Žymos archyvas: Krescencijus Stoškus

K. Stoškus. Eksperimentinis spektaklis ar lietuviško andergraundo gimimas (video) (4)

„Melodija akordeonui“ | rengėjų nuotr.

Dar nėra pavadinimo tam, ką vieną šios vasaros vakarą teko pamatyti V. Mykolaičio-Putino muziejuje. Gal jo ir nebus. Bet kai nori papasakoti to vakaro sukeltą įspūdį, pabandyti būtina. Ne tik dėl to, kad tą įvykį tenka dabar aprašyti, bet ir dėl to kad iš jo normaliomis sąlygomis galėtų išsirutulioti gana savitas kultūros procesas Lietuvoje.

Šio įvykio kaltininkas kino režisierius Antanas Maciulevičius tą fenomeną pavadino eksperimentiniu monospektakliu „Melodija akordeonui“. Bet tai tik standartinis ir formalus terminas, kuriuo režisierius pavadina iš jo rankų Skaityti toliau

A. Gedvilaitė. Signatarų idėjų deformacija (nuotraukos) (0)

Prie stogastulpio Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinėje | R. Radžiūno nuotr.

Artėjančių rinkimų į Seimą agitacinės kampanijos bei korupcinių skandalų fone, nuo šių metų liepos mėnesio prasidėjusi neformaliojo švietimo programa „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“, skirta Lietuvos valstybės  100-čiui paminėti – vilties teikiantis gaivaus oro gurkšnis, neutralizuojantis negatyvios informacijos poveikį, kurios liūne murkdomės kiekvieną dieną…

Būrelis nerimstančių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto entuziastų – projekto autoriai bei vykdytojai dr. Vida Kniūraitė, Algimantas Petrauskas, dr.Mindaugas Tamošaitis kartu su projekto vadove Regina Dovidavičiūte ir Signatarų namų direktore Meilute Preikšteniene, remiami Švietimo ir mokslo ministerijos, sudarė nepaprastai Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

Visuomenininkai: Valdžia turi imtis Lietuvos demografinės būklės atkūrimo programos rengimo ir įgyvendinimo (1)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 13 d. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašė „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija. Visuomenininkai pasirašę minėtą susitarimą įsteigė Nacionalinį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (KLN) kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti susitarimo nuostatas. KLN pirmininku buvo išrinktas profesorius Krescencijaus Stoškaus.

Skaityti toliau

Lietuvos šviesuomenės atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 13 d., pirmadienį, 17 val., Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija.

„Iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas Skaityti toliau

Alkas.lt pažymėjo 5-erių metų sukaktį (nuotraukos, video) (3)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 12 d. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje dienraščio Alkas.lt kūrėjai ir bendraminčiai pažymėjo leidinio 5-erių metų sukaktį.

Susitikimo metu buvo apžvelgtas per 5-erius metus Alkas.lt nueitas kelias, aptarti ateities darbai ir siekiai, bendraujama prie vaišių stalo.

Šventinį vakarą pradėjęs Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas atskleidė kaip internetinis dienraštis užgimė ir priminė pagrindinį Alko obalsį – saugoti lietuvių tautos savastį ir žvelgti į visus pasaulio įvykius ir reiškinius per mūsų Tautos regratį. Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

K. Stoškus. Susitarimas, kuriam reikalingi mes visi (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po skaudaus nusivylimo politikų ir akademikų valdose             

Dauguma Lietuvos žmonių jau gana skaudžiai jaučia, kaip vis atkakliau į jų sąžines beldžiasi tautos susinaikinimo faktai: masinė emigracija, savižudybės, alkoholizmas, narkomanija,  girti vairuotojai už vairo ir kitos lengvabūdiškos žudynės… Tą sąrašą būtų galima pratęsti ir pačiomis minkščiausiomis savinaikos formomis,  vadinamomis satanizmu ir patyčiomis. Tiesą sakant, kartais jos irgi užsibaigia nusižudymais, bei iki šiol Lietuvoje negirdėtais pačiais gėdingiausiais kanibalizmo įvykiais. Savinaika yra pats iškalbingiausias liudijimas to valstybę apėmusio proceso, kurį būtų galima pavadinti demoralizacija be krantų. Skaityti toliau

Pradėti rinkti piliečių parašai po įstatymo projektu siekiančiu sutramdyti girtuoklystę (24)

Iniciatyvine-grupe-uz-blaivia-rengeju-nuotr

Kovo 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei grupei „Už blaivią“ rinksiančiai parašus Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui piliečių valia, kaip numato įstatymas. Norint, kad įstatymas būtų pateiktas Seimui, reikia surinkti per 50 tūkst. parašų iki gegužės 14 d.

