Žymos archyvas: kraštotyrininkai
Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)
Ketvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau
Etninės kultūros vakare – apie muzikavimo tradicijas (0)
Kovo 2 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia trečiadienio etninės kultūros vakarų ciklą ir kviečia į Naujajame arsenale rengiamą vakarą, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.
Muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Skaityti toliau
Surengta viktorina Dieveniškių krašto jaunimui (0)
Dieveniškių kraštas išsaugojo daugelį senųjų tradicijų. Šis nuošalus Lietuvos kampelis traukė ir viliojo kalbininkus, etnografus, kraštotyrininkus. Čia užrašyta daug dainų, pasakojimų, aprašyti tradiciniai darbai, įrankiai, audiniai. Šiame krašte nuo seno drauge gyveno lietuviai, gudai, žydai. Įvairių tautų apsuptyje susiformavo unikali Dieveniškių šnekta, nusipelniusi garsių kalbininkų dėmesio. Skaityti toliau
Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinis dzūkų vakaras, pašvęstas Veisiejų kraštui (0)
Balandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.
Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.
Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau
Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta nauja B.Juodzevičiaus knyga apie partizanus (0)
Vasario 13 d. paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną uteniškius pakvietęs Utenos kraštotyros muziejus jiems padovanojo įsimintiną renginį – muziejuje buvo pristatyta nauja Utenos krašto garbės piliečio, kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus knyga „Akistata su mirtimi“, o jos pristatymas prasmingai papildytas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Teatro studijos, kuriai vadovauja mokytojas Nerijus Rastenis, Juozo Grušo, Stasio Kašausko kūrybos motyvais sukurta literatūrinė-muzikinė kompozicija. Skaityti toliau
Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje (1)
Dabar tai – Liubčia pavadintas miestelis Naugarduko (Gudija) apylinkėse. Piliavietėje yra išlikęs tvirtovės bokštas, galingas įvažiuojamųjų vartų su bokšteliu statinys ir keli istorizmo stiliaus dviaukščiai pastatai. Šiuo metu lėtai atstatinėjami pilies kuorai – gal vienus pabaigus nesugrius ir kiti statiniai? Aišku viena – jokiomis sąlygomis nesikeis nuostabus vaizdas į Nemuno vingį, miškus, kuriuose, kaip pasakojama padavimuose, medžiojo karalius Mindaugas.
Istorikas Teodoras Narbutas studijoje „Lietuvių tautos istorija“ (T. 4, Wilno: A. Marcinowski, 1838, p. 508–510) rašė apie ankstyvąją valstybės istorijos dalį, be kita ko, paminėdamas ir Liubčią bei jos valdytojus: „Kai Lenkijoje buvo pradėtas kurti Dominikonų ordinas, palaimintasis Vitas, trokšdamas dvasiškai apaštalaudamas padėti tamsumoje, tai yra stabmeldystėje skendinčioms tautoms, prisidėjo prie šventojo Jackaus: apsivilko vienuolio abitą ir tapo jo mokiniu ir apaštališko žygio bičiuliu. Skaityti toliau
Mokslininkų ir kraštotyrininkų žvilgsnis nukrypo į Vilkaviškio rajoną (0)
Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) jau prasidėjo pirmoji šiemet leidyklos organizuojama vasaros ekspedicija. Tokių kūrybinių išvykų šią vasarą bus dvidešimt.
Bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks net 114. Ekspedicijų tikslas – būsimų monografijų apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų pradžia. Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)
R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti, jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės: jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši knyga pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau
A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)
įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę
į seirą dangų
į pelkių neviltį
jotvingio įniršį –
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau
Linksmakalnis: miestelis mena ne tik juoką, bet ir šiurpias nelaimes (4)
Ant Linksmo kalno, kuris stūkso greta kelio Kaunas-Prienai-Alytus, skardingosios Jiesios ir Šventupės santakoje, apsuptoje tvenkinių, ne visuomet dėjosi linksmi dalykai. Šio miestelio istorija paslaptinga, iki galo neatskleista, gana šiurpulinga ir netipiška kitoms Lietuvos gyvenvietėms.
Karinis miestelis
Prie įvažiavimo į miestelį teberiogso sargybos namelis. Išdaužyti langai, išplėštas pastato vidus liudija, jog jis seniai nebeprižiūrimas. Tai – vartai į buvusį slaptą sovietų kariškių miestelį. Skaityti toliau
Tadui Šidiškiui – 70 (7)
www.alkas.lt
Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkurė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui.
1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.
Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Skaityti toliau