Žymos archyvas: Karaliaučius

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

B. Leonavičius: Lietuviai kolonizuojasi savo noru (3)

Bronius Leonavičius | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Jei sodietį užrištom akim paliktum centrinėje sostinės gatvėje, nuplėšęs raištį vargu ar jis atspėtų kur besąs – svetimžodžiai svetimžodžiai svetimžodžiai. Taip po truputį, po trupinį, nuosekliai metodiškai trinama lietuvio atmintis, ją kompensuojant svetimybių kamšalais.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius Leonavičius, pernai lankęsis vietose, kurias drąsiai gali vadinti kraštu su išoperuota atmintim (jo ir dar trijų lietuvių grafikų paroda „Lietuviškosios istorijos takais“ buvo eksponuojama Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tilžėje (Sovetske), sako, kad paveldo atžvilgiu Lietuvos politika tokia: viena ranka trinama, kita – saugoma. Klausimas tik, kuri Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Rusija į Karaliaučių perkelia branduolinį užtaisą galinčias gabenti raketas (1)

„Iskander - M“ | wikipedia.org nuotr.

Spalio 8 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Rusija Karaliaučiaus krašte dislokuoja branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“, – skelbia naujienų agentūra BNS. Pasak ministro L. Linkevičiaus taip Rusija bando didinti spaudimą Vakarams, tikėdamasi nuolaidų derybose dėl padėties Sirijoje ir Ukrainoje.

L. Linkevičius sakė, kad visoje Rusijoje šiuo metu vyksta karinės pratybos. Pagal pratybų scenarijų  Karaliaučiuje numatyta „Iskander“ raketinių kompleksų dislokacija ir galimas Skaityti toliau

Šventojoje stovyklaujantys Karaliaučiaus mokiniai kuria „Rėzaniumą“ (0)

ŠMM nuotr.

Šventojoje veikiančioje Karaliaučiaus vaikų kūrybinėje stovykloje „Palikimas 3“, naudojant piešimo smėlyje techniką, kuriamas muzikinis animacinis filmas „Rėzaniumas“. Šiemet čia stovyklauja apie dvidešimt Karaliaučiaus srities mokyklų mokinių. Šią vaikų kūrybinę stovyklą parėmė Švietimo ir mokslo ministerija.

Trylikos šešiolikos metų paaugliams susidoroti su nelengva kūrybine užduotimi – pagal Liudviko Rėzos veiklos ir kūrybos motyvus sukurti animacinį muzikinį filmą – padeda jauni muzikos, teatro ir dailės profesionalai iš Vilniaus, Maskvos ir Karaliaučiaus. Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje atidaryta E.Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ (0)

LRKM nuotr.

Kultūros ministerijos Židinio galerijoje atidaryta istorikės, žurnalistės, redaktorės dr. Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Keliasdešimtyje spalvotų nuotraukų užfiksuoti Karaliaučiaus krašto kultūros ir istorijos paveldo objektai, glaudžiai susiję su lituanistika, lietuvių raštijos bei kultūros istorija ir asmenybėmis.

„Malonu, kad Kultūros ministerija atgaivino tradiciją rengti parodas ir paįvairinti kasdienybę. Kiekviena šios parodos nuotrauka turi savo gilią istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Skaityti toliau

Lietuvoje lankėsi muziejininkės iš Karaliaučiaus (0)

LRKM nuotr.

Liepos 11–12 d. LR kultūros atašė Karaliaučiuje (Kaliningrade) kvietimu Lietuvoje lankėsi Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) istorijos ir dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui Olga Nikolajevna Ščeglova, vyriausia fondų saugotoja Irina Eidelman bei Kristijono Donelaičio muziejaus vedėja Liudmila Silova.

Karaliaučiaus muziejininkės atvyko su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovybe aptarti ekspozicijos Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje įrengimo darbų bei susipažinti su pačia ekspozicija, Skaityti toliau

Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą (2)

baltic.kaliningradas.karaliaucius_etama.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi  apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (53)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta paroda apie Rytprūsius (0)

„Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ | E. Senapėdienės nuoptr.