Prašymą įregistruoti parašų rinkimo grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopęs į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, Skaityti toliau

Piliečių iniciatyvinė grupė sieks pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą (3)

Buteliai_technologijos.lt

Kovo 1 d.  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui įteiktas piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ prašymas, pasirašytas per 20 piliečių, įregistruoti grupę parašų rinkimui. Nustatyta tvarka surinkus per 50 tūkst. parašų, Seimui būtų pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kurį jis privalomai turėtų svarstyti. VRK paskyrė posėdžio datą kovo 8 d., kurioje kviečiami dalyvauti iniciatyvinės grupės nariai. Patikrinus iniciatorių parašus, išduodami parašų rinkimo lapai ir parašų rinkėjams nustatomas 2 mėn. terminas parašams surinkti. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos) (2)

Lietuvos-etnografiniai-regionai-kaisiadorieciams-lt-nuotr

Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.

Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Skaityti toliau

Apie „popso“ ideologinį pagrindimą (0)

Dalios Rastenienės nuotrauka.

Šįsyk „Bukleto“ kavinėje už keturkampio stalo sėdi keturiese. Du jau mums gerai pažįstami bičiuliai Vytenis su Gediminu. Ir du naujokai – Odeta ir Deividas. Pokalbis pačiame įkarštyje. Šnekama garsiai, temperamentingai mostaguojama rankomis. Tarpais visi kalba vienu metu. Atrodo, kad kalba sukasi apie karą Sirijoje. Bet Vytenis staiga nutyla, pasižiūri į kabantį ant sienos senovinį laikrodį.

Vytenis. Bet palikim turgaus plepalus, kolegos. Neužmirškim, ko susirinkom… Praėjusį kartą nenumatyti reikalai sutrukdė Deividui dalyvauti mūsų pokalbyje. Todėl diskutavome be jo. O šiandien jis atvyko su Odeta. Vadinasi, jo frontas sustiprintas… Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

K. Stoškus. Kada gi turėsime tikrą nacionalinę premiją? (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų.  Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro  LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.

Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Gyvenimas masinėje kultūroje (0)

Keiichi‘io Kagi‘io nuotrauka.„Bukleto“ kavinė. Jos kampe už stalo sėdi Augustinas ir varto laikraštį. Greta jo Gediminas maigo kompiuterio klavišus. Aplink stalą ratus suka Vytenis. Atrodytų, kad kažko laukiama. Staiga jis sustoja, pažiūri į laikrodį…

VYTENIS. Gerai… pradėkim. Praėjusį kartą, man rodos, Augustinas nuo paskutinių klausimų šiek tiek išsisuko. Juk Gediminas išskyrė bene penkias šiuolaikinės kultūros atmainas… O gal klodus? Nežinau, kaip jas geriau pavadinti. Jūs, Augustinai, pro jas tiesiog praėjote. Nors patį skirstymą kaip tik Jūs pats pradėjote. Atrodo, mus lyg ir įtikinote, kad kontrkultūrinis nihilizmas nėra koks dienos negalavimas, bet stipri griaunamoji jėga, išaugusi iš tų socialinių sluoksnių, kurie pasijuto moderniosios civilizacijos išstumti už borto. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie tylą, sąžinės budinimą ir kultūrą, kuri padeda viską užmiršti (9)

krescencijus-stoskus-j.vaiskunas-alkas.lt

Nežinau, kas šiandien yra pavojingiau: mieganti tautos sąžinė ar kultūra, kuri jau mus išmokė greit viską užmiršti. O gal šių skirtingų dalykų sutapimas? Juk sąžinės budėjimui reikalinga atmintis. O ji šiandien sudaro daug problemų. Bent jau žymiai daugiau negu sugebame šiandien įsivaizduoti.

Pirma, vis didesnė atminties dalis dabar funkcionuoja anapus žmogaus, t.y. kompiuteriuose, vadinamuosiuose išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose. Pirmiausia ten persikėlė ilgalaikė, o dabar išplaukia ir operatyvinė atmintis. Kuo daugiau jos ten sukaupiama ir kuo labiau ja pasitikima, tuo mažiau jos budi priimant tuos kasdienius sprendimus, Skaityti toliau

