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines  mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?

Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau

R. Ozolas. Nacionalizmas – tai šiuolaikinis humanizmas (39)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas apskritojo stalo diskusijoje „Tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje Lietuvoje“ Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2013 m. gegužės 28 d.

Pasaulis kalba apie krizę. Šalių krizę, kapitalizmo krizę, humanizmo krizę.

Tiesą sakant, tai daugiau negu krizė. Žmonija tiesiog priėjo ribas. Pasaulis visur pasiekė plėtros ribas. Kalbos apie krizę yra reakcija į tas ribas.

Šiandieniniais tempais vykstanti demografinė plėtra katastrofa gali baigtis dar šiame šimtmetyje. Skaityti toliau

Kai pirmą kartą tampi tėčiu (0)

UNESCO nuotr.

Birželio 2 d., šį sekmadienį, minima Tėvo diena. Tapti tėvu yra didelis džiaugsmas, bet, kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė, neretai tai tampa ir iššūkiu. Ypač, kai toks potyris patiriamas pirmą kartą gyvenime.

Vaiko gimimas yra įspūdingas reiškinys, o apie jį galvodami ir jį planuodami tėvai dažnai pamiršta šalia to džiaugsmo vykstančius pasikeitimus, kurie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Vaiko gimimas sukelia stresą motinai, tėvui ir pačiam vaikui. Prisitaikymas prie naujo žmogaus, naujo vaidmens ir naujų gyvenimo taisyklių mamai ir tėčiui trunka ne vieną dieną. Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Pasaulio pabaigos nebuvo – liko senos bėdos (0)

Petras Maksimavičius

Kaip paprastai prieš naujųjų metų pradžią prisiklausėme pasakojimų apie artėjančią „naująją tvarką“, galimas revoliucijas, regresijas, recesijas, represijas, gresiančias pandemijas ir žmonių bejėgiškumą. Kai kurie pranašai labai pasistengė ir net pasaulio pabaigą prieš šv. Kalėdas paskelbti spėjo. Tačiau pasaulis taip greit nekinta ir nepasibaigia. Nepakanka spragtelėti pirštais. Nebent tai padarytų pasaulio Kūrėjas. Vidurio Amerikos indėnų tauta, sukūrusi Majų civilizaciją, be kita ko, paliko mums kalendorių, kurio aiškintojai pranašavo galimą pasaulio pabaigą 2012 metų Kūčių išvakarėse. Archeologams Gvatemaloje aptikus dar antrąjį akmenyje išraižytą majų kalendorių, kuris, kaip ir pirmasis, baigiasi 2012 metų gruodžio 21 diena, Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

K.Stoškus. Valstybės moralinė krizė (28)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą. O iš kur kyla tas jos atitrūkimas (teisingiau pasakius, atsiribojimas) bei jį liudijantys simptomai: pasipūtimas, žiūrėjimas iš aukšto, rinkiminių pažadų „užmiršimas“, žmonių niekinimas, jų nuomonės ignoravimas, abejingumas jų rūpesčiams, begėdiškas savo pranašumų demonstravimas, privilegijų plėtimas ir pan.? Skaityti toliau

R.Garuolis. Labiausiai rinkėjus klaidinantys teiginiai (3)

Ričardas Garuolis

Tai, kad per rinkimus politikai visame pasaulyje bando apgauti rinkėjus, nėra jokia naujiena. Tai vyksta ir Lietuvoje. Rinkimuose paskleidžiama tiek daug melo, kad dažnai sunku įvertinti, kuris iš jų yra didžiausias. Dažnai konkuruojančios partijos ar žurnalistai atskleidžia savo konkurentų nusišnekėjimus, tačiau yra tokių apgaulių, kurias gali suprasti ir atskleisti tik siauras ratas specialistų, kuriems žodis nesuteikiamas ir belieka guostis nebent tuo, kad rinkiminiai pažadai dažniausiai nevykdomi.

