Žymos archyvas: kalendorinės šventės
Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (0)
Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol.
Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau
Naujajame arsenale vyks žiemos šventėms papročiams skirtas tautinės kultūros vakaras (0)
Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, (Arsenalo g. 1), rengiamame tautinės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos kraštų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.
Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie Skaityti toliau
Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)
Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.
Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.
Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau
Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)
Balandžio 13 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43) bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.
Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau
Šiandien – Gandrinės! (0)
Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.
Nuo šios dienos artojams jau buvo duodami pavakariai, todėl buvo sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.
Pagal šios dienos spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai. Skaityti toliau
Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę (3)
Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla įregistravo Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines – įteisinti kaip švenčių dieną.
Siūlymas pateiktas, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) kreipimąsi.
EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją. Skaityti toliau
Metų kryžius (4)
Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau
EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.
Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau
Šokdami sutikome pavasarį (2)
Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui – šokiams.
Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Skaityti toliau
Ž. Šaknys. Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės (5)
Lietuvių šnekamojoje kalboje neretai išgirsi žodžius „aukštaitis“, „žemaitis“, „dzūkas“, „suvalkietis“, kai kada (tiesa, vis dažniau) ir „lietuvininkas“, „mažlietuvis“. Taip nusakoma žmonių kilmė, paveldima iš tėvų ir / ar (ypač jei tėvai – iš skirtingų kraštų, o žmonės nuo mažens gyvena kitoje etnografinėje srityje (regione)) įgyjama gyvenant viename ar kitame Lietuvos krašte. Rečiau vienai ar kitai etnografinei sričiai save gali priskirti žmonės, gimę dideliame mieste ar nelietuviai. Etnografinė sritis (regionas) svarbi konstruojant etninio tapatumo jausmus. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas dvasinis ir emocinis prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine. Skaityti toliau
Klaipėdiečiai kviečia į paskaitą apie Užgavėnių mitinę prasmę (0)
Vasario 4 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10) vyks susitikimas, pokalbis su etnologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie Užgavėnių mitinę prasmę.
Viena svarbiausių archajinio šventinio ritualo paskirčių – išsaugoti egzistencinę svarbą turinčius žemdirbių gyvensenos momentus, perduoti kitoms kartoms, jog ritualas kasmet būtų pakartojamas ir taip užtikrinamas visos bendruomenės bei atskirų jos narių išlikimas. Ilgus šimtmečius mūsų tautos egzistencinis pamatas buvo žemdirbystė, todėl per Užgavėnes kaip ir per kitas kalendorine šventes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas būsimam derliui, gyvulių prieaugliui, pačios bendruomenės narių sveikatai, sėkmei ir tęstinumui, t. y., kaip jau minėta, visokeriopam vaisingumui. Skaityti toliau
N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)
Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.
Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių
Etnologas A.Vaicekauskas pasakos apie senuosius lietuvių Velykų papročius (0)
Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus skyrius P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (L. Zamenhofo g. 6) kviečia sužinoti apie Velykų šventės prasmę, kilmę bei simbolius paskaitoje „Senieji lietuvių Velykų papročiai“.
Paskaitą skaitys etnologas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas.
Paskaita skirta norintiems daugiau sužinoti apie svarbiausias Velykų apeigas, jų kilmę, apeiginius simbolius ir jų prasmę. Skaityti toliau
J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)
Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau
Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės (0)
Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, Skaityti toliau
V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)
Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau
Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“ (1)
Prekyboje jau pasirodė „Minties“ leidyklos išleista knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.
Į šią knygą sugulė J. Balio (1909-2011) surinkta medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, kurioje galima rasti pačių įdomiausių ir netikėčiausių lietuvių tautosakos elementų.
Leidinyje daug dėmesio skiriama burtams, susijusiems su vedybomis, turto įsigijimu, derliaus gausa ir kitais rūpimais klausimais. Skaityti toliau
Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video) (1)
Šeštadienį, gruodžio 7 dieną, lietuviškas senelis Kalėda šokiais ir dainomis su gausia vaikų palyda iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėtas į Kalėdų sostine pasiskelbusius Trakus.
