Žymos archyvas: Kęstutis
„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)
„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?
Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau
L. Šarkaitė–Viluma. Jaudinantys susitikimai Gardine (nuotraukos) (3)
Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.
O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau
I. Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis (8)
Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.
Įvadas
Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau
Piliakalniai ir lygiadieniai (2)
Nepamainoma vieta baltiškoms šventėms švęsti yra piliakalniai. Šiemet netgi paskelbti Piliakalnių metai. Daugelyje Lietuvos piliakalnių per šį pavasario lygiadienį sužibo ugnys. Nepaisydama netikėtai sugrįžusios žiemos, kovo 20 dieną Aukštadvario regioninio parko direkcija taip pat pakvietė į šventę.
Šventės vieta – Pilaitės piliakalnis – pasirinkta neatsitiktinai. Kaip teigė šventės rengėja ARP kultūrologė istorikė Rita Balsevičiūtė, viduramžiais čia stovėjusi gynybinė kunigaikščio Kęstučio pilis. R. Balsevičiūtė kartu su etnografiniu ansambliu „Lėda“ atliko ir giesmę, skirtą kunigaikščiui Kęstučiui. R. Balsevičiūtės žodžiais, šiose apylinkėse gyvenusi karingiausia lietuvių gentis – jotvingiai, ypač garbinusi ugnį. Skaityti toliau
M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)
Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.
Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau
M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį (2)
Nikodem J. Witold wielki książę litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430), Kraków: Avalon, 2013.
Vis dar neslūgsta įvairių šalių istorikų dėmesys lietuvių tautos didvyriui Vytautui. Apie jį rašo ne tik savi, bet ir svetimi autoriai, ypač lenkų ir vokiečių mokslininkai, literatai. 2013 m. Krokuvoje buvo išleista ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jaroslavo Nikodemo (Jarosław Nikodem) studija apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Jos autorius nėra šioje srityje naujokas. 1995–2013 m. jis yra paskelbęs 26 publikacijas Skaityti toliau
Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)
Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)
Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau
Stiklo parodoje pristatomas Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas (nuotraukos) (0)
Sausio 16 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejaus (M.Valančiaus g. 6) Rūsio galerijoje atidaryta Kauno Kolegijos Justino Vienožinskio Menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos studijų programos stiklo specializacijos studentų stiklo darbų paroda „Praeities lobynai“. Parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja docentė Sigita Grabliauskaitė.
Ši paroda – tai tikras Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas. Autorių stiklo kūriniuose atsispindi dalelė mūsų istorijos ir kultūros nuo Baltų laikų iki šių dienų. Kaip teigia parodos globėja Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja doc. Sigita Grabliauskaitė, mes domimės Kinų mitologija, Amerikos indėnų Skaityti toliau
Naujame V.Asto romane – dramatiškas Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovų laikotarpis (0)
Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.
1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Skaityti toliau
Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)
Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.
Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui „Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau
V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (62)
Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.
Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau
A. Radušytė. Rogachina, arba Ką iš tikrųjų pasakė Kęstutis? (24)
Šurmuliavo Vilniaus centras. Su Noberta susitikome prie linksmai apmegztų medelių Vinco Kudirkos aikštėje. Gedimino prospekto palapinėse garavo ryžiai su daržovėmis ir mėsa, čirškėjo šašlykai, dailininkai, stikliai ir kalviai nesvetingai žvelgė į praeinančius, bet nieko neperkančius žmones. Sėkmingai prekiavo aludariai, stebuklingų kremų pardavėjai, prospektas skambėjo ir bumbsėjo. Fokusininkas gesino žioplių cigaretes kažkur jas pradangindamas; bernaitis žirklėmis trumpino virves, kurių viena vis tiek būdavo ilgesnė:
– Kaip tu kerpi? Žiūrėk, virvės turi būti vienodos. Tu nukirpai, o vis tiek viena virvė ilgesnė…
– Einam, nemėgstu fokusų, – timptelėjo už rankovės Noberta. Skaityti toliau