Gegužės 26 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje  (Žygimantų g. 1.) įvyks vakaras skirtas Senųjų Rytprūsių palikimui, kuriame bus pristatyt  Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“.

Vakare bus kalbama apie lituanistinių tradicijų ištakas, nykstantį paveldą Karaliaučiaus krašte ir jo fiksavimą bei įspūdžius iš ekspedicijų dviračiais po šį kraštą. Renginyje aalyvaus dr. Eglė Senapėdienė, Lietuvos generalinio konsulato srityje buvęs kultūros atašė Romanas Senapėdis, akademikas prof. Domas Kaunas, žygeivis Tomas Sutkaitis.

Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video) (14)

Alfredas Bumblauskas kepa kiaulę | LRT stop kadras

Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos, bene uoliausiai buvo susipažįstama su „virtuve“, deja, „istoriją“ (o ypač konkrečias vietoves prie Nemuno) apibūdinant gana atsainiai. Čia apsiribosime pastabomis apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono apibūdinimą, nors labai kliuvo ir kitos renginio dalys. Ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, kaip Skaityti toliau

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas (0)

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d., šeštadienį,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliausudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės – Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos). Skaityti toliau

Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojai mini asociacijos įkūrimo 20-metį (0)

Kaliningrado lietuviu kalbos mokytoju asociacijos renginys_rengeju nuotr

Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.

Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (24)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

A. Anušauskas ragina sovietines okupacijos simbolius keisti valstybingumo simboliais (0)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo narių grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininko, Seimo nario Arvydo Anušausko, „Sausio 13-osios brolijos“ pirmininko Kasparo Genzbigelio ir buvusios Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės spaudos konferencija.  Jos dalyviai paragino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą pagaliau priimti sprendimą ir pagal Kultūros paveldo centro išvadą išbraukti iš Kultūros vertybių registro vienus paskutinių stalinizmo simbolių – Žaliojo tilto skulptūras.

„Šios skulptūros asocijuojasi su okupacija ir sta Skaityti toliau

Karaliaučiuje pagrasinta Lietuvos Prezidentei (7)

liudvikas-reza-su-plakatu-alkas.lt-asociatyvi-nuotr

Vasario 5 d. Karaliaučiuje ant paminklo lietuvių poetui ir filosofui Liudvikui Rėzai kažkas iškabino plakatą su užrašu: „Dalia but ostorožna – netrogai skulptury na Železnom mostu!“ (tai yra: „Dalia būk atsargi neliesk Žaliojo tilto skulptūrų!“), skelbia portalas kaliningrad.ru.

Paminklą L. Rėzai Lietuvos vyriausybė padovanojo 2005 m. Karaliaučiaus 750-ųjų metinių proga.

Portale kaliningrad.ru šis išpuolis vadinamas „žinute nuo Rėzos“ ir teigiama, kad tai yra perspėjimas Lietuvos valdžiai dėl pastarojo meto diskusijų Lietuvoje dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo ir užuomina į tai, kad Lietuvai svarbių Karaliaučiaus krašto vertybių

Skaityti toliau

Palvininkuose pagerbtas „Mirties žygio“ aukų atminimas (1)

DSC_9579_s

Vasario 1 d. Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) atstovai kartu su Karaliaučiaus žydų bendruomene bei kitų šalių diplomatais Palvininkuose (Jantarnyj) pagerbė prieš 70 metų vykusio tragiško .

1945 m. sausio pabaigoje apie 7000 fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų kalinių buvo pėsti išvaryti iš tuomečio Karaliaučiaus link Baltijos jūros ties Palvininkais. Sausio 31 d. naktį tie, kurie sugebėjo per sniegą ir speigą ateiti iki Palvininkų, buvo suvaryti į ledinę jūrą ir sušaudyti. Pavyko išsigelbėti tik 13-kai pasmerktųjų. Skaityti toliau

Karaliaučiuje paminėtos Liudviko Rėzos 239-osios gimimo metinės (0)

l-rezos-minejimas-karaliauciuje-r.senapedzio-nuotr-K100

Sausio 9 d. Karaliaučiuje paminėtos iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, lituanisto, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus Liudviko Rėzos 239-osios gimimo metinės.

