Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema. Skaityti toliau
Žymos archyvas: Konstitucinis teismas
J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.
Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau
G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)
Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).
Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)
Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus.
Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje, įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau
KT išaiškino, kad apkalta galima ir už iki einant pareigas padarytus nusikaltimus (0)
Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį, vasario 24 dieną, paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti pareigas.
„Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo statuto nuostata tiek, kiek pagal ją apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ar teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ar teisėjo ir Seimo nario pareigas, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui. Skaityti toliau
Grupė signatarų suabejojo Lietuvos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl bendradabiavimo gynybos srityje konstitucingumu (7)
Vasario 13 d., pirmadienį, grupė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku. Pasak po susitikimo Signatarų išplatinto pranešimo, sudėtingo pokalbio metu buvo aptarti karo eskalacijos Lietuvoje klausimai bei Seimui ypatingos skubos tvarka pateiktas ratifikuoti šių metų sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Po šio susitikimo signataras Egidijus Klumbys Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)
Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.
Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau
M. Zasčiurinskas. Kas yra šeima prisitaikėliškumo amžiuje? (1)
Šiandien dažnai girdime, kad gyvenimas – tai vien malonumai. Populiaru deklaruoti, esą gyvename tik kartą, tai kodėl save varžyti, riboti bei apkrauti pareigomis ir įsipareigojimais. Todėl nenuostabu, kad šiame amžiuje, kuris skatina malonumų vaikymąsi, mums bandoma įpiršti, kad tradicinė šeima asocijuojasi su neigiamais potyriais.
Juk šeimos gyvenimas reikalauja pastangų ir atsakomybės, ištikimybės. Reikalauja, kad žmogus mąstytų ne tik apie save, bet ir apie kitus – žmoną, vyrą, vaikus. Tai didžiulis iššūkis, todėl šeimos institutas kai kam pradeda atrodyti kaip niekam nereikalinga atgyvena. Prisitaikėliškumo, Skaityti toliau
V. Stundys. Asmenvardžių rašymas dokumentuose: sąmoningai kuriamas teisinis chaosas? (17)
Viešąją erdvę vėl pradėjo drebinti griausmingi pranešimai apie tai, kad jau trečias teismas leido asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skleidžiama informacija dozuojama: kas patogu skalambijama, o kas netinka teismo sprendime – nutylima.
Sąvokų painiava. Jau nuo pat praeitų metų Vilniaus miesto apylinkės teisėjo Gintaro Seikalio sprendimo, pasirodančiuose komentaruose viskas suplakama į vieną krūvą, sąmoningai neskiriami esminiai dalykai. Visais atvejais teismai ragina įgyvendinti Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos konstitucinio statuso doktriną. O komentatoriai gal tyčia visai neskiria paso nuo kito Skaityti toliau
V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau
Liberalai ir socialdemokratai kviečia į referendumą, kuris neįvyks? (5)
Kovo 30 d. Seimo Europos informacijos biure vyko apskirtojo stalo diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“. Diskusijos iniciatoriai – Seimo Konstitucijos komisija ir Liberalų frakcija. Beje, pastaroji inicijavo įstatymo pataisą, kuria siekiama pašalinti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, draudžiančią dvigubą pilietybę, ir nustatyti, kad „Lietuvos respublikos piliečiai pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.“
Diskusijoje dalyvavo įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, žiniasklaidos, mokslo institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Skaityti toliau
Prezidentė kreipiasi į KT dėl prieštaringai vertinamo Vyriausybės nutarimo (2)
Kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.
„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų Skaityti toliau
„Savaitės pjūvis“ apie neeilinę Seimo sesiją, valstybinę kalbą ir referendumus (video) (0)
Šioje laidoje: kas sužlugdė neeilinę Seimo sesiją? Interviu su Seimo nariu Valentinu Stundžiu.
Ar išsaugosime lietuvių kalbą? Kalbamės su V. Stundžiu ir kalbininku, profesoriumi Arnoldu Piročkinu.
