Žymos archyvas: KGB

R. Karbauskis. Už mus šnekės padaryti darbai (47)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Apžvalgininkas Kastytis Braziulis internete paskelbė savo straipsnį „Valstiečiai, atkreipkite dėmesį į šiuos KGB metodus“, kuriame nurodė, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei mano atžvilgiu naudojami gerai žinomi KGB metodai. Tai pastangos diskredituoti, kompromituoti, daryti psichologinį poveikį, skleisti gandus, dezinformaciją.

Akivaizdu, jog viena iš žiniasklaidos grupių veikia pagal iš anksto parengtą planą, jo įgyvendinimui negailėdama didelių lėšų, kurios galimai ją pasiekia iš finansiškai stiprių interesų grupių, nenorinčių pokyčių alkoholio kontrolės ar kitose sferose. Naudojami metodai nebijant pažeisti netgi baudžiamosios teisės nustatytų ribų. Melas, patyčios, gandai liejasi be perstojo, žmonės neteisėtai sekami. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.

Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau

Prisiminkime Viktorą Zedelį (0)

Viktoras Zedelis | asmeninė nuotr.

Gruodžio 25-ąją netekome vieno atkurto Valstybės saugumo departamento vadovų Viktoro Zedelio.

Sužinojęs apie šią netektį, žvilgtelėjau į Valstybės saugumo departamento svetainę:

„Laikinai ėjęs Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pareigas 1991 kovo mėn. – rugsėjo mėn.“

Taip pristatytas Viktoras Zedelis, kurio pečius po 1991 m. sausio 13-osios užgulė atsakomybė dėl šios svarbios valstybės institucijos veiklos. Šiandien dienos „visažinių didvyrių – patriotų“ tada nematėme šalia savęs. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kazys Butautis – Pašaminės pradinės mokyklos mokytojas – Lietuvos karininkas (6)

Kazio Butaučio padovana nuotrauka Onai Gimžauskaitei: „Juodą žemę mes kojomis mindome, o ji apdovanoja gėlėmis. Onutei“. 1940-03-14, Pašaminė | D. Brazdžiūnienės asmeninio albumo nuotr.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai

Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos  karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <…>“ [1], o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis).  Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

V. Matuolis. Gyvenimas, paskirtas Lietuvai (2)

Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt-nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse gausus būrys žmonių atsisveikino su išėjusiu Anapus Algirdu Statkevičiumi.

Pasisakiusieji prie jo palaikų nerimavo, jog šis didis žmogus buvo tarytum mūsų Vyriausybės užmirštas. Šio didžiojo Žmogaus dvasiai niekas iš partijų apaštalijos rūmų prie jo kapo nenusilenkė, neištarė gero žodžio…

Beje, Algirdo vardas minėtinas šalia Vinco Kudirkos. Šiam žmogui dar gyvam esant buvo būtina paminklą pastatyti.

Jis buvo ne tik Žmogaus kūno, bet ir dvasios gydytojas, be to, ir sergančios Lietuvos pranašas. Skaityti toliau

Teatro režisierius ir kovotojas už kūrybinę laisvę J.Jurašas švenčia neeilinį gimtadienį (2)

Jonas Jurašas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 19 d. garsus Lietuvos teatro režisierius Jonas Jurašas švenčia 80-ąjį gimtadienį. Garbingos sukakties proga savo ir visų Lietuvos žmonių vardu J.Jurašą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Esate žinomas ir pripažintas Lietuvos teatro kūrėjas, savo gyvenimu ir kūryba  liudijantis žmogiško orumo ir laisvo pasirinkimo principus. Jūsų gyvenimo kelias simbolizuoja žmogaus kovą su jam primesta sistema. Jūs ją nugalėjote, o Jūsų pergalė daugeliui tapo įkvėpimo šaltiniu ir moraliniu autoritetu“, – rašome šalies vadovės sveikinime. Skaityti toliau

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (II) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Kartu su TSRS kariuomene Lietuvon sugrįžo ir iki karo buvusi  „partinė – tarybinė“  A. Sniečkaus ir J. Paleckio  valdžia, remiama galingojo KGB ir karinių dalinių „tvarkai įvesti“. Ta valdžia ėmėsi sugrąžinti ir į studijų, mokslo bei švietimo sistemas visa tai, kas buvo bandoma įgyvendinti pirmosios okupacijos metais, prieš karą. Bet maža to, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas privalėjo pristatyti iš savo gyvenamosios vietos  pasirašytas partorgų, vykdomųjų komitetų pažymas, kad nebendravo su vokiečiais, kad yra patikimas „tarybinis pilietis“. Beje, ir stojančius   į aukštąsias mokyklas kandidatus pagal LKP(b) CK 1944 m. spalio 5 d. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

Ar sulauks atpildo genocido vykdytojas? (0)

stanislovas-drelingas-llks.lt-nuotr

Vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nagrinėjo Stanislovo Drėlingos kasacinį skundą. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas buvusį KGB pareigūną nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė kalėti penkerius metus tiesiogiai dalyvavus sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę – Ramanauskienę bei vykdžius lietuvių tautos genocido veiksmus.

Byloje užtektinai tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad po 1956 m. įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo nuteistasis, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

Nauji dokumentai rodo, kad L.Valensa buvo agentas „Bolekas“? (6)

L. Valensa | „Wikipedia“ nuotr.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valesa, Nacionalinio atminties instituto (IPN) Varšuvoje duomenimis, bendradarbiavo su komunistiniu saugumu. Jis buvo komunistų ryšininkas.

Kalba eina apie buvusios tuometinio užsienio reikalų ministro generolo Česlavo Kišako dokumentus, kuriuos istorikams perdavė jo našlė.

Našlė už dokumentus pareikalavo 90 000 zlotų (20 000 eurų). Tą pačią dieną tyrėjai dokumentus konfiskavo. Įstatymai nurodo istorini požiūriu svarbius dokumentus perduoti valstybei. Skaityti toliau

L. Palmaitis. Romos vyskupo ir teroristinės valstybės emisaro istorinė deklaracija (2)

Benediktas XVI | Alkas.lt nuotr.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius (19)

Knygos viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad 2016 m. sausio 26 d. delfi.lt tinklapyje skelbtame interviu su Rūta Vanagaite „Surinko įrodymus, kaip iš tiesų žudėme žydus: nuo R. Vanagaitės nusisuko giminės ir draugai“ pateikta neteisinga informacija.

Gerb. R. Vanagaitė minėtame interviu teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nedavė leidimo cituoti ištraukų iš Kazimiero Sakovičiaus „Panerių dienoraščio, 1941–1943 m.“, centro išversto ir išleisto lietuvių k. 2012 m. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Filmas apie KGB iškeliauja po tarptautinius kino festivalius (0)

Rengėjų nuotr.

Sausis filmui „Aš už tave pakalbėsiu“ tapo svarbiu pirmų peržiūrų mėnesiu. Sausio 8 d. pradėjusi ir iki šiol tęsianti kelionę po Lietuvos kino sales, šiuo metu kūrybinė komanda ruošiasi pirmiesiems filmo rodymams už Lietuvos ribų.

Mėnesio pabaigoje įvyks dar dvi svarbios filmo premjeros – Suomijoje, Helsinkio mieste, ir Estijoje, Talino mieste, vyksiančiame dokumentinio kino festivalyje „DocPoint“ įvyks tarptautinė filmo premjera, o Triesto tarptautinio festivalio konkursinė programa  taps nacionaline filmo premjera Italijoje. Skaityti toliau

V. Skuodis: Disidentui sėdėti kalėjime yra didžiausias jo veiklos įvertinimas (video) (0)

Sustabdyta filmo akimirka

Dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ jau savaitę kviečia žiūrovus į kino teatrus Lietuvoje. Filme įsiklausoma į KGB paliestus žmones – tiek su šia sistema kovojusius, tiek į joje dirbusius. Šis kvietimas išgirsti dviejose skirtingose barikadų pusėse atsidūrusių sovietmečio liudytojų patirtis žiūrovų, visuomenės veikėjų ir kino kritikų gretose sukėlė gausias ir emocingas diskusijas. Šiandien dokumentinio kino gerbėjams pristatome vieną iš filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ personažų, pasaulyje garsų kovotoją už žmogaus teises, rašytoją – Vytautą Skuodį. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienai artėjant pristatytas filmas apie KGB (2)

Aš užtave pakalbėsiu, Danas Arlauskas | Kadras iš filmo

Sausio 7 d., Vilniuje, kino teatre Forum Cinemas Vingis, vyko „Aš už tave pakalbėsiu“ raudonojo kilimo premjera. Šis renginys pradėjo filmo kelionę po Lietuvos kino teatrus, į kuriuos žiūrovai kviečiami ne tik pamatyti filmo, bet ir susitikti su filmo autoriais Maxi Dejoie ir Virginija Vareikyte. „Aš už tave pakalbėsiu“ režisieriai teigia, kad data filmo premjerai pasirinkta neatsitiktinai. „Mes norėjome, kad filmas išeitų prieš Sausio 13-ąją, juk aplink šią data valstybingumo, pilietiškumo temos tampa aktualesnės nei kasdien. Žmogus giliau susimąsto ir apie praėjusių įvykių prasmę, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau

A. Zolubas. Nelengva ginti savo garbę ir orumą (115)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Taip jau atsitiko, kad Antanas Terleckas – Lietuvos rezistentas, visą gyvenimą kovojęs už tautos teisę turėti savo valstybę, už tai bolševikinės Rusijos imperijos valdžiai sumokėjęs  vienuolikos metų spygliuotų lagerių ir Magadano tremties šalčio būtimi, dvidešimt antraisiais dabartinės Lietuvos Respublikos gyvavimo metais pasiprašė jos užtarimo – kreipėsi į prokuratūrą.

2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale pasirodė straipsnis „Mitingas, kuriame atmesta baimė“. Ši publikacija su A. Terlecko nuotrauka buvo skirta žymiai sukakčiai – Lietuvos laisvės lygos (LLL) surengto Skaityti toliau

Devyni mėnesiai KGB tardymo izoliatoriuje – už antikvarinių monetų rinkinį (video) (1)

 „Aš už tave pakalbėsiu“ | rengėjų nuotr.

Kitų metų sausio 8 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys kino filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ neseniai uždaręs dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“. Šiuo metu kūrybinė grupė labai ruošiasi sausio mėnesyje įvyksiančiam filmo pasirodymui Lietuvos kino teatruose.

„Aš už tave pakalbėsiu“ pasakoja septynias jaudinančias nuo KGB nukentėjusių žmonių istorijas, tarp jų kunigo Juliaus Sasnausko, 15 metų psichiatrinėse kalinto rezistento Algido Statkevičiaus, buvusio operatyvinio KGB darbuotojo Dano Arlausko, buvusio KGB tardytojo Vytauto Urbono bei kitų. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“ (tiesioginė transliacija) (1)

anusauskas-endriukaitis-spaudos-konferencija-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seime lapkričio 3 d. įvyko Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Arvydo Anušausko spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA. Skaityti toliau