Žymos archyvas: komunistai
V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)
Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.
Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“. Skaityti toliau
J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)
1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.
1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau
Romos popiežius – vatnikas? (25)
Gegužės 6 d. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Romos popiežius Pranciškus pasidabino Kremliaus propagandiniu ženklu „Georgijaus juostele“. Taip Rusijos komunistai pasveikino Romos popiežių Pranciškų su artėjančia „Pergalės diena“.
Skelbiama, kad popiežius Pranciškus iš Rusijos komunistų partijos nario Pavelo Dorochino priėmė ir užsisegė „Georgijaus juostelę“. Rusijoje šis simbolis siejamas su „pergale prieš fašizmą“. Tačiau po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje jis tapo teroro prieš Ukrainą simboliu. Skaityti toliau
V. Jasukaitytė. Kaip manipuliuoja šarikovai (10)
Nors šarikovai puola būriais, nors jiems parankiausia veikti pagal tikslią komandą, tačiau negalima sakyti, kad jų padermės viršūnėse nėra strategų. Strategija visada savitikslė, nukreipta į priešą, o priešas visada tas, kas kėsinasi atimti jų svarbiausią vertybę – kaulą. Be to, jie labai kerštingi. Tuo dar kartą įsitikinome paskutinėmis dienomis. Už komisija vis tik Seime buvo nubalsuota (projektą rasite straipsnio pabaigoje) ir jos pavadinimas skamba taip: DĖL MANIPULIAVIMO VIEŠOJOJE ERDVĖJE ŽVALGYBOS IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS BEI IKI TEISMINIO TYRIMO DUOMENIMIS, GALIMAI NETEISĖTO POVEIKIO TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMS, ĮTRAUKIANT JAS Į POLITINĘ KOVĄ, SUDARYMO. Skaityti toliau
V. Jasukaitytė. Ar galima Šarikovui perpilti kraują? (4)
Rašyti šį straipsnį įkvėpė paskutiniai įvykiai, tiksliau – tebeverdanti kova Seimo su prezidentūra. Ir dėl ko?!. Atrodo priežasties lyg ir nebūtų…
Na, apmovė Skvernelis Paksą ir socdemus – na ir kas? Ministras irgi žmogus – o žmogus turi teisę keisti savo nuomonę. Juk ir fariziejus Saulius kadaise tapo Pauliumi ir padėjo iki šiol nesugriautus pamatus krikščioniškąjai sistemai atsilaikyti. Taip ir Skvernelis – vieną dieną išgirdo proto balsą: “Neik su velniu obuoliauti” ir pasuko su Ramūnu. Ir kas galėjo taip sukrėsti abi partijas, kad reikėjo keisti ministrą? Likus pusmečiui iki rinkimų? Teisingai klausė prof. Sakalas, – ar Skvernelis nevykdo vyriausybės politikos?.. Skaityti toliau
Teatro sąjungos renginių sezoną atidarys Č. Stonio literatūrinė kompozicija (0)
Lietuvos teatro sąjunga atidaro pavasario renginių sezoną ir kviečia į pirmąjį vakarą. Balandžio 4 d. (pirmadienį), 18 val. žiūrovai išvys literatūrinę Česlovo Stonio kompoziciją „Tebūnie Dievo valia“, skirtą šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimui.
Vakaro programoje dalyvauja aktoriai – Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir operos solistas Pranas Zaremba.
Žymus Lietuvos arkivyskupas Teofilis Matulionis (1873-1962) –meilės, atlaidumo, tikėjimo, vilties ir tiesos skleidėjas. Skaityti toliau
J. Putinas. Sekta (18)
Pralėkė ketvirtis amžiaus kaip Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Draudžiama nacistinė ir komunistinė simbolika, naciai ir kompartija už įstatymo ribų, bet pastarųjų šešėliai niekaip neapleidžia mūsų Tėvynės. Vis dažniau pasigirsta tarybinės betvarkės ir skurdo besiilginčiųjų balsai, gausėja tų laikų nemačiusio, bet tikinčio pasaka apie stebuklingą praeitį jaunimo.
