Žymos archyvas: Komunistų partija

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

Grupė Seimo narių siūlo Komunistų partiją įvardinti – genocido vykdytoja (40)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, Dalia Kuodytė ir Povilas Urbšys siekia Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Jie Seime įregistravo tokį projektą.

„(Seimas) konstatuoja, kad Lietuvos komunistų partija sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja Skaityti toliau

P. Urbšys. Ar tikrai, gerbiami ponai, vėl norite išbandyti lietuvio kantrybę? (5)

Povilas Urbšys | penki.lt nuotr.

Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė, pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme. Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.

Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema. Skaityti toliau

A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto (1)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.

Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):

„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau

A. Zolubas. Neįvardinta ir nepasmerkta nusikalstama organizacija (15)

komunistai-luksas.wordpress.com-nuotr

Lietuvos Komunistų partija (LKP) – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. kaip sudedamoji TSRS Komunistų partijos (iki 1952 m. vadinosi VKP(b); po – TSKP) dalis. Ji buvo valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41 m. ir 1944–90 m.). Jos ideologija rėmėsi K.Markso, F.Engelso ir Lenino teorijomis. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą, pokario metais LKP organizavo liaudies gynėjų (stribų) ir etatines saugumo formuotes kovai su Lietuvos partizaniniu judėjimu.

Pagal narių skaičių LKP buvo viena didžiausių TSRS respublikinių partijų. Skaityti toliau

A. Zolubas. Komunistinį paveldą būtina įvertinti, įvardinti, pasmerkti (3)

komunistai-luksas.wordpress.com nuotr

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Represijų politinis organizatorius – Komunistų partija tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms nusikaltimus vykdyti.

Genocido organizatorius Skaityti toliau

A. Liekis, G. Visockas. „Juodasis sausis“: lietuviška ir azerbaidžanietiška versijos (0)

kavkaz-uzel.ru nuotr.

Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.

Rytų kontekstas

Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau

Moldovoje vyksta itin svarbūs šiai šaliai rinkimai (1)

Moldovos vyriausybės nuotr.

Moldovoje šiandien, lapkričio 30 dieną, vyksta itin svarbūs vietos parlamento rinkimai, kurie gali nulemti šios šalies ateities pasirinkimą.

Dalyvauja 19 politinių partijų, vienas rinkimų blokas ir dar 4 kandidatai yra patys save iškėlę. Skaityti toliau

Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą (3)

Leonido Brežnevo nekrologas sovietiniuose laikraščiuose | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Nuo seniausių laikų carinėje Rusijoje, bolševikų viešpatavimo laikais, komunistinėje SSRS, o ir šiandieninėje šioje Rytų valstybėje pasikėsinimai į vadovus, aukštus pareigūnus bei politikus yra įprastas dalykas. Vieni įvykiai įgauna platų rezonansą tuojau pat, kiti – praėjus tam tikram laikui, o kai kurie lieka beveik nežinomi plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių – pasikėsinimas į Leonidą Brežnevą 1969 m. sausio 22 d.

Jis ilgai buvo apgaubtas paslapties skraiste, o nusikaltimo tyrimo rezultatai nugulė į gilius „kagėbė“ stalčius. Dar ir dabar tvirtinama, kad tai buvo ne politinis aktas, o psichiškai nesveiko karininko išpuolis. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS? (12)

Pavadinimas provokacinis? Taip. Bet turbūt ne iš piršto laužtas. Tik gryniausias sutapimas, kad gruodžio 21-ąją, per pačią žiemos saulėgrįžą, kažkokie ten majai pranašavo Pasaulio pabaigą (o paskui nusiplovė rankas), ir tą pačią dieną, prieš 133 metus, Goryje gimė Josifas Stalinas (Džiugašvilis), per savo 26 diktatoriavimo metus tūkstančiams įvairių SSRS tautų atstovų, taip pat ir lietuvių, lėmęs gyvenimo pabaigą tremtyse ir kalėjimuose.

Su juo susijęs ir kitas sutapimas: 1922 m. gruodžio 31 d. buvo įkurta SSRS, o lygiai po 69-rių metų, kai 1991 12 25 atsistatydino Michailas Gorbačiovas, ji iširo. Skaityti toliau

M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją (2)

Mindaugas Tamošaitis | lrs.lt nuotr.

Skelbiame istoriko dr. Mindaugo Tamošaičio pranešimą, skaitytą konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“ Seime šių metų spalio 19 d.

Lietuvos visuomenei gerai žinomas žymus JAV istorikas Alfredas Erikas Senas (Alfred Eric Senn) savo 1995 m. parašytoje knygoje „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ laikosi nuostatos, kad SSRS žlugime išskirtinis vaidmuo teko Lietuvai. Esą M. Gorbačiovo vykdyta reformų politika susidūrė su iš anksto atgimstančia nacionaline savimone Lietuvoje, mažiausiai dviem lygmenimis. Centras prieš provinciją ir centras prieš nepaklusnią tautą. Skaityti toliau

R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai (13)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės?

Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?

Į  klausimus atsako Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas. Su ponu Ryšardu Maceikianecu kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas. Skaityti toliau