Žymos archyvas: krikščionybė

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.

V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.

Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko? Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas (video) (8)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame temų ciklą, padiktuotą istorijos egzaminų programos. Su laidos svečiu, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna aptariame antrąjį krikščionybės plėtros etapą – slavų christanizaciją. Misionierių Kirilo ir Metodijaus dėka IX a. prie Europos liturginių kalbų, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamos tik lotynų ir graikų kalbos, prisideda slavų kalba.

Krikščionybė pirmą kartą daro didelį šuolį už buvusių Romos imperijos ribų ir apima jau beveik visą Europą. Pagoniškos lieka tik baltų žemės ir labiausiai į šiaurę nutolę Europos pakraščiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ – dar viena tema, kuri turėtų būti tiek istorijos besimokantiems moksleiviams, tiek ir plačiajai istorija besidominčiai visuomenei. Kokią įtaką Katalikų bažnyčia darė Vakarų Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui? Koks buvo bažnytinės administracijos vaidmuo valstybės struktūroje?

Kas pasikeitė po XI a. vidurio reformų? Ar Katalikų bažnyčiai būdingas išskirtinis karingumas? Kaip buvo ateita iki pirmojo kryžiaus žygio idėjos, kokie buvo šio žygio tikslai ir padariniai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Darius Alekna.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip išplito krikščionybė Europoje? (video) (11)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

„Aktualioji istorija“ pradeda moksleiviams aktualių laidų ciklą, kurio klausimus padiktavo istorijos egzaminų programa. Tai – istorijos pažinimo pagrindai, kuriuos verta žinoti ir kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui.

Su Alko radijo svečiu Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studentams skirto vadovėlio „Vakarų Europos Vidurinių amžių istorijos paskaitos“ (2011) autoriumi Dariumi Alekna kalbamės apie krikščionybės pradžią, jos plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, visų pirma Europoje, germanų genčių tarpe, iki VIII amžiaus. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje (11)

Danutė Daučiūnaitė | asmeniė nuotr.

Jau 12 metų Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Buvimas šioje sąjungoje neabejotinai turi didelę įtaką mūsų politikai, ekonomikai, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui, taip pat ir mūsų pačių savivokai, tautiniam identitetui. Tautinė tapatybė čia suvokiama kaip etninės ir politinės tapatybių mišinys. Šios dvi tautinės tapatybės dalys tradiciniame dichotomoniame požiūryje yra apibrėžiamos taip: etninei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „bendra geneologinė kilmė ir bendras likimas“, tautos narius sieja „bendra etninė kultūra – dialektai, papročiai, tradicijos“, taip pat „kalba, religija, bendra istorinė praeitis“ (J. Kuznecovienė, 2007: 2), o politinei tautai (tautinei tapatybei) būdinga „teritorija, tautos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas kviečia į paskaitą apie pagonių įvaizdį viduramžių lotyniškojoje raštijoje (6)

2016 m. kovo 9 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į Klaipėdos universiteto BRIAI mokslo darbuotojo dr. Mariaus Ščavinsko ir IV kurso Istorijos programos studento Edvardo Margelio paskaitą apie tai, kaip viduramžių lotyniškojoje raštijoje ir Kijevo Rusijos metraščiuose buvo kuriamas įvaizdis apie pagonis.

Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crucis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltųgentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos Skaityti toliau

Pasirodo nauja Leonido Andrejevo knyga „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“ (0)

L. Andrejev. Judas Iskarijotas.Šėtono dienoraštis

Vasario 25–28 dienomis Vilniaus knygų mugėje Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skaitytojams pristatys Leonido Andrejevo kūrinius „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“ (iš rusų kalbos vertė Aidas Jurašius).