Straipsnyje panagrinėsime tas politikų apgavystes, kurios buvo nepakankamai arba visiškai nekomentuojamos. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II) (0)

Vydūnas

Viltingasis žmogus gyvena kitame ore, kitoj šviesoj kaip kiti. Jo artybėje yra šviesu, šilta, tyru. Aiškiai jaučiama, kad iš jo gyvenimui yra teikiama, kas jam reikalinga. Kad vėjavaikių aplinkuma tuščia, pesimistų artybė tamsi, šalta yra, viltingųjų aplinkuma yra saulėta, gaivi. Viltingumas yra tikras palaiminimas. Viltingi būdami, mes tarsi viršum gyvenimo pasiliekame. Nesupa jis mus kaip jūrų bangos laivelį. Mes plaukiame jo nešami, siekdami savo tikslų.

Vydūnas. Viltingumas, 1925  Skaityti toliau

P.Krugmanas: Diržų veržimas tik gilina krizę (2)

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas (Paul Krugman) parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

Knyga „Įveikime ekonominę depresiją!“ tapo bestseleriu Amerikoje ir daugelyje Europos šalių, tačiau ji skandalingai prieštarauja Lietuvoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse įsišaknijusioms pažiūroms ir vykdomai politikai. Skaityti toliau

J.Matuza. Kur slypi krizių priežastys? (9)

efoto.lt P.Staniūno nuotr.

Not in this economy…
Jake Sully, „Avatar“, 2150 m.

Viso pasaulio didžioji dalis iškiliausių ekonomistų niekaip tarp savęs nesutaria dėl pasaulį apėmusios krizės priežasčių, žongliruodami įvairiausiomis „išvestinių finansinių priemonių“, rinkų dereguliacijos, „CDS“, „subprime“, nekilnojamo turto burbulų ir panašiomis kategorijomis, sutikdami tik dėl to, kad tos priežastys ir jų sąryšiai yra tokie sudėtingi, kad vienareikšmiškai ir paprastai jų paaiškinti neišgalėtų niekas.

Tik kažkodėl man, pradedančiam vis labiau pastebėti klaikų pasaulio neadekvatumą oficialioms kalboms apie jį, vis dažniau atrodo, kad po įvairiausiomis įmantriomis vingrybėmis dažniausiai slepiasi gana trivialūs, nors kartais ir pakankamai atgrasūs dalykai, Skaityti toliau

Su šypsena: psichologui kelia įtarimą visi, nesinaudojantys „Facebook“ (2)

Užrašas anglų klb.: „Facebook“ - jūs tai darote neteisingai"

Psichologas iš Hanoverio (Vokietija) Christophas Moelleris atkreipė dėmesį į tai, kad nei Norvegijos teroristas Andersas Breivikas, nei neseniai kino teatre žudynes surengęs amerikietis Jamesas Holmesas neturėjo savo paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“. Ekspertas įsitikinęs, jog tai pirmas požymis, leidžiantis spėti apie asocialų asmenybės charakterį, praneša „Der Tagesspiegel“.

Ch. Moelleris pateikė visą teoriją apie masines žmogžudystes įvairiose šalyse surengusių maniakų asmenybes. Jis mano, kad ateityje tai galėtų padėti nustatyti potencialius nusikaltėlius dar nespėjus įvykdyti nusikaltimo. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai? (69)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

2012 m. gegužės 6 d. Graikijos parlamento rinkimai į aukščiausią valdžios instituciją atvedė vos prieš tris mėnesius įsisteigusią tautininkų partiją „Laisvieji graikai“ (Anexartitoi Ellines). Jaunutė partija iškovojo 33 mandatus, užimdama ketvirtąją vietą.

Pirmoji vieta atiteko liberaliesiems konservatoriams – „Naujajai demokratijai“, antroji – radikaliosios kairės koalicijai, trečioji – tradiciniams socialistams. Penktąją vietą užėmė komunistai, o šeštąją – pirmąsyk nuo chuntos laikų įspūdingą pergalę pasiekę „kraštutiniosios dešinės“ atstovai: „Auksinė aušra“ (Chrysi Avgi). Paskutinė vieta liko demokratinei kairei. Skaityti toliau