Traukinyje Kalėda vaikams dalijo saldainius, klausė jų eilėraščių ir žadėjo visus aplankyti per Kalėdas. Seneliui visur suspėti padės gausus būrys padėjėjų. Skaityti toliau
Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai (2)
Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.
Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?
Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau
Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis (1)
Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės rengia „Vaikų ir jaunimo folkloro stovyklą“, iš dalies finansuojamą LR Kultūros rėmimo fondo. Liepos 1-5 dienomis vykusioje stovykloje vaikai mokėsi lietuviškų kalendorinių švenčių papročių, įvairiausių žaidimų, patarlių, dainų. Jaunieji stovyklautojai buvo supažindinti su Dieveniškių krašto tradicijomis.
Kaip ir praeitais metais stovykloje buvo siekiama gilinti Šalčininkų rajono vaikų ir jaunimo žinias apie savo krašto tradicijas, papročius, folklorą, amatus, kultūros paveldą.
Stovykloje dalyvavo 30 vaikų iš įvairių Šalčininkų rajono vietų: Dieveniškių, Čiužiakampio, Poškonių, Rimašių, Padvarių, Kalvių, Bėčionių, Stalgonių, Pupiškių ir Šalčininkų. Skaityti toliau
Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus (0)
Birželio 22 d. (šeštadienį) 10–21 val. Gedimino prospekte (nuo Vilniaus g. iki Odminių skvero) ir V. Kudirkos aikštėje prasidėjo tradicinis Žolynų turgus.
Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Vilniaus mieste tarp kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių, kermošių buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumi“. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo XX a. pr. Jų specializacija buvo vaistažolės ir gazoninės gėlės, turgus vykdavo 2 dienas prieš Rasų šventę.
Pirmasis atgimęs ŽOLYNŲ TURGUS vyko 2007 m., taigi šiemet Vilniaus Gedimino prospektas 7-ąjį kartą pakvips žolynų, gėlių, vaistažolių, žolelių arbatų aromatais. Skaityti toliau
Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę (5)
Birželio 23 d. Rasos šventė kviečia į istorinę Kernavę. 1967 metais žygeivių klubas „Raskila“ pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įžiebė šventą aukuro ugnį. Jau 46 metus ši ugnis kasmet kviečia sugrįžti į Kernavę ir su daina bei apeigomis nusilenkti Saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo, iš širdies pasilinksminti ir pasisemti stiprybės – taip pašlovinti lietuvių praeitį, papročius ir tradicijas.
Nuo 15 val. Kerniaus ir Vilniaus gatvėse vyks mugė.
20–3 val. Miestelio scenoje koncertuos folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, country muzikos grupė „Karčema“ iš Šilutės, Skaityti toliau
Susiraskite savo Rasos šventę (0)
Alkas.lt redakcija sveikina visus savo ištikimus skaitytojus Rasos šventės proga ir linki, kad dangiškosios šviesos spinduliai persmelktų visų mūsų širdis ir protus, kad mūsų gimtoje Lietuvoje pagaliau įsivyrautų šviesuomenė.
Mielų bendraminčių ir draugų būryje pagal mūsų protėvių papročius prasmingai ir smagiai švęskite šį nepaprastą dievišką metą.
Alkas.lt siūlo šias Rasos šventes: Skaityti toliau
Žygeiviai kviečia į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio (2)
Panevėžio žygeiviai jau daugelį metų rengiantys baltiškas Rasos šventės apeigas, šiemet kviečia Rasas švęsti ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės, Kėdainių rajone birželio 23-24 dienomis.
Iš pradžių buvo paskelbta, kad šventė vyks ant Sukinių piliakalnio prie Šventosios upės, Ukmergės rajone, tačiau paskutiniu metu žemės sklypo savininkas šventę uždraudė.
Į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio žada atvykti ir Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ šiemet švenčiančio savo veiklos 50-etį nariai. Skaityti toliau
Seime bus atidaryta V.Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Metai saulės ratu“ (nuotraukos) (2)
Birželio 21 d. Seimo Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai.) 15 val. bus atverta fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Metai saulės ratu“.