Padėję gėlių ir uždegę atminimo žvakutes prie paminklo L. Rėzai, renginio dalyviai susirinko Lietuvos generaliniame konsulate. Minėjime dalyvavo Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos nariai, Lietuvos bičiuliai – Karaliaučiaus rašytojai bei kultūros darbuotojai, Lietuvos generalinio konsulato atstovai, Užsienio reikalų ministerijos patarėjas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje, Vaclavas Stankevičius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi? (33)

Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai lankėsi Karaliaučiuje (7)

Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai lankėsi Karaliaučiuje | R.Senapėdžio nuotr.

Liepos 10-11 d. Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje viešėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė, valdybos nariai iš Šveicarijos bei Vokietijos ir Ukrainos, Ispanijos bei Kolumbijos lietuvių bendruomenių lyderiai. Delegaciją lydėjo Užsienio reikalų ministerijos patarėjas Vaclovas Stankevičius.

Vizitas prasidėjo Krante (dabar Zelenogradskas), kur buvo padėta gėlių prie atminimo lentos lietuvių kalbai nusipelniusiems Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams Skaityti toliau

Lietuvos himnas skambėjo ir Karaliaučiuje (0)

Lietuvos himnas skambėjo ir Karaliaučiuje | R.Senapėdžio nuotr.

Liepos 6 d. Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos nariai iškilmingai paminėjo Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Po Šv. Mišių Šventosios Šeimynos bažnyčioje, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Karaliaučiuje (Kaliningrade) vardu lietuvių bendruomenės narius pasveikino kultūros atašė Romanas Senapėdis. Jis apžvelgė Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo istorines aplinkybes bei įvertino šio svarbaus valstybės raidai įvykio tarptautinę reikšmę. Skaityti toliau

Tarptautiniame menų festivalyje Karaliaučiuje lietuviškоji „Dieviškoji komedija“ (0)

„Dieviškoji komedija“ | R.Senapėdžio nuotr.

Birželio 17 d. Karaliaučiuje (Kaliningrade) srities dramos teatre, V-jame tarptautiniame menų festivalyje „Russkaja muzika na Baltike“ žiūrovams buvo pristatytas Eimunto Nekrošiaus režisuotas Dantės Aligjerio kūrinys „Dieviškoji komedija“.

Tai, kad Karaliaučiuje tarptautinių menų festivalių uždarymo pagrindiniu akordu pasirenkamas būtent Lietuvos teatras, liudija apie mūsų kultūros Karaliaučiaus srityje aukštą įvertinimą. Karaliaučiaus visuomenė gerai prisimena porą metų iš eilės (2012 ir 2013 m.) vykusias teatro „Meno fortas“ gastroles šiame mieste, kuomet buvo parodyti režisieriaus Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Tolminkiemyje įyko K. Donelaičio jubiliejui skirta tarptautinė konferencija (0)

Folkloro grupė „Aušrinė“ iš Juodkrantės atliko K. Donelaičio laikų muzikinę programą | R.Senapėdžio nuotr.

Gegužės 29 d. Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) vyko tarptautinė konferencija „Literatūra be sienų“, skirta Lietuvos grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinėms. Konferencijoje, kurią organizavo Karaliaučiaus srities istorijos ir dailės muziejus, dalyvavo Lietuvos, Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos, muziejininkai bei bibliotekininkai, Karaliaučiaus srities rašytojai bei akademinės visuomenės atstovai.

Pranešėjai nagrinėjo įvairius K. Donelaičio asmenybės ir kūrybos klausimus to meto kultūrinėje erdvėje, Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties (1)

Karaliaučiaus gidas

Gegužės 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks teminis vakaras „Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties“. Renginio metu bus pristatytas kelionių gidas „Karaliaučiaus kraštas“.

Susitikime dalyvaus knygos autorius Valentinas Juraitis, Mažosios Lietuvos krašto spaudos paveldo tyrėjas prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro metu smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė atliks Johano Sebastiano Bacho ir Žako Ibero kūrinių ištraukas. Skaityti toliau