Žymos archyvas: Konstitucinis Teismas (KT)
KT išaiškino, kad apkalta galima ir už iki einant pareigas padarytus nusikaltimus (0)
Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį, vasario 24 dieną, paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti pareigas.
„Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo statuto nuostata tiek, kiek pagal ją apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ar teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ar teisėjo ir Seimo nario pareigas, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui. Skaityti toliau
KT: merų nušalinimas neprieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta draudimo savivaldybės tarybos narį nušalinti nuo mero ar mero pavaduotojo pareigų arba jo nušalinimo nuo šių pareigų trukmę ribojančių papildomų kriterijų, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pažymėjo, jog iš pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų visumos ir jame nurodytų Konstitucijos straipsnių, teisinio reguliavimo atitiktis kuriems ginčijama, matyti, kad pareiškėjas abejoja BPK 157 straipsnyje įtvirtinto laikino nušalinimo Skaityti toliau
KT: valstybinė pensija už tarnybą – ne privilegija (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos tiek, kiek jomis nebuvo draudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas, ginčydamas minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, teigė, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybinę
KT: Seimas, vadovaudamasis vadovų ataskaitomis, negali imtis atleidimų (1)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kokie padariniai galimi Seimui išreiškus nepritarimą šiai ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Skaityti toliau
KT: draudimas kariams dirbti kitą darbą neprieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime konstatavo, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį draudžiama profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą
Vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai (0)
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šią bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą, kuriame teigta, Skaityti toliau
A. Kubilius: Konstitucinis Teismas šiandien darkart patvirtino – solidarumas nėra konstitucinė vertybė (5)
Šiandien Konstitucinis Teismas išplatintame nutarime nurodė, kad per sunkmetį aukštesnes pareigas einančių prokurorų algos sumažintos neproporcingai ir todėl turi būti kompensuojamos.
Konstitucinis Teismas ne pirmą kartą pažymi, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, tačiau tokiais atvejais turi paisyti proporcingumo principo. Tai nebe pirmas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris parodo, kad pagal Konstitucinį Teismą solidarumas nėra konstitucinė vertybė. Konstitucinis Teismas nemano, kad iškilus sudėtingoms Skaityti toliau
KT nurodė išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams (0)
Konstitucinis Teismas pirmadienį, gruodžio 22 dieną, nurodė, kad valstybė per protingą laikotarpį turi išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams, kurių atlyginimai per krizę buvo sumažinti nesilaikant proporcijų.
Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą pagal dvidešimt vieną Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar teisiniu reguliavimu, kuriuo, kaip teigė pareiškėjas, dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos Skaityti toliau
KT: Sumažintos pensijų įmokos neprieštarauja Konstitucijai (1)
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje 2012 metais nustatytas sumažintas kaupiamosios pensijų įmokos dydis (1,5 procento pensijų kaupimo sistemos dalyvių pajamų), neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas rėmėsi savo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, be kita ko, tuo, Skaityti toliau
K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)
Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau
