Žymos archyvas: klimato kaita
Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui (0)
„Visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį prieš metus Paryžiuje patvirtino 195 valstybės, ratifikavimas – labai svarbus žingsnis vienijant pasaulio pastangas kovojant su šia kaita. Mūsų Seimas jau pradėjo ratifikavimo procesą, ir artimiausiu metu tikimės geros žinios, kad Lietuva jau yra tarp Paryžiaus susitarimą ratifikavusių valstybių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Šį susitarimą, gruodžio 20 d. duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių. Skaityti toliau
Malaizijoje jau veikia dvi Lietuvos saulės jėgainės (0)
Malaizijoje, Perako valstijoje, jau veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Viena įrengta ant Sultono Idris universiteto stogo, kita – Lumuto krovinių uoste ant birių krovinių konvejerio stoginės.
Šios jėgainės – pirmasis Aplinkos ministerijos ir UAB „BOD group“ finansuotas ir įgyvendintas dvišalis vystomojo bendradarbiavimo projektas. Juo siekta, pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje, Skaityti toliau
Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje (3)
JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje National Geographic pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardas DiKaprio (Leonardo DiCaprio), Fišeris Stivensas (Fisher Stevens), kartu su prodiuseriu Martynu Skorseze (Martin Scorsese) leidžiasi į kelionę po pasaulį.
Dokumentinis filmas „Before the Flood“ skatina visuomenę imtis veiksmų ir užkirsti kelią gresiančiam ekosistemų nykimui visame pasaulyje. Skaityti toliau
Tyrėjų naktį bus galima apsilankyti šalies meteorologijos stotyse (0)
Rugsėjo 30-ąją, kai Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos valstybių, vyks Tyrėjų nakties renginiai, 14 šalies meteorologijos stočių atvers duris ir kvies visus susidomėjusius iš arčiau pamatyti, kaip vyksta orų stebėjimai, kaip gimsta orų prognozė ir kokie įdomūs procesai vyksta atmosferoje.
Ekskursijos metu bus galima atlikti meteorologinius stebėjimus, išmokti teisingai „perskaityti“ įvairius termometrus, sužinoti apie debesų įvairovę, patiems įvertinti matomumą, sužinoti, kaip tyrinėjama klimato kaita, Skaityti toliau
Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms (0)
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2015 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo. Skaityti toliau
Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams (0)
Didžiausiame pasaulyje žaliųjų technologijų (ang. cleantech) konkurse „ClimateLaunchpad“, kuris atviras 27 Europos šalims, antrus metus iš eilės dalyvauja ir Lietuva.
Turintiems minčių, kaip sustabdyti klimato kaitą, ir pasiryžusiems paversti jas sėkmingu verslu, šis konkursas gali tapti tiesioginiu bilietu į pasaulinę šlovę. Laukiamos idėjos, susijusios su atsinaujinančia energija, natūralių išteklių tausojimu, ekologiniais pokyčiais, efektyviu būdu sumažinti oro ar vandens taršą – galimybės beribės, svarbiausia, kad tai paliestų klimato kaitą. Skaityti toliau
Profesorė I. Šaulienė: žiedadulkėms alergiškų žmonių tik daugės (0)
Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje žiedadulkių sukeliama alergija, dar vadinama šienlige, kamuoja iki 5 proc. gyventojų, o Europoje šis skaičius siekia 20 proc. Tačiau ir šioje srityje tampame „europietiškesni“ – pasak Šiaulių universiteto profesorės biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, žiedadulkių keliama alergija lietuviams taps vis opesnė.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad 2025 metais alergijos bus paveiktas kas antras europietis. Skaityti toliau
Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai? (0)
Balandžio 25 dieną, 18 val., VGTU (Saulėtekio al. 11, Vilnius) VGTU kartu su „Šiaurės licėjumi“ bei „Šviesos“ leidykla rengia konferenciją tėvams „VAIKAI AUGA. AR MES AUGAME KARTU?“.
Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis.
Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams Skaityti toliau
Prie „Žemės valandos“ prisijungė daugiau nei 40 savivaldybių (1)
Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią šiemet Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai. Įvairiose šalies vietose vyks „Žemės valandos“ minėjimo renginiai, taip pat valandai bus užgesintas įvairių gatvių, aikščių, pastatų apšvietimas. O renginius surengusieji patys, bei pasidaliję jų nuotraukomis su akcijos rengėjais, gali tikėtis laimėti prizų.