K. Stoškus. Kaip sutelkti ir reprezentuoti pilietinę visuomenę? (video) (19)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Praėjo 25 metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau Tauta nesijaučia nei suvereni savo krašto šeimininkė, nei žino, kas jos laukia rytoj. Lietuvos valstybei tenka labai sunkūs išbandymai. Pagal daugelį parametrų šalies būklė yra viena iš blogiausių Europoje. O atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, ją jau reikėtų laikyti kritine. Labai žemas gimstamumo lygis, visus laikus pranokstantis bėgimas iš gimtojo krašto, niekada negirdėti savižudybių mastai, didžiulis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, alkoholizmas, narkomanija, net ypatingai dažnos avarijos keliuose demografinę šalies būklę padarė katastrofiška. Visi šie nykimo simptomai akivaizdžiausiai liudija, kad gyventojų padėtis Lietuvoje yra nepakeliama. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti… (23)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybingumas, kaip žinome, mums sugrįžo beveik kaip Dievo dovana. Bet kol mes dairėmės ir mokėmės kitokioje valstybėje gyventi, įsitvirtino naujoji partinė valdžia.   Kad mes į ją nesikištume, pirmiausia  ji paskubėjo mus nuraminti: užtenka tik ją išrinkti, o ji pasirūpinsianti mūsų reikalais; viena – dešiniaisiais, kita – kairiaisiais. Tada net į galvą neatėjo paklausti, o kas pasirūpins Lietuva. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios egzistavo konstitucinė norma: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“, tačiau politikai ir žiniasklaida visad kalbėjo tik apie antrąjį kelią.  Nesvarbu, kad žodis „tiesiogiai“ parašytas pirmoje vietoje, Skaityti toliau

K. Stoškus. Dveji metai po Garliavos šturmo… Ar kas pasikeitė Lietuvoje? (11)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Stebėsimės ar ne, po ginkluoto Garliavos šturmo jau prabėgo dveji metai. Panašu, kad visi nusiramino. Praėjo ir baigta… Kokia palaima viską užmiršti. Arba apsimesti, kad nieko nebuvo. Tada gali pasijusti lyg būtum iš naujo užgimęs. Negi maža buvo visokių kalbų. Galvojimo mutacijų. Duoto žodžio sulaužymų. Keisto visų valdžių ir lengvai paperkamos žiniasklaidos gudravimo. O gal čia nė mergaitės nebuvo? Vadinasi, ir prievartavimo. Juolab kad ir jos veido niekas nematė. Nesvarbu, kad ji isteriškai klykė, kad buvo išnešta ir išvežta nežinoma kryptimi. Prieš dvejus metus valdžia padarė „tvarką“, panašią į košmarišką sapną. Paslėpė vaiką visiems laikams. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Ginkime konstitucines vertybes“ (tiesioginė transliacija, video) (3)

Rytas Kupčinskas | lrs.lt nuotr.

Gegužės 7 d. 10.30 val. Lietuvos Respublikos Seime įvyko spaudos konferencija tema „Ginkime konstitucines vertybes“. Jos rengėjai Seimo nariai  prof. Povilas Gylys,  Rytas Kupčinskas bei grupė intelektualų ir Lietuvos žmogaus teisių koordinacinis centras.

Konferencijos rengėjai aptarė Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų atvirą laišką kandidatams Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kandidatams rinkimuose  į Europos Parlamentą, taip pat Lietuvos Respublikos rinkėjams (žr. žemiau paskelbtą laišką). Skaityti toliau

Galimi nesisteminiai kandidatai į Lietuvos Prezidento pareigas susirungs TV laidoje (tiesioginė transliacija, video) (68)

Nesisteminiai kandidatai į Prezidento pareigas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 17 dieną 20 val. įvyks keturių galimų nesisteminių kandidatų į Lietuvos Prezidento pareigas TV pokalbis (debatai) „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Kandidatai aptars vienybės, referendumo, demokratijos ir kitus klausimus. Vyks tiesioginė transliacija, kurios metu bus galima užduoti klausimus ir balsuoti Feisbuko paskyroje „Žmonių Kandidatas – Vienybė Težydi“.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus trims mėnesiams išaiškėjo galimi kandidatai, kurie eurofederalizacijos fone klausia, ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis valstybės principas „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ dar tebeveikia? Skaityti toliau

Visuomenininkai ir tautinės partijos nusprendė nuo šiol veikti kartu (24)

Konferencija „Už valstybę – be melo“ | G.Beržinsko nuotr.

Vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salė Kaštonų gatvėje buvo sausakimša-beveik 300 žmonių susirinko į  grupės Lietuvos valstybės piliečių surengtą  konferenciją „Už valstybę – be melo“.

