Žymos archyvas: krikščionys demokratai

V. Radžvilas. Deganti dešiniųjų žemė (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame profesoriaus Vytauto Radžvilo tekstą, rašytą 2008 metais komentuojant tuo metu vykusį Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų susijungimą. Šiandien, viešojoje erdvėje kalbant apie šių partijų atsiskyrimo logiką ir galimybes, šis archyvinis straipsnis iškyla kaip nepaprastai aktualus ir leidžiantis suprasti kai kurias jungtinėje partijoje užprogramuotas problemas. 

Idėjiškai ir politiškai bankrutavusi „konservatoriška“ kubilinė nomenklatūra mėgina žūtbūt sustiprinti savo pozicijas ir galutinai uzurpuoti teisę kalbėti visų Lietuvos dešiniųjų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias? (23)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Naujųjų protestantų pamokos

Amerikiečių pastorius ir apologetas Timotis Keleris (Timothy Keller) knygoje „Už ir prieš Dievą“ kelia svarbų klausimą. Jo kelyje „Karščiausiai už socialinį teisingumą pasisakantys žmonės buvo moraliniai reliatyvistai, o dorajai moralei, atrodo, nėmaž nerūpėjo visame pasaulyje tarpstanti priespauda“. Linkdamas į pirmąjį kelią, mąstytojas natūraliai priėjo klausimą: „Jei moralė reliatyvi, ar to paties negalima pasakyti ir apie socialinį teisingumą?“

Nors šis autorius pirmiausiai kalba apie JAV dešinę ir kairę, jo įvardijama takoskyra aktuali visai šiuolaikinių Vakarų politinei sistemai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami (28)

TS-JL-susijungimas3Lietuvos patriotinių jėgų vienijimasis dar tiktai prasidėjo, o žiniasklaida jau mirga „analizais“. Pirmiausiai pasireiškė KGB – atsiprašau, VSD – agentas, pravarde Jautis. Po kiek laiko prisijungė libertarinio diktato apologetas, kažkada gerai gavęs į kaktą disertacijos pristatyme dėl juokingų apibrėžimų pretenzijose į politikos mokslą, o po to prisidėjęs prie politinės korupcijos. Pagaliau, savo reikšmingą nuomonę pareiškė vienas komunistuojantis portalas – kaipgi be jo?

Visų bruožas – bendras: siekis sumenkinti prasidėjusį procesą, įtikinti plačiąsias mases jo mažareikšmiškumu ir beprasmiškumu. Skaityti toliau

Anapilin iškeliavo dr. Kazys Bobelis (3)

„Wikipedia“ nuotr.

Sulaukęs 90-ies mirė buvęs Seimo narys Kazys Bobelis.

Aktyvus Lietuvos politikos veikėjas gimė Kaune, baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 metais K. Bobelis dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje. Vėliau studijavo mediciną Vytauto Didžiojo (Kaune), Graco (Austrijoje) ir Tuebingeno (Vokietijoje) universitetuose.

1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1962–1972 m. Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Lojolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. 1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje. Skaityti toliau

S.Stoma. Apie lengvatų fobiją, spaudą ir maistą (11)

efoto.lt, V.Čepulytės nuotr.

Kartais ir pačios didžiausios kvailystės gimsta iš gana racionalių minčių. Tokia kvailystė yra Lietuvos politikoje vis dar vyraujanti nuostata, kad mokesčių lengvatos yra blogis. Ši kvailystė yra tuo juokingesnė, kuo labiau ją ginantieji apeliuoja į sveiką protą.

Idėjiniai šio pavojingo nesusipratimo autoriai bei nuožmūs lobistai sukasi aplink Laisvosios rinkos institutą (LRI). Jam būdinga skleisti niekur civilizuotame pasaulyje neįsitvirtinusias arba jau atmestas kraštutinio libertarizmo nuostatas. Skaityti toliau

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai (3)

Pranas DovydaitisPranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskr. Višakio Rūdos valsč. Runkių kaime. Skaityti ir rašyti mokėsi namuose, o nuo 1896 m. žiemomis su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai ir kartais pavaduodavo mokytoją jam išvykus. 1903 m. išlaikė egzaminus į penktąjį skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją. Už dalyvavimą revoliuciniuose 1905 metų įvykiuose buvo pašalintas iš seminarijos antrojo kurso. Skaityti toliau