„2015 metai buvo patys karščiausi per visą matavimų istoriją. Nepaisant optimizmo po Paryžiaus konferencijos – akivaizdu, kad nieko neįmanoma pakeisti be kiekvieno iš mūsų Skaityti toliau
Praėję metai Lietuvoje buvo patys šilčiausi per visą stebėjimų laikotarpį (4)
Praėjusieji metai Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, buvo patys šilčiausi metai mūsų šalyje per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,3 °C. Ji 0,1°C viršijo ankstesnį rekordą, priklausiusį 2008 metams.
Tokią aukštą vidutinę 2015 m. oro temperatūrą lėmė ne vasaros karščiai, o labai šilta žiema. Nei vienas praėjusių metų mėnuo Lietuvoje nebuvo karščiausias per stebėjimų laikotarpį, o keli mėnesiai (gegužė, birželis, spalis) buvo net šaltesni už standartinę klimato normą. Skaityti toliau
2015 m. tapo šilčiausiais per stebėjimų laikotarpį (1)
2015 metai įtvirtinti, kaip pačiais stebėjimų laikotarpiu karščiausiais metais, praneša NASA ir Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija.
Pagal tyrimų duomenis, vidutinė praeitų metų temperatūra siekė 15 laipsnių, o tai yra 0,2 laipsnio daugiau, nei 2014 metais.
Mokslininkai mano, kad didžiausią įtaką daro klimatinis reiškinys „El-Niño“ ir žmonijos į atmosferą išmetamos dujos. Skaityti toliau
Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą (3)
Gruodžio 12 d. Paryžiuje 196 pasaulio šalys patvirtino susitarimą, kuris siunčia aiškų signalą investuotojams, pramonės ir energetikos sektoriams bei vyriausybėms apie iškastinio kuro eros pabaigą. Jame numatoma, kad iki šio amžiaus vidurio turi būti pasiekta, kad žmonija šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmestų ne daugiau, nei planeta gali jų sugerti,t.y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio. Šalys sutarė bendromis pastangomis užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2°C
Pristatyta sutartis, kuria siekiama sumažinti visuotinį atšilimą iki ne daugiau 2 laipsnių (3)
Klimato konferencijos Paryžiuje dalyviai pateikė baigiamąjį klimato kaitos sutarties tekstą.
Prancūzijos užsienio reikalų Loranas Fabiusas ministras spaudos konferencijoje sakė, kad jei dokumentas bus priimtas, jis taps istoriniu.
Ministro žodžiais, sutartyje numatoma iki 2020 metų besivystančioms šalims kasmet suteikti 100 mlrd. dolerių pagalbą, kovojant su pasauliniu atšilimu. Tai turėtu pastebimai sumažinti vidutinės pasaulio temperatūros kylimą. Skaityti toliau
Vyksta Paryžiaus klimato kaitos konferencija (2)
Lapkričio 30 d., Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, vyksianti iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Skaityti toliau
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp pirmaujančiųjų (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Klimato kaitos „COP21″ konferencijoje ir sakė kalbą pasaulio lyderių sesijoje. Paryžiuje surengtos konferencijos tikslas –pasiekti pasaulinį susitarimą, kaip toliau mažinti klimato kaitą po 2020 m., pasibaigus Kioto protokole numatytiems valstybių įsipareigojimams.
Šalies vadovė pabrėžė, jei laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms. Dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės,
Pasaulinis klimato kaitos žygis nuvilnys ir Lietuvos sostinės centre (4)
Šį sekmadienį, lapkričio 29 d. 12 val. Vilniuje rengiamas „Klimato kaitos žygis“ Katedros aikštėje. Nuo čia susirinkusieji planuoja pajudėti iki šalia Vyriausybės rūmų esančios V. Kudirkos aikštės. Norintys prisijungti prie pasaulinio renginio prašomi atsinešti plakatus, kuriuose būtų reikalaujama, jog Lietuva prisiimtų ambicingesnius įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir didinant pagaminamos švarios, atsinaujinančios energijos dalį. Skaityti toliau
KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos (4)
Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.
A. Markandya spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje surengė viešą paskaitą akademinei bendruomenei „Tvarumas ir žalioji ekonomika: senas vynas naujuose buteliuose?“ bei pakvietė į kūrybines-mokslines dirbtuves „Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtra tvariai ateities ekonomikai“.
Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos (0)
Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankysis ir paskaitas skaitys bei kūrybines dirbtuves ves Nobelio premijos laureatas Anilas Markandya. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų. Kembridžo universitetas mokslininką yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje.
Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius buvo vienas pagrindinių 3-ios ir 4-os Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Tarpvyriausybinė darbo grupės Skaityti toliau
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui (0)
Statistika baugina – 20 procentų pasaulio žmonių yra alergiški. Šiaulių universitete viešėję pasaulio aerobiologijos srities mokslininkai prof. dr. Karmen Galan (Carmen Galan) ir prof. dr. Džiuzepė Frengueli (Giuseppe Frenguelli) išskirtiniame interviu „Šiaulių kraštui“ pasakojo apie alergenų paplitimą.
Universitete vyko aerobiologijos pažangos kursai
Rugpjūčio 16-22 dienomis Šiaulių universitete ir Lietuvoje pirmą kartą vyko Pasauliniai aerobiologijos pažangos kursai bei viešėjo garsūs aerobiologijos srities mokslininkai. Skaityti toliau
Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą (0)
Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES aplinkos ir klimato politikos programos „LIFE“ 2015 m. lėšoms panaudoti. Kvietimui skirta bendra subsidijų suma – 240 811 337 eurų.
Teikti paraiškas pagal LIFE programą gali ES registruoti juridiniai asmenys. Pareiškėjais gali būti vyriausybinės institucijos, privačios komercinę veiklą vykdančios organizacijos ir privačios komercinės veiklos nevykdančios organizacijos, įskaitant NVO. Skaityti toliau
Lietuvos žemės dangai – europinis įvertinimas (0)
Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) 2015 m. kovo-spalio mėn. visose Europos Sąjungos šalyse atlieka žemės naudojimo ir dangos plotų tyrimą (angl. Land Use and Cover Area frame Survey – LUCAS). Šio tyrimo tikslas – įvertinti žemės dangos būklę, nustatyti jos panaudojimo būdus bei užfiksuoti dangos pokyčius Europos Sąjungos mastu. Tyrimą organizuoja Eurostatas, o konkrečius tyrimo darbus skirtingose šalyse atlieka kelios pagal specialius kriterijus Eurostato atrinktos įvairių šalių įmonės. LUCAS tyrimas organizuojamas ne pirmą kartą, jis vyko 2007, 2009 ir 2012 m. Skaityti toliau
Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“ (0)
Kovo 23 dieną visoje žemėje minima Pasaulinė meteorologijos diena. 1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinių Tautų organizacija, o nuo 1961 metų ir pradėta minėti ši diena.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos paskelbtas 2015 metų Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“ ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtas Pasaulinės vandens dienos, kuri minima kovo 22 d., šūkis – „Vanduo ir darnus vystymasis“ Skaityti toliau
Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva (3)
Vyriausybė suteikė įgaliojimus žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pasirašyti Pasaulinio mokslinių tyrimų aljanso chartiją. Pasirašius chartiją oficialiai patvirtinama šalies narystė aljanse.
Narystė aljanse yra atvira, savanoriška ir nemokama bet kuriai valstybei, atstovaujamai jos kompetentingos institucijos (Lietuvai atstovaus Žemės ūkio ministerija). Dalyvavimas veikloje yra paremtas savanoriškumo principu, t. y. pati valstybė sprendžia dėl dalyvavimo aljanso veikloje apimties. Skaityti toliau
Šiųmetis rugsėjis – šilčiausias Žemėje nuo 1880 metų (2)
Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias pasaulyje nuo meteorologinių matavimų pradžios 1880 metais.
Be to, 38 kartą iš eilės visuotinė rugsėjo temperatūra buvo aukštesnė už XX amžiaus vidurkį, pranešė JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA), kuria remiasi agentūra AFP.
Pateiktais duomenimis, vidutinė sausumos ir vandenynų paviršiaus Skaityti toliau
Energetinis saugumas – visam pasauliui aktualus klausimas (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke vykusiame aukšto lygio susitikime dėl klimato kaitos pasaulio lyderiams sakė, kad, norint pasiekti pozityvių pokyčių klimato kaitos klausimu, būtina ne tik mažinti taršą, bet ir atkreipti didesnį pasaulio dėmesį į energetinį saugumą ir efektyvumą.
Šiame JT Generalinio Sekretoriaus kvietimu vykusiame susitikime dėl klimato kaitos aptartas naujas visuotinis Skaityti toliau
Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją (0)
Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.
Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti. Skaityti toliau
Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama (1)
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog klimato kaita daro vis didesnį poveikį žmonių sveikatai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojami klimato kaitos pokyčiai ir jų padariniai.Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovermental Panel on Climate Change) penktosios sveikatos vertinimo ataskaitos 2013 metų duomenimis, manoma, kad, jei nebus imtasi jokių veiksmų, vidutinė pasaulinė temperatūra per ateinančius dešimtmečius kils, o tai turės įtakos žmonių sveikatai dėl klimato Skaityti toliau