Kodėl Lietuvoje nepopuliarūs referendumai? Tęsiame pokalbį su buvusiu Konstitucinio Teismo pirmininku Juozu Žiliu. Skaityti toliau
KT: merų nušalinimas neprieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta draudimo savivaldybės tarybos narį nušalinti nuo mero ar mero pavaduotojo pareigų arba jo nušalinimo nuo šių pareigų trukmę ribojančių papildomų kriterijų, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pažymėjo, jog iš pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų visumos ir jame nurodytų Konstitucijos straipsnių, teisinio reguliavimo atitiktis kuriems ginčijama, matyti, kad pareiškėjas abejoja BPK 157 straipsnyje įtvirtinto laikino nušalinimo Skaityti toliau
L.V. Medelis. Anomija ir zuikis medyje (11)
Gera prisėsti ant suoliuko Seimo pašonėje, kai vėsa vos pora laipsnių minus, saulė šviečia tingiai ir šaltai, o po sėdyne gali pasikišti storą šeštadieninį izoliacinį sluoksnį, kuris kažkada šaukėsi kaip „Visos tavo mintys“. Pasaulis yra puikus. Stebėk: štai, pro LRS III rūmų duris išeina gerbiamas žmogus. Tu žinai, kad kažkada jis buvo eilinis seksotas. Link jo žengiantis kitas pilietis taip pat buvęs seksotas (sekretnyj sotrudnik – rus., KGB slaptasis bendradarbis) yra visai negerbiamas. Jis nesveikai sustorėjęs tepaluotais plaukais nusmurgėlis, dėvintis trečio pardavimo „Humanos“ kelnes, madingai murzina skylėta striuke. Ir nelaimingas. Nes yra pralaimėjęs gyvenimą. Skaityti toliau
P. Gylys. Drąsos diena Lietuvos teisėsaugoje (3)
Ne kartą ir ne du esu girdėjęs sakant: „Jeigu Lietuvoje rastųsi bent vienas drąsus prokuroras ar teisėjas, neteisybė mūsų šalyje imtų trauktis“.
Ar nebus taip, kad tokia diena išaušo? Vakar, sausio 27-ąją. Pirma, prokuroras Gintas Ivanauskas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iškėlė klausimą dėl būtinumo apklausti šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę valstybės paslapties nutekinimo arba, paprasčiau, prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės byloje. Skaityti toliau
KT: valstybinė pensija už tarnybą – ne privilegija (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos tiek, kiek jomis nebuvo draudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, ginčydamas minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, teigė, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinę
Vokietijos kanclerė A. Merkel pavadinta „recidyviste“ ir apskųsta Konstituciniam teismui (8)
Grupė Vokietijos advokatų apskundė šalies Konstituciniam teismui Vokietijos vadovybės imigracinę politiką. Apie tai sausio 22 d. pranešė Vokietijos dienraštis Der Spiegel. Pareiškėjai teigia, kad Vokietijos kanclerė vykdydama savo politiką ne kartą išėjo už įstatymo ribų. Konkrečiai įvardijamas rugsėjo 4 d. A. Merkel priimtas sprendimas atidaryti Vokietijos sienas pabėgėliams.
Teismo reikalaujama pripažinti nutarimą atidaryti sienas pabėgėliams, prieštaraujančiu Kostitucijai. Taip pat prieštaravimu Konstitucijai gali būti pripažinta tai, kad A. Merkel pabėgėlių atžvilgiu neleido pritaikyti Dublino susitarimo Skaityti toliau
KT: Seimas, vadovaudamasis vadovų ataskaitomis, negali imtis atleidimų (1)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kokie padariniai galimi Seimui išreiškus nepritarimą šiai ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Skaityti toliau
V. Daujotis: Konstitucinis Teismas de fakto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas (3)
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“
Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu. Skaityti toliau
Lenkija stipriai apribojo Konstitucino teismo nepriklausomumą (9)
Lenkijos prezidentas Andržejus Duda pasirašė įstatymo pakeitimą kuris numato, kad Konstituciniam tesmui priimti sprendimus nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių balsų, o ne paprasta dauguma.
Be to, sprendžiant labiausiai ginčijamus klausimus privalės dalyvauti bent 13 iš 15 teisėjų, nors anksčiau pakako devynių.
Taip pat iki šešių mėnesių buvo pailgintas laikotarpis, per kurį šis teismas negali vetuoti naujų įstatymų.
Prieš tai Europos Komisija perspėjo Lenkijos valdžią, kad ši kėsinasi į konstitucinės teisės nepriklausomumą. Skaityti toliau
Hidraulinį ardymą susidariusių atliekų palikimas žemės gelmėse neprieštarauja Konstitucijai (9)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos tiek, kiek jose nustatyta, kad hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius susidariusios kasybos pramonės atliekos gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai (jose įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes,
Seimas užvėrė duris R. Paksui į Seimą ir Prezidentūrą (2)
Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas „Tvarka ir teisingumas“ partijos vadovas ir europarlamentaras Rolandas Paksas ir toliau negalės kandidatuoti į Seimą ir prezidentus.
Seimas po antrojo balsavimo nepritarė siūlymui papildyti 56 Konstitucijos straipsnį trečiąja dalimi, numatančia, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens Skaityti toliau
KT: draudimas kariams dirbti kitą darbą neprieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime konstatavo, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį draudžiama profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą
G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,