Kovo 16 d. Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip neeilinę ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), Skaityti toliau
Žymos archyvas: Knygnešio diena
Minima Knygnešių diena – 170-osios J. Bielinio gimimo metinės (0)
Sukanka 170 metų, kai gimė knygnešys Jurgis Bielinis. Per 40 metų trukusį spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimą J. Bielinis tapo viena ryškiausių tautinio judėjimo figūrų, o pati knygnešystė laikoma svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybės atkūrimo.
Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Skaityti toliau
Seime bus pristatyta žinyno apie knygnešius antroji knyga (1)
Kovo 18 d. 12 val. Vilniuje, Seimo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos renginys „Knygnešių pėdomis iki mūsų dienų“, kuriame bus pristatyta žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga. Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
Renginys Seime vyks atvirų durų valandų metu iki 15 val. (Įėjimas per Seimo I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primenama, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija). Skaityti toliau
Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)
Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.
Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.
Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.
Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau
Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)
Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.
Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą. Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau
Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)
Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).
Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau
B.Malaškevičiūtė. Lietuviško žodžio kontrabanda (4)
Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Šių žmonių veikla, prisidėjusi prie lietuviško žodžio išsaugojimo, visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai.
Istorijos laikotarpis nuo 1864 iki 1904-ųjų apibūdinamas keturiais žodžiais – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai knygnešių, daraktorių ir vargo mokyklų laikotarpis, išauginęs pirmąją lietuvių inteligentų kartą. Taip jau istoriškai susiklostė, kad ano meto simboliais tapo „Vargo mokykla“ ir „Knygnešys“. Prieš pradedant kalbėti, kodėl taip nutiko, reikia pažymėti, jog požiūris į tam tikrus dalykus priklauso ir yra susijęs su visuomenės požiūriu ir tuo metu valstybėje vykdoma kultūrine politika. Skaityti toliau