Žymos archyvas: kova už laisvę

Lietuvos apeliacinis teismas omonininką V. Razvodovą nuteisė 12 metų kalėti (0)

atts.lt nuotr.

Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau

Tūkstančiai bėgikų Vilniuje pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus (0)

Sausio 13-os begimas Vilniuje_madeinvilnius.lt,M.Tichanavicius foto

Sausio 14 d. tūkstančiai žmonių dalyvavo jau dvidešimt šeštą kartą vykusiame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

„Bėgimas – unikalus ir kartu  prasmingas būdas žuvusiųjų atminimui įamžinti. Į vieną komandą šimtus žmonių suburiantis bėgimas kiekvienam jo dalyviui suteikia galimybę išgyventi ypatingos bendrystės jausmą – bendrystės su visais savo komandos partneriais ir su visais šiuo keliu jau bėgusiais anksčiau. Tautos bendrumas Sausio 13-ąją vedė žmones stoti prieš sovietų tankus ir ginti savo Tėvynę”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais (0)

sausio_13_atminimo__lenta_ktu-lt

Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja renginių ciklą Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Laisvės gynėjų dienos renginių tema yra „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“. Prie jų prisijungti raginami ne tik KTU studentai, bet ir miesto bendruomenė.  

Renginiais siekiama ne tik priminti prieš 26 metus aukų pareikalavusius kruvinus įvykius, bet ir vieningai pasidžiaugti iškovotos laisvės jausmu.

Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

XX a. Pilėnai. 1946 m. Kalėdos Labūnavoje (2)

Kulkosvaidininkas Zenonas | I. Meškausko asmen. archyvo nuotr.

Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas (0)

100_6495

Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko, todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai… Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo. Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti,  žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę.

Atvykus į Airiją, į savo  vaikaičių gimtinę, maga kuo daugiau pamatyti, pažinti. Kai mano anūkė sako: „Myliu Lietuvą, nes ten gyvena močiutė“, atitariu: „Myliu Airiją, nes ten gyvena mano vaikai ir anūkai“. Šį kartą dukra, belaukdama atvykstančios viešnagėn, nupirko bilietus į Monagano teatre vyksiantį koncertą. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Parodytas spektaklis skirtas Romo Kalantos susideginimo metinėms (0)

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleivių muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ prezidentūroje | lrp.lt

Sekmadienį, gegužės 15 d. vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Prezidentūros Atvirų erdvių renginį – muzikinį spektaklį „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklį, skirtą Romo Kalantos susideginimo metinėms, dovanojo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleiviai.

Renginio rengėjų teigimu, „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ siekiama parodyti, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė. Muzikinis spektaklis sugrąžino į laikus, kai Lietuva buvo sovietinėje nelaisvėje, kuomet egzistavo melas, persekiojimai, nebuvo žodžio laisvės.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Jei taip toliau – netrukus pamiršime ir Krymo aneksiją (5)

Pirmasis Čečėnijos Respublikos Prezidentas Džocharas Dudajevas | xxiamzius.lt nuotr.

Pasaulio lyderių neturime nei mėgti, nei jų neapkęsti. Jie tokie, kokie yra, kokius juos suformavo visuomenė – jos papročiai, tikslai, istorinis palikimas, tautos mentalitetas. Bet kai kalbame apie čečėnus, daugeliui užverda kraujas: esą tai teroristai, kerštingi galvažudžiai, pasirengę kiekvienam oponentui kinžalu gerklę perrėžti…

Ar nepagalvojome, kad tai mūsų ir jų pavergėjų per amžius suformuotas požiūris? Nei Koranas, nei Talmudas, nei Biblija ar kitas šventasis Raštas neduoda pagrindo tokioms baimėms. Juk kiekviena tauta, neišskiriant ir lietuvių, turi savus banditus, savus didvyrius bei šventuosius. Vienus gerbiame, kitus dieviname, o trečių gėdijamės ir prakeikiame. Skaityti toliau

Nepriklausomybės dienos išvakarėse Vilniuje vyks piketas ir bus rodomas filmas už Tibetą (2)

Vasario pabaigoje šaukdami „Laisvę Tibetui“ susidegino du tibetiečiai – šešiolikmetis paauglys bei budistų vienuolis. Nuo 2009-ųjų metų jau skaičiuojama 144 gyvais fakelais virtusių tibetiečių, dėl kurių mirties, lygiai taip kaip ir 1972 metais okupuotoje Lietuvoje susideginusio Romo Kalantos, kalta represinė santvarka.

