Žymos archyvas: kraštotyra
Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)
Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.
Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau
V. Juodpusis. K. Skebėra – patriotas, literatas (1)
Birželis… Jis ateina ir vėl nutolsta. Atrodo, tą mėnesį esame gerai įsidėmėję, nes jis Lietuvai – ypač skausmingas.
Birželio 15-ąją, 1940-aisiais, sovietai, įvesdami savo kariuomenę į Lietuvą, paskandino žmones prievartos, veidmainystės ir kančių liūne. O jau po metų, birželio 14-ąją, darbščiausią mūsų visuomenės dalį, inteligentiją išdangino į Sibirą, į Rusijos šiaurę, kur kiekvienas patyrė neapsakomą kančią. Ir antrosios sovietų okupacijos metais toji rusiškoji kančių jūra neišseko. Ji gilėjo ir platėjo. Ją patyrė tūkstančiai savo gimtinę mylinčių Skaityti toliau
Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)
Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.
Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje. 1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau
Veidų ir žemės vagos (II) (0)
Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.
Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.
– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija?
– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)
Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.
Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau
Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)
Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…
Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau
Kultūros paveldo šviesuolis. Kraštotyrininkui, paminklosaugininkui Jonui Nemaniui – 90 (1)
Kraštotyrininkas, rašytojas
Pradedant rašinį apie gamtos, kultūros ir mažosios architektūros paminklus, dažnam iškyla klausimas; ar Zarasai turėtų gausų išaiškintų, įamžintų ir išsaugotų šios srities objektų paveldą, jeigu ne paminklosaugininkas Jonas Nemanis? Atsakymas vienareikšmis, – be šio rūpestingo darbštuolio, mes neturėtume daugelio kultūros vertybių, kurios būtų neatrastos, pamirštos, laiko bei žmogaus sunaikintos ar kitaip dingusios iš Zarasų rajono istorijos.
Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo (46)
Kauno tautinės kultūros centras (Adomo Jakšto g. 18, Kaunas) kviečia 4-19 m. vaikus bei jaunimą, norinčius susipažinti su lietuvių tautine kultūra, įsilieti į etninės kultūros, kraštotyros, tautodailės, dainavimo, muzikavimo studijų, šokių ir folkloro ansamblių gretas.
Jaunuolių laukia profesionalių pedagogų, folkloristų, muzikantų, dailininkų vadovaujamose studijose, ansambliuose, kuriuose bus galima patirti bendravimo džiaugsmą šokant, dainuojant, tapant, kuriant nepakartojamus savo širdžių Skaityti toliau
Šiuolaikiškas ir įdomus projektas „Kurkime Respubliką“ telkia mokyklas ir organizacijas (0)
Prieš savaitę paskelbus apie nacionalinių projektų „Skaidrumo laboratorija“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Atgal į ateitį“ pradžią, prie jų panoro prisijungti ne tik gausus būrys mokyklų, bet ir įvairios organizacijos, iniciatyvos. Tarp jų – Kauno jaunųjų turistų klubas, pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“, profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ ir kiti.
„Sulaukėme daug mokyklų ir įvairių organizacijų laiškų ir skambučių, atsakinėjome į jų klausimus, pasakojome apie savo planus, – teigė Skaityti toliau
Jaunimo laukia nuotykiai, savarankiška veikla ir žinios apie savo kraštą (0)
Nuo vasario pradžios pradedami įgyvendinti nacionaliniai pilietiškumo projektai, kurių metu jaunimas spręs ne tik jam, bet ir visai valstybei aktualias problemas: kovos su korupcija, gaivins gimtojo krašto istoriją, skatins skirtingo amžiaus mokinių solidarumą ir kurs visiems draugišką mokyklą. Nacionaliniai projektai atrinkti iš 120 pilietinių iniciatyvų, kurias įgyvendino bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų mokiniai bei kolegijų studentai, dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“.
„Šį kartą projektų autoriai – vaikai ir jaunuoliai. Skaityti toliau
Pristatoma nauja knyga „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“ (0)
Sausio 31 dieną, 17 val. Vilniuje, „United Agencies“ pastate (A.Goštauto g. 40) vyks naujos Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“ pristatymas.
Ši knyga yra išsamus kelionių vadovas po istorinio Medininkų regiono pietinę dalį – Šilalės rajono Laukuvos apylinkes. Knygos įvade trumpai aptariama šių vietovių gamta ir svarbiausi praeities bruožai. Pagrindinėje dalyje aprašytos 32 gyvenamosios vietovės, pristatomi ten esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai. Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (76)
Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939–2014).
Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau
Mirė kraštotyrininkas ir keliautojas Juozas Čepelė (1)
Eidamas 86-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, keliautojas Juozas Čepelė.
Juozas Čepelė gimė 1927 m. rugpjūčio 13 d. Leningrade. Tėvai po santuokos išvyko gyventi į Sankt Peterburgą, kurio priemiestyje nuomininkų teisėmis dirbo žemę, vertėsi iš parduodamo pieno ir kitų žemės ūkio gaminių.
Mano tėvai buvo aukštaičiai. Tėvas – iš Švenčionių apskr. Tverečiaus valsč., Skaityti toliau
Žygeiviai kviečia į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio (2)
Panevėžio žygeiviai jau daugelį metų rengiantys baltiškas Rasos šventės apeigas, šiemet kviečia Rasas švęsti ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės, Kėdainių rajone birželio 23-24 dienomis.
Iš pradžių buvo paskelbta, kad šventė vyks ant Sukinių piliakalnio prie Šventosios upės, Ukmergės rajone, tačiau paskutiniu metu žemės sklypo savininkas šventę uždraudė.
Į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio žada atvykti ir Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ šiemet švenčiančio savo veiklos 50-etį nariai. Skaityti toliau
A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)
Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..
Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau
In Memoriam Rasai Petkevičienei (1953-2013) (6)
In Memoriam kolegei Rasai Petkevičienei (1953-2013) Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės bibliotekininkei
„Gyvenimas yra dovana – kaip neprašant duodama, taip neklausiant ji gali būti atimta. Tai supranti ribiniais gyvenimo momentais, kai nubyra visi niekai, užpildantys tam tikras dvasios tuštumas. Įvairios ambicijos, puikavimasis prieš kitus. Turtas, prabangūs daiktai, gigantomanijos. Norėčiau, kad iš manęs nebūtų atimtos mėgstamos knygos, mylimi autoriai ir esminiai ryšiai su pačiais brangiausiais žmonėmis. Laimingas gyvenimas – žinia kvailiams, svarbus tik prasmingas gyvenimas. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)
Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.
Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau
Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta nauja B.Juodzevičiaus knyga apie partizanus (0)
Vasario 13 d. paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną uteniškius pakvietęs Utenos kraštotyros muziejus jiems padovanojo įsimintiną renginį – muziejuje buvo pristatyta nauja Utenos krašto garbės piliečio, kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus knyga „Akistata su mirtimi“, o jos pristatymas prasmingai papildytas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Teatro studijos, kuriai vadovauja mokytojas Nerijus Rastenis, Juozo Grušo, Stasio Kašausko kūrybos motyvais sukurta literatūrinė-muzikinė kompozicija. Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia (9)
Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.
Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau
V.Mačiekus: Gyvenimas kraštotyros ekspedicijų ritmu (1)
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus gyvenimo neįsivaizduoja be kraštotyros ekspedicijų – joms per atostogas randa laiko jau beveik pusšimtį metų. Pasak šio Rokiškio krašto garbės piliečio, jos leidžia pažinti krašto dvasią, tikrąją istoriją, kartu su senaisiais žmonėmis ją emociškai išgyventi. Žymusis kraštotyrininkas jau yra sudaręs ir parengęs devynias serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijas, pasakojančias apie Sintautus ir Žvirgždaičius, Panemunėlį (du tomai), Žagarę, Obelius ir Kriaunas, Platelius, Tauragnus, Žiobiškį, Širvintas, Veprius, ir dar rengia septynias monografijas. Šiemet, kaip ir kasmet, dalyvavo ekspedicijose, be to, vadovavo ekspedicijai po Panemunį gimtajame Rokiškio rajone. Skaityti toliau
Lietuvos muziejų kelias tęsiasi Aukštaitijoje (0)
Birželio 16 d., šeštadienį, Lietuvos muziejų kelio pirmoji stotelė Aukštaitijoje – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Nuo 12 val. Reibinių k., Skaistgirio sen., Joniškio r. įsikūrusioje tautosakininko Mato Slančiausko sodyboje-muziejuje lankytojų lauks tradicinė „Amatų diena“.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus įkurtas 1989 m. Muziejuje saugoma ir eksponuojama archeologinė, istorinė, etnografinė medžiaga, pasakojanti apie Joniškio krašto istoriją ir kultūrą, Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)
R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti, jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės: jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši knyga pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau
Dokumentiniame filme įamžintas iškilus kraštotyrininkas K.Lovčikas (0)
Gegužės 16 d., trečiadienį, 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į dokumentio filmo „Klemukas“ pristatymą ir susitikimą su filmo herojumi – kraštotyrininku, Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėju, kryždirbiu Klemensu Lovčiku. Renginį ves filmo režisierius Jonas Tilvikas.
Klemensas Lovčikas (g. 1937 m.) daugiau kaip keturias dešimtis metų atidavė krašto kultūros puoselėjimui. Kraštotyra Klemensą suviliojo dar paauglystėje, kai jis pradėjo rinkti įvairiausių pavidalų akmenis. Šį savo pomėgį jis šmaikščiai vadina „akmenlige“. Nuo mažumės pamėgta medžio drožyba, kalvystė, muzikos instrumentų meistravimas žavi kraštotyrininką iki šių dienų. Neišblėso ir aistra keliauti po kaimus, bendrauti su žmonėmis, ir rinkti senienas, folklorą. K. Lovčikas surinko apie 3500 eksponatų, Skaityti toliau
Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių (26)
Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau
A.Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje? (62)
1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas Sajauskas sako: Skaityti toliau
Etninės kultūros plėtros atspalviai (1)
Klaipėdos rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Todėl rajono Kultūros skyriui ir kultūros įstaigoms tenka plušėti dvigubai: atstovauti abiejų regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – etninės kultūros globos tarybose. Nuo 2005 m. veikiantis Dovilų etninės kultūros centras puoselėja tiek žemaitiškąją, tiek lietuvninkų kultūrą, tačiau labiau kreipiamas dėmesys į Mažosios Lietuvos nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir propagavimą, nes šios kultūros židinių rajone labai mažai išlikę. 2011 m. pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012–2014 m. programą. Skaityti toliau
Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)
Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.
Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau
Perkūno aikštės ąžuolas (2)
Su Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi kalbasi Juozas Šorys
– Sveikinu – šiemet kaip reta vienbalsiai buvai išrinktas Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatu. Tikrai tos garbės esi vertas! Iš kokio kelmo toks smarkuolis buvai išspirtas?
– Esu kaunietis. Tėvai gimė karo metais, jų likimai klostėsi sudėtingai. Laimei, trėmimų išvengta. Skaityti toliau
A. Drigotas: Apie pilietiškumo daigus ir nuodus (0)
Paklausus apie pilietiškumą šiandien, Skaistgirio (Joniškio rajonas) šviesuolio 83-ejų metų Augustino Drigoto veidu nubėga šešėlis: prieš porą savaičių pristatant monografiją apie gimtą kraštą, kuriai pradžią davė dešimtmetį rinkta šio žmogaus medžiaga, neatėjo nė vienas mokytojas.
Mažo miestelio kraštotyrininko nuomone, seniau „buvome „biednesni“, bet dukart dvasiškai stipresni“.
Latvijoje — kito lygio kultūra
– Jūsų garbus amžius leidžia prisiminti tai, kas daugeliui jaunų žmonių — tolima istorija. Papasakokite, koks tai buvo laikas: prieškaris, pokario metai? Skaityti toliau
Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys (13)
Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).
Tai buvo ypatingas laikas – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas. Tą laikotarpį vadinome trumpo sovietinio „atlydžio“ ir liberalizmo metais. Lietuvoje tai buvo jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo visur vyko trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau
