Žymos archyvas: kalbos

„Atspindžiai“: Gediminas Degėsys – kalbų galime išmokti tiek, kiek norime (video) (0)

Gediminas Degėsys, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Poliglotas Gediminas Degėsys neskaičiuoja, kiek moka kalbų. Pasak jo, net neįmanoma to padaryti, nes ne visai aišku, kada jau kalbą moki laisvai, kada dar ne. Gali ja galvoti, ja kalbėti, ją suprasti. Ir tai visada yra gerai. Kalbos, kaip ir mokslo, ant pečių nešioti nereikia.

 
Vilniaus knygų mugėje Gediminą Degėsį kalbina Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (5)

Olegas Poliakovas | VU nuotr.

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas ir paaiškina, kodėl užsieniečiams taip sunku išmokti lietuvių kalbą.

Mokslininko teigimu, indoeuropiečių (ide.) kalbos, kurioms priskiriama ir lietuvių kalba, plačiai paplitusios visuose žemynuose. Jos kilusios iš bendros ide. prokalbės, kuri į atskiras kalbas suskilo daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Skaityti toliau

Kaip sparčiau išmokti užsienio kalbų? (1)

Algirdas Karalius | publicum.lt nuotr.

Tyrimų duomenimis, be gimtosios kalbos didžioji dauguma lietuvių moka bent vieną užsienio – pagal šią statistiką esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje. Vis dėlto  šiais laikais vienos užsienio kalbos mokėjimas jau tapo įprasta ir netgi būtina kiekvieno suaugusio žmogaus patirtimi. Tai priežastis, kodėl vis daugiau žmonių yra pasiryžę praleisti ilgas valandas prie knygų besimokydami dar vienos užsienio kalbos. Žinovai skuba patarti ir sako, kad tai nėra būtina – žinant paprastas technikas, mokymosi vyksmą galima paspartinti ir netgi paversti malonumu.

Skaitmeninių mokymų programos „Samsung Mokykla ateičiai“ paskaitininkas, greito Skaityti toliau

Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba (0)

Aleksandrijos biblioteka | D. Zapkutės nuotr.

Tarptautinės Europos dienos kalbų dienos proga, rugsėjo 26 d., Egipto Aleksandrijos bibliotekoje rengiamoje šventėje bus pristatyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto parengtą ekspoziciją, pristatančią mūsų kalbą ir jos istoriją.

„Vienoje didžiausių pasaulio Aleksandrijos bibliotekoje kasmet vyksta kelias savaites trunkantis renginys, kurio metu pristatomos Europos kalbos. Paprastai savąsias kalbas pristato didieji Europos institutai, kurie Aleksandrijoje turi atstovybes. Skaityti toliau

Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa) (0)

lietuvos-kalbu-pedagogu-asociacija_lkpa-lt

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų švietimo darbuotojųasociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“.

Konferenciją rengia Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras.

Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (28)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

Nauja VDU studijų programa rengs Skandinavijos kultūrų ir kalbų specialistus (0)

VDU nuotr.

Pastaraisiais metais pastebimas itin stiprėjantis Skandinavijos valstybių ir Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, paveldosaugos, kultūros bei tarptautinio turizmo ir rekreacijos verslo srityse. Ryšiams su Šiaurės šalimis stiprinti šiandien Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta plataus profilio kultūros specialistų, mokančių Skandinavijos regiono kalbas ir išmanančių šio regiono tautų kultūrinės raidos ypatumus.

Skaityti toliau

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės (8)

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Skaityti toliau

Pirmasis tarptautinis gruzinų kalbos diktantas bus rašomas Vilniaus universitete (0)

smm.lt nuotr.

Balandžio 14 d. 17 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje vyks gruzinų kalbos diena. Šis renginys skirtas garsiojo poeto Šota Rustavelio 850 metų jubiliejui.

Dalyviai galės pasiklausyti prof. Sergejaus Temčino paskaitos apie gruzinų kalbos ir raštijos tradiciją, daugiau sužinoti apie Šota Rustavelį ir jo garsiąją poemą „Karžygys tigro kailiu“, pabendrauti su svečiais iš Gruzijos ir Lietuvos, taip pat apžiūrėti kaligrafinio rašto pavyzdžių, fotografijų parodą.

Skaityti toliau

ES jaunųjų vertėjų konkurse geriausias iš Lietuvos – Kretingos gimnazistas V. P. Rudys (0)

Vytautas Petras Rudys_facebook.com

Vytautas Petras Rudys, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis, laimėjo Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“. Jo vertimas iš anglų į lietuvių kalbą išrinktas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Vytautą Petrą parengė jo anglų kalbos mokytoja Rasa Kašinskienė.

2016 m. balandžio 14 d. visi konkurso nugalėtojai vyks į Briuselį, kur jiems apdovanojimus įteiks Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva. Apdovanojimai bus įteikti 28-iems vidurinių mokyklų moksleiviams, kurie konkurse varžėsi su daugiau kaip 3 000 dalyvių iš viso žemyno (atrinkta po vieną nugalėtoją iš kiekvienos ES šalies). Skaityti toliau

Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje (0)

Stokholmas_Wikipedia nuotr.

„Švedų kalbos mokėjimas man neabejotinai buvo kelias į sėkmę“, – teigia Aurimas Rudžionis, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstantis švedų kalbą. Švediškai, dėstytojo teigimu, galima pramokti per keletą mėnesių, o šios paskaitos populiarios ne tik tarp studentų, bet ir miestiečių – kone kiekvieną semestrą jas lanko ir keletas laisvųjų klausytojų.

Švedų yra gimtoji kalba 9,5 milijono švedų ir kone 6 proc. Suomijos populiacijos. Pagal gyventojų skaičių – tai pati populiariausia šiaurės germanų kalba, Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Jau paskelbtas 2015 m. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas, parodantis stipriausius pasaulio universitetus atskirose studijų kryptyse. Penktą kartą skelbiamoje reitingavimo sistemoje Vilniaus universitetas (VU) užėmė 251–300 vietas dviejose studijų kryptyse – šiuolaikinių kalbų (angl. Modern Languages) bei fizikos ir astronomijos (angl. Physics & Astronomy). Skaityti toliau

Minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena (0)

02-21-2013motherlanguageVasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba. Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, Skaityti toliau

V. Striužas. Apie startus ir patyrimus (1)

brothersoft.com nuotr.

„Sočyje startavo olimpinės žaidynės“. Sėkmingai – nesėkmingai, svarbiausia, startavo. Gal ir nelabai sekėsi, tačiau olimpinės žaidynės daugelį vilioja stebėti, klausytis. O startų margumynas: „Šeštadienio rytą Lietuva turėjo laukti pirmojo starto Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau jis neįvyks“, „XXII žiemos olimpinėse žaidynėse į startą stojo pirmasis Lietuvos sportininkas – 23-ejų metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas“, „Pirmasis lietuvaičių startas Sočyje“, „Lietuvių startai žiemos olimpinėse varžybose“, Jaunimas neatsilieka, žiemą skrenda į šiltus kraštus. „Šeštadienį Singapūre atidarytos pirmosios jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus ir 24 Lietuvos sportininkai. Skaityti toliau

Klaipėdos universitete užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos (0)

Klaipėdos universitetas

Kaip ir kiekvieną vasarą – jau nuo 2002 m. – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete liepos–rugpjūčio mėn. vyksta keturių savaičių intensyvūs lietuvių kalbos kursai užsieniečiams – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla, kurią organizuoja Kalbų ir kultūrų centras kartu su universiteto lituanistais. Šie kursai šįmet prasidėjo liepos 17 d. ir baigsis rugpjūčio 14 d.. Kursų dalyviai turi puikią progą mėgautis garsiąja Jūros švente, taip pat kitais intensyvaus Klaipėdos vasaros kultūrinio gyvenimo renginiais.

Šiemet į Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą susirinko 40 dalyvių iš 15-os šalių. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (III) (0)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinis kiekvieno musulmono pasisveikinimas: Salem Aleikum. Perskaitykim lietuviškai atbulai ir gauname: Melas Mukiela, Melas Mukela! Mukelė – tarmiškas lietuviškas nukryžiuoto Kristaus medžio drožinys („muki“ – kančios slav.).

Kartais skaitant atbulomis, naujai pateikta žodžių prasmė priverčia susimąstyti. Jei mes tikrai tikime Kūrėju, tada privalome tikėti, kad Tikėjimas ir Žodis materialūs. Vadinasi, materialios ir emocijos bei jausmai. Tada visai nesvarbu, kieno vardu – velnio ar Dievo mes kažką darysime, svarbiausia – šviesios mintys ir gražūs darbai. Skaityti toliau

Žurnalas „National Geographic“ švenčia 125 metų gimtadienį ir jubiliejinį numerį skiria fotografijai (0)

nationalgeography. lt, Robert.Draper nuotr.

Pirmasis žurnalo „National Geographic“ numeris pasaulį išvydo 1888 metų spalį JAV. Tuomet žurnalas buvo išsiųstas tik 165 „National Geographic“ draugijos nariams, kurie rūpinosi mokslinių tyrimų finansavimu ir planetos tyrinėjimais. Per 125 gyvavimo metus „National Geographic“ išaugo iki vieno žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje, o žurnalas kiekvieną mėnesį visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, pasiekia 60 mln. skaitytojų.