Kovo 10 d. dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių nacionalinį sukilimą prieš Kinijos agresiją, kai tūkstančiai taikių žmonių Tibete reikalavo, Skaityti toliau

M. Rudnickis. Kaip šeštokas Lenkijoje rinko pinigus, kad padėtų Lietuvai (6)

M. Rudnicki. asmen. nuotr

„Ką aš, šeštokas, galėčiau padaryti Lietuvai“, – galvojau naktį, apsuptas nevilties, jausdamasis visiškai bejėgis… Ir sugalvojau!“, – feisbuke plintančiame įraše rašo Lietuvoje gyvenantis Michalas Rudnickis (Michal Rudnicki). Socialiniame tinkle jis pasidalijo prisiminimais, kaip jis, būdamas dar moksleivis Lenkijoje, padėjo Lietuvai.

„Norėčiau pasidalinti savo prisiminimu apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje.

Tada man buvo 12 metų. Aš – šeštos klasės, Varšuvos priemiesčių mokyklos mokinys. Asmeniškai labai stebėjau ir pergyvenau dėl to, kas vyksta Vilniuje Skaityti toliau

Laisvės gynėjų diena Kaune: nuo šviesų instaliacijų iki nemokamo koncerto „Žalgirio“ arenoje (1)

Sausio 13-os renginiai Kaune_rengeju nuotr

Kaune vyksiantys Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai – skirti renginiai prasidės išvakarėse rengiama pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“. Sausio 13-osios vakare visi kauniečiai kviečiami į nemokamą koncertą „Žalgirio“ arenoje.

Antradienį, sausio 12-ąją, nuo 18.30 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“, kurioje – Ovidijaus Vyšniausko ir folkloro ansamblio pasirodymai. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynimo 25-metį (20)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Sausio 7–17 dienomis Seime vyks renginiai, skirti Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui paminėti. Renginiuose prisiminsime, kaip 1991 m. Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų agresorių ir savo ryžtu bei pasiaukojimu apgynė Lietuvos nepriklausomybę.

Sausio 7 d., ketvirtadienį, 14 val. jau 6 kartą vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojamas interaktyvus edukacinis renginys ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“, Skaityti toliau

Muziejuje pristatoma R. Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993 m. Sausio 13-ajai atminti“ (0)

1988-09-03. Apkabinkime Baltija. R.Požerskio nuotraukaSausio 8 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma VDU Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio paroda „Lietuva 1988–1993 m. Sausio 13-ajai atminti“. Ji skirta istoriniams įvykiams, vedusiems į mūsų šalies nepriklausomybės atgavimą, Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras Seinuose aptarė vietos lietuvių padėtį (3)

URM ministras Seinuose_urm.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 5 dieną lankėsi Seinuose, Lenkijoje, kur susitiko su lietuvių bendruomene ir vietos valdžios atstovais.

„Atvykau čia, nes noriu išgirsti, kuo gyvenate, ir padėkoti už Jūsų nuoseklų darbą ir pasišventimą puoselėjant lietuvybę ir indėlį stiprinant Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie yra ypač svarbūs abiejų šalių žmonėms“, – sakė L. Linkevičius.

Su Punsko lietuviais ministras aptarė Lenkijos lietuvių padėtį ir jų poreikius, lietuviškų švietimo įstaigų Lenkijoje padėtį, jaunimo situaciją, kultūrinius ir leidybos projektus, Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti (0)

Rekonstruotame partizanu bunkeryje LGGRTC darbuotojai istorikai Darius Juodis, Vilius Kyguolis ir Grenadieriaus klubo narys Ramunas Skvireckas-genocidas.lt

Birželio 22 – liepos 27 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ Parodos kuratorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Partizaninėms kovoms  paminėti skirtoje parodoje pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą (17)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.

Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau

A. Kubilius: Sprendimas išteisinti omonininkus – sukrečiantis ir absurdiškas (1)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“

„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.

„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

Panevėžiečiai susipažins su Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraščiu (0)

Balcio dienorastisSausio 20 d., antradienį, 17 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ (vadovė Giedrė Baltuškienė). Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Istorijos puslapiai: 1991 metų sausis Jurbarke. (0)

Jurbarkas sausis1991_01_14_web2Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.

Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau

Seime įteikta 2014 m. Laisvės premija (1)

Adamui Michnikui iteikiama Laisvs premija.lrs.lt

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui įteikta 2014 metų Laisvės premija.

Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė A. Michnikui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė – Laisvės premijos diplomą.

„Simboliška, kad prieš 24-erius metus, A. Michnikas čia Vilniuje, kaip Lenkijos Respublikos Seimo prezidiumo ir Lenkijos žiniasklaidos atstovas, buvo drauge su mumis, su tauta, pasiryžusia krauju apginti Skaityti toliau

Partizano Balčio dienorašio, laiškų ir eilėraščių pristatymas Istorinėje prezidentūroje (0)

partizano dienorascio pristatymas_istorineprezidentura.lt

2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatė Samanta Veršelytė. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos – sausio 13-osios renginiai Kaune (3)

tautinio-jaunimo-eisena-sausio-13

Jau šį šeštadienį, sausio 10 d. Kaune prasidės Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai. Ateinantį pirmadienį, sausio 12 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks pilietiškumo akcija prie laužų „Sveika būk, Laisve!“, o antradienį, sausio 13-ąją, renginiai vyks visą dieną.

Renginių programa:

Sausio 10 d.

15 val. paskaita „Laisvės paradoksai: Laisvė ir atsakomybė“, Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18). Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui A. Michnikui (2)

Adamas Michnikas_lt.wikipedija.org

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai numatantį nutarimą „Dėl 2014 metų Laisvės premijos paskyrimo Adamui Michnikui“ (projektas Nr. XIIP-2521)  vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ (3)

Atgimimo mitingai. Iš KGB arch. nuotraukų archyvo.

Nuo rugpjūčio 1d. iki rugsėjo 1 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Parodos kuratorius – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Parodoje eksponuojama KGB sukaupta didelė nuotraukų kolekcija, kurioje įamžinti mitingų už laisvę dalyviai.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui (35)

Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.

Pradėti šį laišką norėčiau nuo to, jog Jūs mano šeimoje visuomet buvote autoritetas. Amžiną atilsį, mano močiutė,  kaime niekados neleisdavo tarti blogo žodžio apie Jus. Noriu pripažinti, kad man taip pat išliksite, kaip viena svarbiausių, iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje, nepaisant paskutinių Jūsų pasisakymų  Demokratijos ir Tautos atžvilgiu. Tačiau būtent jie ir paskatino parašyti Jums laišką.

Gerb. profesoriau, turėjau galimybės su Jumis artimiau susipažinti, kuomet 2013 m. gruodžio mėn.  buvome susitikę Briuselyje. Aš tuo metu buvau vienas iš jaunuolių, atkeliavusių į ekskursiją apžiūrėti Europos Parlamento, Skaityti toliau

Ukrainą pasiekė pirmoji finansinės paramos iš Lietuvos dalis (9)

ukrainai parama Jau ne kartą įvairiose akcijose ir renginiuose išreikštas lietuvių solidarumas už laisvą ir demokratišką valstybę kovojantiems ukrainiečiams nebėra vien tik moralinis. Šią savaitę Ukrainą pasiekė pirmoji neabejingų Lietuvos piliečių paaukotų pinigų dalis – beveik 10 tūkst. litų. Kaip ir buvo žadėta, visos lėšos bus panaudotos tik taikiems tikslams. Informaciją apie sėkmingą pinigų perlaidą šiandien patvirtino Šarūnas Matulevičius, piniginių aukų Lietuvoje rinkimą inicijavusio ir jį vykdančio pilietinio judėjimo „Už demokratiją. Ukraina“ iniciatorius ir vadovas. Skaityti toliau

Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje (3)

Medininkų žudyniu minėjimas 2011 m. | prezident. spaudos tarnybos nuotr.

Sausio 10 d. Generalinėje prokuratūroje vyko spaudos konferencija, kurioje Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė supažindino su svarbiausiais faktais apie ikiteisminio tyrimo eigą.

„Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys, – sakė grupės vadovas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas. Visi jie yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie anksčiau buvo komunistų partijos vadovai, gynybos, vidaus reikalų ministerijų, KGB atstovai, karininkai ir dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją bei kitus objektus“.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones – suėmimus, o 7 asmenų duomenys dar yra tikslinami. Skaityti toliau