Žymos archyvas: kalendorius
Išleistas kalendorius, pristatantis bibliotekose saugomus tautinių mažumų unikumus (2)
Sausio 7 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks Tautinių mažumų departamento išleisto 2016 metų kalendoriaus, kuriame supažindinama su Lietuvos bibliotekose saugomais tautinių mažumų rašytinio paveldo unikumais, pristatymas.
Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kalbės Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Skaityti toliau
Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo (0)
Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.
Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Skaityti toliau
Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)
Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.
„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau
Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“ (1)
Prieš devyniolika metų pirmą kartą atliktas teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Saulės kelionė“ išsineria iš sudūlėjusio rūbo ir atgimsta nauju pavidalu. Net tris muzikines puotas – gruodžio 25 d. Vilniuje, 26 d. Kaune ir 27 d. Šiauliuose – rengianti grupė SKYLĖ Saulę įkūnyti paveda Aistei Smilgevičiūtei. Muzikinio reginio klausytojai kviečiami leistis kelionėn po ugninį dangaus skliautą ir Saulės lydimi užsukti į zodiako žvaigždynų gelmes, patirti kosminį žiemos nuotykį. Skaityti toliau
L.Klimka: Pusiaužiemis – meška verčiasi ant kito šono (0)
Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje – pusiaužiemis. Senoliai pasakytų: diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. O astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo valanda ir devynios minutės. Šis lūžio momentas gamtoje palaipsniui tapo švente.
Pasak etnologo Liberto Klimkos, žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad kuo atidžiausiai stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Šie, nors dar labai nedrąsūs, bet jau pastebimi sausio mėnesio pabaigoje. Skaityti toliau
Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“ (0)
Leidykla „Mintis“ išleido naują Gedimino Isoko knygą „Lietuvos gamtos kalendorius“.
Šis gamtos kalendorius yra itin patrauklus savo struktūra – knygos skyriai tai mėnesių pavadinimai. Jis palengva veda per kalendorinius metus, o tuo pačiu pateikia neišpasakytai daug naudingų ir įdomių žinių. Kiekvienas mėnuo yra pristatomas aprašymais apie tą mėnesį gamtoje vykstančius reiškinius, ką apie tai byloja senolių išmintis ir plačiau apie gyvūnijos ir augalijos elgesį tą mėnesį.
Visi tekstai yra gausiai iliustruoti spalvotomis nuotraukomis, kurios taip pat padeda susipažinti su dar neatpažintais augalais, miško gyvūnais ar paukščiais. Skaityti toliau
J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)
Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau
L.Ivinskio premija – Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus kalendoriui „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ (0)
Nuo 1990 metų teikiamą jau 24-ąją Lauryno Ivinskio premiją pelnė Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus išleistas kalendorius. Tradiciškai jis įteiktas Kuršėnuose lapkričio 21 dieną.
„Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ – taip vadinasi joniškiečių sudarytas kalendorius, skirtas Tarmių metams. Pagrindinis reikalavimas konkurse – atspindėti pirmųjų lietuviškų kalendorių, sudarytų L. Ivinskio 1846 metais, dvasią. Skaityti toliau
S.Stacevičius. Milda supaisys (4)
Ne, nekūrenu ugnies slaptoj ir tik man egzistuojančioj Mildos šventykloj, nė aukuro joje nėra. Ši šventykla, nors ir nuošalėj, nėra tokia atoki, kad, pamatę dūmus, nesusidomėtų uogautojai ar medkirčiai. Jie, išvydę mane vieną prie ugnies vidur gojelio pamiškėj, tartų: nuprotėjo tas S. S. Jeigu prie aukuro būtume su gyvenimo ar ne gyvenimo drauge, tai pasakytų: abu nukvako…
Retai čia būnu, tik grįždamas nuo ežero ar iš didesnės kelionės, čia gera išsitiesti ant žolės prieš saulę ar lapuočių, spygliuočių pavėsyje, čia jaučiu žemės ir dangaus energijas, o jeigu dar žydėjimo irgi čiulbėjimo metas, tai galima užsimiršti ir ištirpti Dievulio kūrinijoj – kad po valandžiukės atsikeltum jei ne sukurtas iš naujo, tai atkurtas be nereikalingo balasto. Čia gera skaityti gerą knygą ar – lyg nieko neveikiant – jausti, Skaityti toliau
Išleistas naujas Joniškio krašto etninės kultūros kalendorius (0)
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus išleido naują, 2013 metų Joniškio krašto etninės kultūros kalendorių „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“. Leidinio sudarytojos – muziejininkė Renata Rapkauskienė, kraštietės kalbininkės dr. Aušra Kaikarytė ir Rita Urnėžiūtė – šiuo naujuoju kalendoriumi siekia prisidėti prie krašto etninio kultūros paveldo išsaugojimo, sklaidos ir puoselėjimo.