Sovietmečio komunistai save vadino partija, bet tikrovėje tai grynų gryniausia žiauri skerdikų religinė sekta. Ar sveiki žmonės kiša į kalėjimus ir tremia jiems neįtikusius? Ar laiko beprotnamiuose turinčius kitokią Skaityti toliau
T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis (35)
Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų. Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis… Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį. Skaityti toliau
T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)
Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.
Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau
V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video) (7)
Rugsėjo 16 d. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Budapešto žurnalisto Boriso Kalnokio (Boris Kálnoky) pokalbį su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu apie į Europą plūstančius migrantus. Šis pokalbis įvyko dar prieš migrantų sukeltas riaušes Vengrijos ir Serbijos pasienyje. Skelbiame Prano Valicko vertimą.
Vengrijos ministras pirmininkas ketina statyti tvorą ir prie sienos su Chorvatija (Šiuo metu ši siena jau baigiama statyti, – Alkas.lt). Pasak jo Europą gali atvykti 100 milijonų migrantų, kurie sunaikins europiečių kultūrą. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)
Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…
Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau
A. Zolubas. A. M. Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas neteisėtai ir nepelnytai (13)
Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.
Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.
Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau
A. Zolubas. Neįvardinta ir nepasmerkta nusikalstama organizacija (15)
Lietuvos Komunistų partija (LKP) – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. kaip sudedamoji TSRS Komunistų partijos (iki 1952 m. vadinosi VKP(b); po – TSKP) dalis. Ji buvo valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41 m. ir 1944–90 m.). Jos ideologija rėmėsi K.Markso, F.Engelso ir Lenino teorijomis. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą, pokario metais LKP organizavo liaudies gynėjų (stribų) ir etatines saugumo formuotes kovai su Lietuvos partizaniniu judėjimu.
Pagal narių skaičių LKP buvo viena didžiausių TSRS respublikinių partijų. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę? (0)
Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.
Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?
Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova (5)
Mes daug esame girdėję, skaitę arba pergyvenę SSRS žlugimo laikotarpį, tačiau ar daug žinome apie jos atsiradimą? Juo labiau, kad abi datos lyg tyčia sutampa – gruodžio pabaiga. O šių dienų įvykiai suformuluoja ir kitą klausimą: ar ir Rusijos nelaukia Sovietų Sąjungos likimas?
Tarybos – varguomenę viliojanti valdymo forma
Valdymo forma – valstybės reikalus tvarkyti per liaudies tarybas – gimė Vladimiro Lenino galvoje dar 1905 m. Tuomet tai buvo revoliucinė, gundanti ir pažangi iniciatyva, kuri patraukė daug darbininkijos ir valstietijos, nors idėjos autoriai ir vykdytojai daugiausiai buvo inteligentijos atstovai. Tarybos turėjo vykdyti ir įstatymų leidimo, ir vykdomąsias funkcijas (vykdomieji komitetai).
Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)
Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…
Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau
Moldovoje vyksta itin svarbūs šiai šaliai rinkimai (1)
Moldovoje šiandien, lapkričio 30 dieną, vyksta itin svarbūs vietos parlamento rinkimai, kurie gali nulemti šios šalies ateities pasirinkimą.
Dalyvauja 19 politinių partijų, vienas rinkimų blokas ir dar 4 kandidatai yra patys save iškėlę. Skaityti toliau
D. Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui (2)
„Tai čia tas žurnalistas, kuris rašo apie mirtį“, – tokiais žodžiais po šešerių metų bendravimo pertraukos sykį viename protesto mitinge mane pasitiko monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Sutrikau, bet greit supratau, kad tai komplimentas, nes prisiminiau kažkur skaitęs, kaip kun. Alfonsas Svarinskas su jam būdinga žaisminga ironija kritikavo dabartinę žurnalistiką: vyrauja pramogų, linksmybių, vartotojiškos temos, pasaulis nušviečiamas taip, lyg jame nebeliko mirties, paskutiniojo teismo, kalbėti apie gėrį ir blogį, nuodėmes ir dorybes tapo nekorektiška, Skaityti toliau
J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)
„Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.
Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.
Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau
D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija (31)
Didžiausias pavojus šiandien Lietuvai yra nebe Rusija, kaip skelbia Valstybės saugumo departamentas, prezidentė ir konservatoriai, kurie kaip ir prieš dvidešimt metų ant šio ideologinio pamato kuria visą valstybės strategiją.
Tai jau gerokai pasenusios žinios.
Taip, Rusija iki šiol brandina viltis susigrąžinti buvusias carinės, vėliau sovietinės imperijos žemes – pusantro šimto metų Lietuvos okupacijos per pastaruosius du šimtus negalėjo praeiti be pėdsakų nei Rusijai, nei Lietuvai. Jei ne Rusijos imperiniai siekiai, Skaityti toliau
L.V. Medelis. Noriu būti lesbietis. Ir dar galiu (46)
Prospektu „marširuos lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) ir juos palaikančių asmenų bendruomenė“. Taip prasideda trumpa žinutė gėjų tinklaraštyje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nebeskundžiamą nutartį, jog ypatingos seksualinės orientacijos asmenims negalima drausti eitynių sostinės centro prospektu. Mūšis laimėtas, todėl žinutė vadinasi „Homoseksualų triumfas teisme: eitynės vyks Gedimino prospekte“. Taigi žengtas dar vienas žingsnis Europos pažangesnės žmonijos kūrimo link.
Įsivaizduokime, kariškai žingsniuojančius netradicinės orientacijos „vyrus“ ir „moteris“. Tokią reikšmę turi žodis „marširuoti“. Skaityti toliau
A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario (6)
Pranešimas perskaitytas gegužės 21 d. Seime vykusio didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ųjų metinių minėjime.
Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Skaityti toliau
V.Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (60)
Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau
Sveikiname su Kovo 8-ąja – Tarptautine komunistine moters diena (6)
Alko redakcija atsiprašo savo skaitytojų moterų, kad visiškai pamiršo jas pasveikinti su Tarptautine moters diena. Šiandien pavakaryje buvo gautas moterims neabejingo pensininko Algio (pavardė redakcijai žinoma) laiškas, sugėdinęs redakcijos darbuotojus dėl tokio nedėmesingumo. Tad redakcija, nors ir pavėluotai, kovo 8-tosios proga perduoda neabejingo visoms moterims pensininko Algio (redakcijai pavardė žinoma, jei ką) sveikinimus:
Gerbiami alkininkai,
yra nemažai moterų ir mergaičių, kurios laukė ir nesulaukė arba per mažai sulaukė sveikinimų kovo 8-osios proga. Skaityti toliau
V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)
Galingieji geopolitikos projektuotojai jau 20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.
Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau
A.Liekis. Didžios dienos skaudi atmintis (10)
Tai buvo vienintelis SSRS okupuotuose kraštuose ginkluotas sukilimas. Tačiau dėl jo ir šiandieną vis dar diskutuojama. Ypač tos diskusijos sustiprėjo neseniai Kaune iškilmingai perlaidojus vieno iš to Sukilimo sudarytosios Laikinosios Vyriausybės vadovų prof. J.Ambrazevičiaus – Brazaičio urną, atgabentą iš JAV. Dėl to bene keturios dešimtys „akademikais“ pavadintų žydų, čigonų, lenkų ir lietuvių spaudoje, internetiniuose portaluose paskelbė „Atvirą laišką dėl Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriame smerkė ne tik patį prof. J.Ambrazevičių, bet ir Sukilimą (žiūr. „Respublika“ 2012 m. birželio 14 d. P. 4 ir kt. leidiniai)). Patenkindami skaitytojų pageidavimus paprašėme istoriko Algimanto Liekio priminti tiek apie Sukilimą, tiek pakomentuoti „Atvirąjį laišką…“, Skaityti toliau