Vasario 9-oji diena konferencijai parinkta neatsitiktinai, būtent šią dieną minimos 1991 metais įvykusio Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iosios metinės. 1991 metų vasario 9 dieną Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos – plebiscito metu daugiau kaip 90% balsavusiųjų, o tai sudarė per 76% visų turinčių aktyvią rinkimų teisę piliečių, pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Skaityti toliau

Artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams visuomenininkai tarėsi dėl bendrų veiksmų (video, nuotraukos) (155)

Konferencija „Už valstybę – be melo“ | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salėje (Kaštonų g. 7.) įvyko grupės Lietuvos valstybės piliečių rengiama konferenciją „Už valstybę – be melo“.

Vasario 9-oji diena konferencijai parinkta neatsitiktinai, būtent šią dieną minimos 1991 metais įvykusio Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iosios metinės. 1991 metų vasario 9 dieną Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos – plebiscito metu daugiau kaip 90% balsavusiųjų, o tai sudarė per 76% visų turinčių aktyvią rinkimų teisę piliečių, pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Skaityti toliau

Dienos klausimas: Koks iš tiesų yra iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas? (audio) (45)

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka laidoje „Dienos klausimas“ | stop kadras

Lietuvos gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, koks iš tiesų yra iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas, sako šalies prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. Pasak jo, galima įtarti, kad šios iniciatyvos tikslas yra išstojimas iš Europos Sąjungos.

„Organizatoriai prieš pateikiant visuomenei šitą klausimą turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie Lietuvai siūlo išstoti iš Europos Sąjungos“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė jis. Anot M. Lingės, didelis žmonių aktyvumas renkant parašus dėl referendumo rodo, kad valdžia skyrė per mažai dėmesio šiam klausimui. Skaityti toliau

Vasario 9 d. visuomenininkai kviečia į piliečių konferenciją „Už valstybę – be melo“ (45)

„Už valstybę – be melo“

Vasario 9-ąją, minint 1991 metų Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iąsias metines, visuomenininkai kviečia į Vilniuje rengiamą piliečių konferenciją „Už valstybę – be melo“.

„Šiandieninė Lietuvos gyvenimo tikrovė verčia konstatuoti, kad atsikratyti svetimos valdžios ir jos primestos tvarkos buvo lengviau, negu kurti visavertę nepriklausomą valstybę – buveinę laisvai tautai saugiai gyventi ir kurti: ne fasadinę, deklaratyvią, tuščiavidurę, o kupiną turinio nepriklausomybę, ne vienadienę, o turinčią amžių perspektyvą“, Skaityti toliau

Neišsižadėkime Lietuvos šeimininko teisių: laiškas visiems už tautos likimą atsakingiems žmonėms (76)

referendumas-del-zemesKreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, europarlamentarus ir į visus Lietuvos žmones, atsakingus už savo ir visos tautos ateitį.

Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti Skaityti toliau

NDJ kviečia į konferencija „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“ (tiesioginė transliacija) (46)

Sausio 25 d., 16 val. Vilniuje, Mokslų Akademijos didžiojoje salėje Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) rengia konferenciją – svarstymus „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“.

Konferencijoje ketinama aptarti šiuos klausimus:

1. Ar visi esame supratę esamos padėties rimtumą?
2. Ar visi jau esame pasirengę prisidėti prie šio klausimo sprendimo?
3. Ar visi esame pasiryžę šiuo klausimu pereiti nuo tarpusavio kovos prie draugiškos kalbos ir neatidėliotino sutartinių veiksmų numatymo? Skaityti toliau

K.Stoškus. Valstybės moralinė krizė (28)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Šiemet kaip niekad daug, labai aistringai, o dažnai net ir agresyviai kalbama apie valdžią ir politiką. O tai iškalbingiausiai liudija žmonių nusivylimą valdžia ir bene patį didžiausią jos atitrūkimą nuo visuomenės per visus nepriklausomybės metus. Nusivylimas visada atsiranda iš nepatenkintų lūkesčių, o atitrūkimas reiškia, kad valdžia ima elgtis taip, tarytum ji būtų visiškai nepriklausoma nuo visuomenės valios ir dirbtų tik dėl savęs. Tie dalykai tarpusavyje susiję. Bet ne nusivylimas pagimdo valdžios atitrūkimą, o atitrūkimas – nusivylimą. O iš kur kyla tas jos atitrūkimas (teisingiau pasakius, atsiribojimas) bei jį liudijantys simptomai: pasipūtimas, žiūrėjimas iš aukšto, rinkiminių pažadų „užmiršimas“, žmonių niekinimas, jų nuomonės ignoravimas, abejingumas jų rūpesčiams, begėdiškas savo pranašumų demonstravimas, privilegijų plėtimas ir pan.? Skaityti toliau