Vienas didžiausių žurnalo išskirtinumų – įspūdingos fotografijos. Dar 1908 metais buvo pasiekta riba, kai daugiau nei pusę žurnalo puslapių sudarė nuotraukos. Nuo to laiko žurnalo puslapiuose puikuojasi dar niekada nematytos nuotraukos, Skaityti toliau

Seime – tarptautinė konferencija apie daugiakalbystę ES (tiesioginė transliacija) (0)

Tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rugsėjo 25 d. Seime vyksta tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Jos tikslas – skatinti diskusijas apie kalbų mokymo ir mokymosi svarbą siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas piliečių mobilumui, aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.

Tiesioginė konferencijos transliacija internetu ČIA.

Renginio dalyvius įžanginiame posėdyje pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Komisijos (EK) narė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou), Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau

Tarptautinėse studijose – pažintis su kalbų ir kultūrų įvairove (0)

vdu.lt nuotr.

Lietuvoje bus vykdoma nauja tarptautinė jungtinė magistrantūros studijų programa: Vokietijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos universitetai organizuoja bendras sociolingvistikos ir daugiakalbystės studijas. Ši antrosios pakopos studijų programa – pirmoji visoje Europoje, skirta socialiniams kalbų ir daugiakalbystės aspektams Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Naująją sociolingvistikos ir daugiakalbystės programą rengia Johano Gutenbergo universitetas Maince (Vokietija) bei Stokholmo (Švedija), Tartu (Estija) ir Vytauto Didžiojo (Lietuva) universitetai. Pasak studijų programos koordinatorės dr. Aurelijos Tamošiūnaitės, studentai per dvejus metus turės galimybę apsilankyti trijose iš šių aukštojo mokslo institucijų Skaityti toliau

Kas trečias lietuvis moka dvi ne gimtąsias kalbas (1)

thinkingpotatoes.wordpress.com nuotr.

Kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Skaityti toliau

Kompiuterio pagalba atkuriamos mirusiosios kalbos (7)

Rozetės akmuoPasaulio lingvistai gavo rimtą pagalbininką, atstatant mirusias kalbas. Mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri geba atkurti struktūras prokalbių, iš kurių susiformavo šiuolaikinės kalbos.

Bandymų metu mokslininkų grupei pavyko atkurti ankstyvąją Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kalbą. Tam buvo pasitelktos 637 šiuo metu gyvuojančios šiuolaikinės to regiono kalbos, rašoma straipsnyje, kurį skelbia „Proceedings of the National Academy of Science“ žurnalas. Skaityti toliau

Šiaurės tautų tyrinėtojas Kazimieras Labanauskas (1)

Nencų berniukas | Vikipedijos nuotr.

Renkantis, ką iš Šiaurės tautų pasakų versti, dėmesį patraukė lietuviška vieno iš jas užrašinėjusiųjų pavardė – Labanauskas. Daugiau pasidomėjus paaiškėjo, kad Kazimieras Labanauskas yra tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių kilmės mokslininkas, Taimyro krašto samodų tautų kultūros, kalbų ir folkloro tyrinėtojas, gimęs 1942 m. liepos 27 d. valstiečių šeimoje (tėvas – Izidorius Labanauskas) Raseinių rajone. Deja, mokslinis K. Labanausko palikimas ir jo vaidmuo tyrinėjant samodų tautų kalbas ir kultūrą iki šiol nėra deramai įvertintas. Pasaulyje pripažintas mokslininkas visiškai nežinomas Lietuvos humanitarams.

K. Labanauskas yra parašęs apie tris dešimtis kalbotyros straipsnių, išleidęs knygas „Nencų folkloras“, „Žilos senovės pasakos“ ir kt. (jos išverstos į vokiečių, suomių, estų ir kt. Skaityti toliau

Įvyks Algirdo Juliaus Greimo atminimui skirta konferencija Paryžiuje (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 27 d. Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (Ecole des hautes études en sciences sociales) rengiama tarptautinė konferencija Algirdo Juliaus Greimo dvidešimtosioms mirties metinėms paminėti.

Konferencijoje dalyvaus A.J.Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste. Skaityti toliau

Baltarusiai noriai mokosi lietuvių kalbos (1)

Gudija

 

Lietuvių kalbos institutas vykdo projektą, kurio tikslas – lituanistikos plėtra ir propagavimas Baltarusijoje. Vykdant šį projektą parengta lietuvių kalbos dėstymo Gardino universitete programa, numatyta pradėti rašyti pirmąjį lietuvių-baltarusių ir baltarusių-lietuvių kalbų žodyną, patyrinėti vadinamosiose lietuviškose salose gyvenančių Baltarusijos lietuvių tarmes.    

Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aušra Kaikarytė teigia, kad lietuvių kalbos mokymo programa Gardino universitete sulaukė itin didelio baltarusių susidomėjimo. Lietuvių kalba čia pradedama dėstyti nuo spalio 12 d.    

O štai lietuviškai Baltarusijoje kalbančių lietuvių nėra daug. Skaityti toliau