Naująjį kalendorių įdomu ir naudinga skaityti, nes jame galima pasisemti vertingų mūsų krašto senolių patarimų, tradicinės liaudies medicinos gudrybių, originalių valgių receptų, tradicinių orų spėjimų, burtų, senoviškų žaidimų. Skaityti toliau
T.Dirgėla. Laurynas Ivinskis – lietuviško kalendoriaus tėvas (10)
Laurynas Ivinskis – vertėjas, publicistas, prozininkas – mums geriausiai pažįstamas kaip pirmųjų lietuviškų kalendorių, to meto žmones supažindinusių su įvairiausių mokslų žiniomis ir padėjusių skleistis literatūrai, tautosakai bei tautiškumui, leidėjas.
Pripažintas ir kaip mokytojas
1810 metų rugpjūčio 3 (15) dieną Šilalės rajone gimė Laurynas Rokas Ivinskis. Kadangi jo tėvai buvo laisvi žemės nuomininkai, gyvenamąją vietą keisdavo gana dažnai: Ivinskiams teko gyventi ir Laukuvos parapijos Dargių kaime, ir Tverų parapijos Kaupų kaime… Skaityti toliau
Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)
Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.
Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau
Kuršėnuose išrinktas metų kalendorius (0)
Šiandien, lapkričio 6 dieną, Šiaulių rajono kultūros centre, Kuršėnuose, įvyko Lietuviškojo kalendoriaus šventė.
Vidurdienį buvo iškilmingai padėtos gėlės prie Lauryno Ivinskio paminklo ir kapo.
Vėliau prasidėjo geriausių 2012 m. kalendorių pristatymas ir 23-osios Lauryno Ivinskio premijos įteikimas.
Šventėje menines programas pristatė Vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“, liaudiškos muzikos kapela „Salduva“, folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“. Šokių studija „Diemedėlis“ pristatė LLKC sukurtą visų Lietuvos etnografinių regionų drabužių kolekciją. Skaityti toliau
Lietuvos paštas kviečia prisidėti prie paramos sergantiems vaikams (0)
Artėjant 2013-iems metams Lietuvos paštas kviečia įsigyti specialių iš vaikų piešinių sukurtų kalendorių ir taip prisidėti prie paramos sergantiems vaikams. Įsigijus firminį Lietuvos pašto kalendorių, 50 centų keliaus Vaikų ligų klinikai, esančiai Kaune, paremti.
„Praėjusiais metais organizavome vaikų piešinių konkursą, kuris sulaukė išties didžiulio susidomėjimo. Sulaukėme daugybe vaikų piešinių, kuriuose vaizduojamas ateities paštas. Norėjome, kad šiais piešiniais pasidžiaugti galėtume ne tik mes, todėl išleidome specialių kalendorių, kurį perkant dar galima paremti ir sergančius vaikus“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė. Skaityti toliau
Apdovanoti žodinės istorijos projektų konkurso laureatai (1)
Spalio 19 dieną, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje apdovanojo pirmojo ambasados organizuojamo kasmetinio žodinės istorijos projektų konkurso laimėtojus.
Konkurso laimėtojais tapo Ateitininkų federacijos parengtas projektas „Ugnė Karvelis“ ir „Atminties namų“ projektas – virtualus Vilkijos žemėlapis. Projektą „Ugnė Karvelis“ įgyvendins 12–21 metų gimnazijos ateitininkai. Mokiniai, bendradarbiaudami su Ugnės Karvelis gimnazijos muziejumi, Ringaudų biblioteka, Tabariškių parapijos bažnyčia ir rinkdami žodinės istorijos pasakojimus susistemins medžiagą apie Ugnės Karvelis asmenybę, išleis kalendorių ir sukurs filmą. Vilkijos gimnazistai rinks atsiminimus apie Vilkijos kaimą ir juose gyvenusius žmones, susisteminti duomenys bus dedami į virtualų Vilkijos žemėlapį. Skaityti toliau
„Lietuvių tradicinės vestuvės“ Vilniaus knygų mugėje (0)
Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Litexpo parodų rūmų Konferencijų salėje 5.1 vyks Lietuvos liaudies kultūros centro išleisto filmo „Lietuvių tradicinės vestuvės“ ir kalendoriaus „Lietuvių tautinis kostiumas“ pristatymai. Jau dešimtame serijos „Gyvoji tradicija“ filme atkuriamos XIX a. pab. – XX a. pr. įvairių Lietuvos regionų vestuvių apeigos, tautosaka, išryškinami svarbiausi jungtuvių veikėjai. Renginyje dalyvaus etnologė Nijolė Marcinkevičienė, režisierius Juozas Javaitis, vestuvių fragmentą parodys folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“. Taip pat žiūrovams bus pristatytas 2011-2012 metų kalendorius „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“. Renginyje kostiumai bus parodyti gyvai akcentuojant jų dėvėseną skirtingu metų laiku, juos apibūdins menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė ir kostiumų dizainerė Danutė Keturakienė.
Tą pačią dieną 17 val. Vaikų salėje vyks tradicinių šokių rinkinio „Šoks broliukai šokinį“ pristatymas-vakaronė. Keturiose vaizdo plokštelėse nufilmuoti geriausių folkloro kolektyvų atliekami įvairių Lietuvos regionų šokiai. Mugės lankytojus pavakaroti kvies, gražius lietuviškus šokius rodys, naujų šokių mokys folkloro ansambliai „Nalšia“, „Poringė“, „Radasta“ ir jų vadovė Audronė Vakarinienė. Skaityti toliau
Etninė kultūra – Vilniaus knygų mugėje (2)
Vasario 23–26 d. Vilniuje „Litexpo“ parodų centre vyks tryliktoji tarptautinė Knygų mugė, kuri šiemet sutampa su tarptautine Baltijos knygų muge.
Šiemet knygų mugėje savo leidinius pristatys apie 250 leidyklų iš dešimties šalių. Jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos. Mugėje dalyvaus svarbiausi Lietuvos leidėjai ir knygynai, vyks daugiau kaip 300 įvairių renginių.
Kiekviena mugės diena turės savo pavadinimą: Ilgasis penktadienis, Nekasdienių pasimatymų šeštadienis Skaityti toliau
J.Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė? (7)
Šiais laikais Užgavėnes švenčiame kaip linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventę. Tačiau tokia šventės samprata susiformavo tuomet, kai buvo užmirštas senovinis gelminis dvasinis-religinis šventės turinys. Juk naivu būtų žiemą varyti apeigomis. Ji, kaip ir bet kuris kitas metų laikas, praeina savaime, be apeigų. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesnis – dvasinis turinys.
Ir šias senąsias dvasines šventės ištakas dar mena pagrindinio šventės veikėjo – Morės, arba ir kitaip vadinamos, moteriškos ar vyriškos pamėklės naikinimo paprotys. Skaityti toliau
2012–2013 metų kalendorius pristato lietuvišką tautinį kostiumą (22)
Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) išleido 2012–2013 metų kalendorių „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“.
Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume.
2012–2013 m. kalendoriuje „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“ lietuvių drabužiai pristatomi naujai Skaityti toliau