Kalendorinės šventės – vienas is reikšmingiausių lietuvių etnokultūros paveldo dėmenų. Didžiuojamės, kad bent jau iš Europos šalių Lietuvoje šių švenčių tradicijų buvo išsaugota bene daugiausia. O šiuo visuotines globalizacijos periodu tai tapo svarbia vertybe, mus palankiai išskiriančia iš kitų.
Dar ne taip seniai kalendorinių švenčių papročiai buvo gyvi Lietuvos kaime. Kai kurie iš jų yra gyvi ir iki šių dienu. Skaityti toliau
Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video) (6)
Birželio 21 d. Kelmės Romuva kaip ir kasmet kviečia visus neabejingus lietuviškiems papročiams Rasos šventę švęsti ant nuostabaus Graužikų kalno (Kelmės r., 8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo).
Šventės rengėjai džiaugiasi, kad šiemet Rasos šventė bus švenčiama išskirtiniu laiku – per astronominę Saulėgrįžą. Tai pati didžiausia metų šventė, kai visa gamta yra aukščiausiame taške, kupina sveikatos, vanduo atjaunina mus, o Saulė teikia daugiausiai jėgos. Praleisti trumpiausią naktį gražiausioje vietoje, su širdinga draugija, šventėje, apipintoje lietuviškais papročiais – kas gali būti nuostabiau? Šventės rengėjai kviečia rinktis nuo pietų ir ruoštis šventei kartu. Skaityti toliau
Pasaulio pabaiga bus atitolinta kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (6)
2012 m. 12 mėn. 12 d. 12 val. 12 min. sostinės Lukiškių aikštėje bus įrengtas Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė-Blukas.
Vilniečiai ir miesto svečiai galės save apvalyti Blukui paliekant tai, kas mums trukdo gyventi, galima bus nuo iki Kūčių, trinktelint per Bluką lazda, ar kokiu kitu daiktu, galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas trikdo ir pykdo mus mūsų viduje. Sudeginus Bluką, bus sudegintos ir jame slypinčios blogybės ir nepritekliai, bus išlaisvinta gausa ir šviesa. Kalėdų Blukas kupinas įkalintų galių, jį sudeginę išvaduosime gėrį, išlaisvinsime mums priklausančią Dieviškąją kūrybos ugnį.
Neeilinis šių metų 12-tuko rinkinys: 2012 metų 12 mėnesio 12 diena, 12 valanda, 12 minučių įpareigoja reikšmingiems darbams. Skaityti toliau
Vilniaus etninės kultūros centras kviečia visus į „ETNO ketvirtadienio“ užsiėmimus (0)
Nuo spalio 11 dienos Vilniaus etninės kultūros centras pradėjo paskaitų, kino ir dirbtuvėlių ciklo „ETNO ketvirtadienis“ užsiėmimus.
„ETNO ketvirtadienis“ – tai du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį) vyksiantys užsiėmimai, kurių tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, bei parodyti tradicinės kultūros įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes, gausinti žmonių, besidominčių etnine kultūra, bendruomenę. Skaityti toliau
Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių (26)
Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau
Pranciškutė iš Pilypų (0)
Prieš 102 m., vasario 12 d. gimė Lietuvos etnologijos patriarchė prof. Pranei Dundulienė, šia proga skelbiame J.Šorio straipsnį parašytą profesorės 100-mečio sukaktuvėms.
Vasario 12 d. prof. habil. dr. Pranei Dundulienei (1910–1991) būtų sukakę 100 metų. Žymiai etnologei, lietuvių (valstiečių ir dvaro) ūkinės žemdirbiškosios ir dvasinės kultūros, kalendorinių švenčių, papročių, tikėjimų, ornamentinės ir ženklinės simbolikos, mitikos tyrinėtojai, kelioms mokintinių kartoms nusipelniusiai pedagogei skirtas pagerbtuvių vakaras buvo surengtas vasario 11 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tiesa, ne paslaptis, kad jos akademiniai veikalai ir veikla mokslo pasaulyje vis dar kartais bandomi vertinti nevienareikšmiškai, netgi rezervuotai, pasakojamos pusiau folklorinės istorijos apie kai kuriuose opusuose pateikiamos medžiagos ir vertinimų patikimumą ir galimus „pritempimus“. Skaityti toliau
