Kovo 16 d. Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip neeilinę ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), Skaityti toliau
Žymos archyvas: knygnešystė
Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)
Kovo mėnesį kasmet pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.
Apie Lietuvos knygnešius ir jų veiklą pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau
V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai (5)
Prie kelio Šiluva – Tytuvėnai, Roglaičių kaime, nedidelėj trobelėj gyvena stebėtinai jaunatviškos sielos ir geros atminties Stefanija Valatkienė, gimusi Pagedočio kaime Raseinių valsčiuje. Iki šių dienų išlaikiusi nesavanaudišką meilę Lietuvai, pagarbą dėl laisvės kovojusiems partizanams.
Jos tėvelis – žymus knygnešys Juozas Matuzas, gyvenęs Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč., carinės Rusijos valdžios draudžiama spauda aprūpindavęs savo krašto, taip pat Panevėžio, Ukmergės apylinkių knygnešius. Stefanija apsakė, kad tėvelis knygas slėpdavo šuns būdoje su dviguba siena. Knygas nešdavo ir vežimu veždavo. Kartą pasitikę pakeliui draugai patarė negrįžti namo, Skaityti toliau
Bus paminėtos F.Bortkevičienės 140-osios gimimo metinės (1)
Spalio 17 d., 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus paminėta Felicijos Bortkevičienės, vienos iš pirmųjų moterų, dalyvavusių lygiomis teisėmis su vyrais visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime, 140-ąsias gimimo metines. Kalbės istorikas Jonas Rudokas.
Felicija Bortkevičienė-Povickaitė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskrityje.
Iki 13 m. mokėsi namuose, 1885–1889 m. mokėsi Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje, bet už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės buvos pašalinta. Skaityti toliau
Lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyviui Petrui Ruseckui –130 (0)
Liepos 20 d. pažymime garsaus knygnešystės istoriko, spaudos darbuotojo, visuomenės ir kultūros veikėjo, Steigiamojo Seimo nario, lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko 130-ąsias gimimo metines.
Ta proga liepos 18 d. Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekoje surengta Spaudinių paroda „Knygnešystės istorikas Petras Ruseckas, 130-osioms gimimo metinėms“. Paroda veikis iki liepos 31 d. Skaityti toliau
Išskirtinė Rambyno regioninio parko vertė (1)
Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).
Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.
Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, Skaityti toliau
Knyga apie moterį aplenkusią laiką (1)

Šiandien gruodžio 8 d. 11.30 val. Seimo parodų galerijoje bus sutikta Liudo Subačiaus knyga „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873 – 1945“. Monografiją išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Renginyje dalyvaus autorius – Kalbos premijos laureatas (2006), Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos nariai.
Monografija „Aplenkusi laiką“ apžvelgia žymios XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės politinės ir visuomeninės veikėjos, Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 m. dalyvės ir Steigiamojo Seimo (nuo 1921 m.) narės, kandidatės į ministrus, prezidentus, spaudos magnatės, labdaringų organizacijų įkūrėjos ir vadovės, moterų judėjimų lyderės, knygnešės Felicijos Bortkevičienės – Povickaitės gyvenimą.
Knygoje nagrinėjama moterų socialinio elgesio dinamika nuo XIX a. antrosios pusės iki Lietuvos Nepriklausomybės, analizuotos šio reiškinio priežastys. Skaityti toliau