Žymos archyvas: Kazys Škirpa
Sostinės Katedros aikštėje pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos, video ) (0)
Sausio 1-ąją Vilniaus Katedros vėl buvo aikštėje paminėta Lietuvos vėliavos diena. Lietuvos kariai Gedimino kalno pilies bokšte Vilniuje iškilmingai iškelė 2017 metų Lietuvos trispalvę.
Šiemet vėliavos iškėlimo iškilmės pakeitė vietą – visada vykdavusi ant Gedimino kalno, šį kartą vyko papėdėje, šalia Gedimino paminklo. Mat Gedimino kalnas nuo Kūčių yra uždarytas.
Iškilmėse dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šaulių būrys, Skaityti toliau
Sausio 1-ąją minėsime Lietuvos vėliavos dieną (0)
2017 m. sausio 1 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2017 metų vėliavą. Ši tradicinė vėliavos ceremonija skiriama priminti apie tai, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.
Prieš pakeldami naująją 2017 metų trispalvę kariai nuleis 2016 m. bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos Skaityti toliau
Visuomenininkai ir Birželio sukilimo dalyviai reikalauja palikti K. Škirpos gatvės pavadinimą (5)
Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.
Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Skaityti toliau
V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)
Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.
Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“. Skaityti toliau
V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)
Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune.
Nelemtasis Birželio sukilimas
Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau
LLKS: Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai! (4)
Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:
Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau
M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video) (13)
Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.
Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau
V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)
Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.
Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau
Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos) (2)
Pirmąją Naujųjų 2016-ųjų metų dieną Vilniuje vėl paminėta Lietuvos vėliavos dieną. Šią dieną pagerbiamas svarbiausias laisvos Lietuvos ženklas – Lietuvos trispalvė valstybinė vėliava. Prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliamos Lietuvos vėliavos, o ant Gedimino kalno vyksta vėliavos pakeitimo iškilmės.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Iškelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, Skaityti toliau
A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau
K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.
„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau
A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus (4)
Baltijos Antantė – latviškai Baltijas Antante, estiškai Balti liit – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.
Baltijos Antantės kūrimas turėjo keturis etapus. Svarstyti du pagrindiniai jos variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva).
Pirmasis etapas, 1919-1923 m. Skaityti toliau
M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)
10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias
1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau
Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos) (2)
Sausio 1 d. minint Lietuvos vėliavos dieną Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje įvyko tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kiti Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, visuomeninių organizacijų nariai, miestiečiai ir kiti svečiai. Skaityti toliau
Petrašiūnų kapinėse atidengtas valstybės vadovui prof. A.Voldemarui skirtas kenotafas (nuotraukos) (0)
Gruodžio 14 d., Kauno Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.
Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.
„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)
Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…
Drąsus Sūduvos trejetas
Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau
Vilniuje bus pagerbta Lietuvos vėliava (video, audio) (0)
2012 m. sausio 1-ąją Lietuvos vėliavos dienos proga Vilniuje vyks kasmetinė Lietuvos Respublikos vėliavos pagerbimo apeiga ir vėliavos iškėlimo Gedimino kalno Pilies bokšte 93-ųjų metinių minėjimas.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai iškilmingai nuleis Vilniaus Gedimino pilies bokšte plevėsavusią 2011 metų vėliavą ir skambant Lietuvos Respublikos himnui bei aidint 3 šūvių salvėms, skirtoms Lietuvai – Tėvynei, Vilniui – Lietuvos sostinei ir Lietuvos Laisvės simboliui – Lietuvos trispalvei, pakels naują 2012 metų vėliavą. Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą? (4)
„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens“, – prieš mėnesį rašėme „Aušroje“. Besilankantiems Berznyke nekyla abejonių, kad šiuo paminklu siekiama pažeminti Lietuvos karių, žuvusių 1920 m., atminimą. Tačiau paminklas pastatytas ir tam, kad klastojant ar savaip interpretuojant istoriją neigiamai veiktų taip pat lenkų ir lietuvių ateities tarpusavio santykius. Skaityti toliau