Leonidas Andrejevas (1871–1919) – vienas ryškiausių „sidabro amžiaus“ rusų prozininkų. Pirmoji jo novelių knyga pasirodė 1901 metais ir itin greit buvo parduota ketvirčio milijono tiražu, o pats rašytojas tapo literatūros žvaigžde Rusijoje ir už jos ribų.Tačiau vėliau, Sovietų epochoje, jis buvo visai arba iš dalies ignoruojamas ir tik pastaraisiais dešimtmečiais užėmė deramą vietą didžiųjų rašytojų plejadoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos? (228)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau

„Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos) (0)

Europos paveldo dienų plakatas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.

„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

V. Sinica. Islamo taika Europai (79)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“. Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.

Vokiška kantrybė

Ištarus, kad migrantai Europai nereikalingi, geriausia avansu atsiprašyti. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (II) (2)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Panaikinimas pačios lietuvių tautos stiprybės

Iš paduotų nurodymų, be abejonės, aiškėja, kad lietuvių tautos tikybos naikinimas labai turėjo kenkti lietuvių tautos gyvybei. Galima tiesiog sakyti, kad taip tos gyvybės šaknis buvo kertama. Visai ypatingu būdu tai buvo daroma. Svetimieji ateiviai peikė tikybą ir savąją siūlė žmonėms. Pagaliau dar patys valdovai prisidėjo prie to darbo. Mindaugas krikštydinos su saviškiais. Jis statė naujajai tikybai rūmus. Vienas jo sūnų buvo net tos tikybos skelbėju. O taip darė ir kiti vėlesnių laikų valdovai. Skaityti toliau

A. Patackas. Kada užgis Treniotos randas? (26)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tautinio tinklalapio alkas.lt redakcija išspausdino Vydūno straipsnį „Krikščionija“[1], kuriame Vydūnas griežtai kritikuoja viso pasaulio „krikščioniją“, t. y. krikščionių bendruomenę, netgi teigdamas, kad visa apmąsčius, reikia pasakyti: krikščionijos nėra, seniai nebebuvo.

Mūsų dienose tai visai aiškiai pasirodo. Krikščionybė niekur nebelaikoma svarbiu bendru tūlų žmonių ir tautų dalyku. Visiškai kitokie, net krikščionybei priešingi dalykai telkia žmones. Krikščionybė yra prieš tuos dalykus visai menka. Apie pačią krikščionių religiją, o ne jos išpažinėjus, gerai paieškojus vis tik galima rasti teigiamų užuominų Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos) (6)

ugnies-apeiga-alkas.lt-r.balkutes-nuotrAlkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA.

Svečias į namus – Dievas į namus. Tas posakis būdingas ir indų, ir lietuvių tradicijai. Tikriausiai jis paplitęs daug kur pasaulyje, kur gyva bendruomeninė tradicija. Indijoje ji ypač gyva. Tą juntame kasdien lankydamiesi indų šeimose ir bendruomenėse. Su mumis susitikti susirenka visa plati giminė – broliai, seserys, kaimynai. Šį straipsnį rašau iš Keralos kalnų. Čia atvykome su savo draugais-palydovais. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau

Vydūnas. Krikščionija (40)

vydunas-ugnis

Prasti žmonės kalbėdavo ir dar kalba apie krikščioniją kaip apie didžią draugiją. Svarbiausias jų reikalas esąs visiems krikščionims tas pats. Kiti žmonės, būtent žydai, mahometonai, budistai, pagonys, neturi to reikalo. Jie todėl aiškiai skiriasi nuo krikščionių. Jie esą net menkesnės vertybės žmonės.

Rods, jau seniai buvo sakoma, jog tokia, kaip minėtoji, krikščionija tėra sapnuota. Tačiau vis iš naujo buvo tvirtinama ją esant. Mokyklose ir yra greitai ir lengvai mokinama, jog krikščionių esą ant žemės tikras milijonų skaičius.

Bet retai tebuvo manoma apie tai, kas yra bendrasis tų tariamų krikščionių dalykas. Rodės, to atsiminti nebuvo norima arba gal negalima. Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau